„Iš pirmo žvilgsnio savanorystė ir gamta atrodo gal ne visai tradicinis derinys, tačiau pažvelkime į šių dienų aktualijas, kokioje kritinėje būklėje dėl žmogaus veiklos yra atsidūrusi gamta – tiek daugybė rūšių, tiek ištisos ekosistemos. Pajuskime širdimi tą faktą, kad neigiami pokyčiai vyksta rekordiniu greičiu, jie liečia mūsų pačių išgyvenimo pagrindą – gamtą, ir kad jai jau reikia mūsų pagalbos“, – teigė LIFE integruotojo projekto Naturalit vadovė Birutė Valatkienė.
Pasak jos, savanoriaudami saugomose teritorijose žmonės ne tik prisideda prie pačių vertingiausių gamtinių ir mūsų šaliai būdingų kraštovaizdžio vietovių išsaugojimo, bet ir mainais gauna galimybę išbandyti netipines veiklas, sužinoti apie atliekamo darbo prasmę ir visą dieną su kolegomis aktyviai praleisti kitaip: „Prieš 3 metus nusprendę užmegzti kontaktą su pažangiomis įmonėmis ir pamėginti aktyviau pasiūlyti šią savanoriškos veiklos sritį, net neįsivaizdavome, kad būsime taip išgirsti“.
Daugiausiai dėmesio – Kuršių nerijai
„Šiais metais Kuršių nerijos nacionaliniame parke sulaukėme 1041 savanorio – kone dvigubai daugiau nei įprastai. Esame nustebinti žmonių motyvacijos ir noro kurti pokytį“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus prevencinės veiklos specialistas Stasys Kupliauskas.
Jo teigimu, atvykusieji į talką dažniausiai imasi dviejų veiklų: invazinių augalų naikinimo ir šiukšlių rinkimo: „Invaziniai augalai plinta labai sparčiai. Dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo aprėpiame vos kelis procentus visų reikalingų atlikti darbų, todėl pagalba, kurios sulaukiame – labai reikšminga“.
Pašnekovas pasakoja, kad daugiausiai savanorių sulaukiama šiltuoju metų laiku. „Jiems tereikia pasirūpinti gera nuotaika, tinkama apranga ir geriamuoju vandeniu. Kiekvienu atveju numatomus darbus su atvykstančiais aptariame iš anksto, suteikiame darbui reikalingus įrankius ir kitas reikalingas priemones. Savanoriai supažindinami su teritorijos ypatybėmis, atliekamų darbų reikšmingumu“.
Darbdavių skatinama savanorystė: vienija komandą ir teikia prasmės pojūtį
Saugomų teritorijų direkcijų darbuotojai pastebi, kad augantis susidomėjimas savanoryste itin susijęs su įmonių augančiu socialiniu atsakingumu ir vykdomomis darbuotojų paskatos programomis. Darbdaviai skiria darbuotojams pasirinktą apmokamų darbo dienų skaičių per metus, kurias jie gali išnaudoti savanorystei pasirinktoje srityje.
Šiemet savanorystės saugomose teritorijose iniciatyvoje dalyvavo daugiau nei 300 Danske Bank įmonės darbuotojų, susibūrusių į daugiau nei 30 talkų. Vienos iš talkų grupės iniciatorė Kornelija Štarienė teigė, kad darbdavio palaikymas reikšmingai prisideda prie savanorystės populiarumo augimo. „Mūsų įmonėje kiekvienam darbuotojui per metus suteikiamos trys, darbdavio apmokamos, dienos, kurias jis gali skirti savanorystei. Tokiu būdu geri darbai tiesiog sklinda“.
Pasak jos, tokia iniciatyva veikia kaip puiki komandos formavimo priemonė: „Sugrįžę iš savanorystės saugomose teritorijose kolegos džiaugėsi komandos vieningumu ir bendradarbiavimu, galimybe pabūti gamtoje ir jausmu, kad darai kažką gero. O iniciatorių pravesta ekskursija leido dar geriau suprasti, kokią reikšmę turėjo tavo komandos indėlis konkrečiu atveju“.
Jai antrino ir „Ignitis grupė“ aplinkosaugos ir leidimų projektų vadovė Agnė Lukoševičienė. Pasak jos, dažnai žmonės turi keistų stereotipų apie gamtą ir retas miesto gyventojas supranta, kodėl vienas ar kitas veiksmas reikalingas. „Pavyzdžiui, kai pirmąkart važiavome savanoriauti į Dzūkijos nacionalinį parką prisidėti prie žemyninių kopų atvėrimo, mano kolegos niekaip negalėjo suprasti, kodėl turime rauti pušelių ūglius. Tačiau, kai atvažiuoji į vietą ir tau papasakoja, kodėl tai daroma – kiekvienas dalyvaujantis veikloje labai stipriai praplečia savo žinias. O kai geriau supranti ir pažįsti gamtą, tada kyla mažiau noro jai kenkti“.
Daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų bendruomenę vienijančios įmonės atstovė sakė, kad didelei daliai kolegų savanorystės diena būna kupina atradimų. „Pamenu kolegų veidus, kai jie pamatė balinį vėžlį. Prieš išvykdami į Metelių regioninį parką kiek juokais, kiek rimtai aiškinomės, kad balinis vėžlys – nuo žodžio bala, o ne Balis ir kad tai – tikrai vėžlys, o ne vėžys“, – juokėsi ji. Visgi pasitaikė ir sukrečiančių patirčių. Pašnekovė tikino, kad iki tol nesusimąstydavo, koks yra didelis aplinkos užterštumas įvairiomis atliekomis.
„Tokia savanorystė taip pat labai prasminga todėl, kad saugomų teritorijų direkcijose dirba mažai žmonių, jiems tiesiog fiziškai neįmanoma visko sutvarkyti. O kadangi vietovės yra labiau nutolusios nuo centrų, į jas sunkiau prikviesti savanorių. Todėl talkininkų indėlis tampa itin reikšminga pagalba. Mes įvairiausiomis veiklomis vis labiau veržiamės į gamtą, išstumiame gyvūnus, sunaikiname jų buveines – turėtume suprasti, kad dėl jų taip pat turime kažką padaryti. Negalime tik imti“, – sakė ji.
Savanorystės veiklos – ir interaktyviame žemėlapyje
Talkos saugomose teritorijose yra reikalingos įvairiais metų laikais – pradedant pavasariu ir baigiant vėlyvu rudeniu ar net žiema, todėl kiekviena komanda gali atrasti prasmingą veiklą jai tinkamu metu. Susipažinti su siūlomomis savanorystės veiklomis ir išsirinkti tinkamiausią galima naudojantis interaktyviu žemėlapiu. Jis, prasidedant 2024-ųjų savanorystės sezonui, bus atnaujintas. Taip pat norintys pasitarti visada gali kreiptis į Naturalit komandą.
Autorės archyvo nuotraukos
