Rita BALSEVIČIŪTĖ
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos kultūrologė

Senovės miglose gimęs Seredžius

Ant Seredžiaus piliakalnio renkasi lankytojai

Lietuvos upių tėvas Nemunas senų senovėje pakvietė prie savo krantų prisiglausti mūsų protėvius, pasijusti saugiais ir sočiau gyventi. Sena legenda byloja, kad kunigaikštis Palemonas, pasitraukęs su šeima ir giminėmis iš Romos čia atrado antruosius namus. Labai daug paslapčių turi Seredžiaus apylinkės ir pavydžiai jas saugo praeities ūkuose.

Čionai senolis Nemunas susitinka su seserimi Dubysa. Pasak metraštininkų, čia gyvavo Dubysos pilis, ramovėje ruseno vaidilučių saugoma ugnis. Daug keliautojų ir ano meto senovės tyrinėtojų čia pabuvoję rašė apie mįslingą Seredžiaus praeitį.

Mieli skaitytojai, jei dar nesate užkopę ant Seredžiaus piliakalnio, kviečiame tai padaryti ir nedelsti. Tai padarę pasijusite stipriais lietuviais, iš praeities jėgų pasisemsite, atgis nuo darbų pavargusi dvasia.

… Ūkanotą rudens dieną šauniosios Seredžiaus bendruomenės „Dubysa“ moterys ir vyrai, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Panemunių regioninio parko grupė ant Palemono kalno į sambūrį kvietė visus piliakalnių ir Lietuvos istorijos gerbėjus. Svarbu pabūti drauge, susipažinti su vietiniais šviesuoliais, alsuojančiais jau žemaitiška dvasia, pasiklausyti iš praeities amžių ataidėjusių dainų.

Senovinio dūdmaišio garsu, žilos lietuvių kultūros puoselėtojas Rimantas Pakeris skelbė renginio pradžią. Renginio vedėja, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos kultūrologė Rita Balsevičiūtė, atvykusi į svečius, renginį vedė dzūkiška tarme, pasidžiaugė Seredžiaus krašto didybe, kurio žemė išugdė garbingus patriotus, savo darbais prisidedančiais prie Seredžiaus garsinimo.

Seredžiaus daugiafunkcinio centro ir bendruomenės „Dubysa“ moterys daug triūse dėliodamos istorinių šaltinių tekstų ištraukų montažą, atspindintį Seredžiaus krašto praeitį. Šauniosios vietinės aktorės paruošė klausytojams puikų istorinį pasakojimą, remdamosi Teodoro Narbuto, Jano Kraševskio, Alberto Vijūko Kojelavičiaus, Žemaičių kunigaikštystės bajorų Gordonų raštais, Bychovco, Petro Dusburgo kronikomis ir kitų šaltinių ištraukomis. Irma Svetlauskienė, režisavo, Daiva Jankauskienė (Seredžiaus bibliotekininkė) organizavo repeticijas ir skaitė, Sidonija Griškevičienė dėliojo tekstus pagal istorinę chronologiją ir skaitė, vietinės aktorės Kristina Lekečinskienė, Jolanta Paužienė ir Gilena Remenčienė skaitė. Moterys nepaprastai įsigilino į tekstus ir labai jautriai nuo legendinių laikų pateikė didingą Seredžiaus istoriją.

Visus dainuoti kvietė Kauno rajono Ežerėlio kultūros centro ansamblis „Altonė“, vadovaujamas Jūratės Bytautės ir Miglenos Perminienės. Balsingas kolektyvas apdainavo kritusius sūnelius, jų dainose atsispindi senovės lietuvių pasaulėžiūra, meilė artimam ir tėvynei. Istorinės dainos be galo turtingos savo turiniu. Apdainuojami žygiai: raitelis, lydimas žirgelio, ištikimiausio draugo ir gamta – saulelė, vejužis, žvaigždės. Reikia pasidžiaugti, kad vadovės šiai šventei kruopščiai ruošėsi, parinkdamos išskirtinį repertuarą iš didžiojo lietuvių tautosakos lobyno.

Renginyje – šviesulys, kraštotyrininkas, lietuvių kalbos ir istorinės atminties puoselėtojas, iš Rusteikonių kaimo kilęs Arvydas Sviderskis. Vyras ne tik renka kraštotyrinę, o ir sukaupęs naujausių tyrimų leidinius, puikiai dainuoja, yra savo Seredžiaus krašto papročių žinovas. Susirinkusiems įvardijo svarbius Seredžiaus krašto istorijos įvykius, priminė nuožmiausias kovas su kryžiuočiais ir 16 piliakalnių (pagal senuosius šaltinius), gynusių kraštą. Tai Seredžiaus metraštininkas, uoliai besirūpinantis senoviniais piliakalniais ir pilkapiais, idant jie būtų įtraukti į nekilnojamojo kultūros paveldo registrą. Arvydas pateikė leidinius, kitą surinktą medžiagą renginio programos išpildymui.

… Šviečiant saulei, nuo Seredžiaus piliakalnio (Palemono kalno) vis sklido dainos, senųjų mokslo vyrų kitados parašytų raštų žodžiai, suvieniję atvykusius į sambūrį. Dainoms nutilus, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Panemunių regioninio parko grupės patarėjas Mindaugas Janušonis dėkojo susirinkusiems, teikė šio puikaus renginio sumanytojams, partneriams ir atlikėjams padėkos raštus. Renginyje dalyvavo Seredžiaus seniūnė Rimantė Pavalkienė, puiki seniūnijos šeimininkė, besirūpinanti ne tik tvarka miestelyje, o ir istorine atmintimi. Jau tik atvykus į miestelį ir be žodžių aišku, kieno rūpesčiu pavyzdingai tvarkomasi, nedirvonuoja seniausias paveldas, o Palemono kalnas vilioja visus pravažiuojančius…

… Pagal seną visų lietuvių paprotį po suėjimo reikia pasivaišinti, prisimenant Anapilin išėjusiu protėvius, tėvynės gynėjus. Kultūrologė Rita atgabeno kepalą senoviniame pečiuje keptos ruginės duonelės, kurią dzūkiškame Žuklijų kaime iškepė Miglė Dalgedaitė, perėmusi tradiciją iš močiutės. Duonele vaišinomės senoviniu papročiu, po gabalėlį laužydami. Kad būtų dar skaniau, užsigėrėme Daivos Jankauskienės gaminta gira. Ją Daiva išmoko gaminti iš močiutės. Puikų senovinį sūrį pagamino serediškė Marytė Juknevičienė. Kartu su protėviais pasivaišinę, nusilenkę kunigaikščiams ir protėviams skirstėmės namo stipresni, jėgų iš praeities įgavę.

Šią šventę suorganizavo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, Panemunių regioninio parko grupė, „Dubysos“ bendruomenė, Seredžiaus biblioteka, Seredžiau daugiafunkcis centras, Seredžiaus seniūnija, svariai prisidėjo Zapyškio ansamblis „Altonė“. Manome, kad ir ateityje bendradarbiausime, skleisdami tautos vertybes, gerbdami vietinius šviesuolius.

Autorės archyvo nuotraukos