Vacys PAULAUSKAS
Garbės žvejys, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius

Sakymai apie sterlės,

kurie spalvinami saldžiuoju žodeliu: reforma (dėl formos)

Sterlė

Žinia, kol kas dar egzistuojančiuose, bet pertvarkos vėjų blaškomuose, Žuvininkystės tarnybos (ŽT) poskyriuose veisiamos ir paauginamos Lietuvos valstybiniams žuvininkystės vandens telkiniams reikalingos žuvų rūšys. Vienos jų bręsta sparčiau, o kitos neskuba ikrų brandinti, į mūsų upes iš jūros atplaukti ir sėkmingu nerštu pradžiuginti. Pasisekė žuvivaisos specialistams su lašišomis ir šlakiais. Keletą metų užteko – ir meškeriotojams nebereikia į užsienį žvalgytis. Jie Lietuvos upėse lašišas gaudo ir su užsieniečiais laimikiais dalinasi. Lašišinių šeimos žuvis ir kiršlius sėkmingai veisiant pribrendo metas erškėtinių žuvų šeima užsiimti ir į mūsų upes išnykusias žuvų rūšis grąžinti.

Eršketų gentainė sterlė

Sterlių introdukcijos į Lietuvos vandenis galimybės išsamiai aptartos 2015 m. dr. Vytauto Kesmino ir kartu tyrimus atlikusio Gamtos tyrimų centro (GTC) doktoranto Andrejaus Pilinkovskij studijos ataskaitoje. Sterlių įveisimo į Lietuvos vandens telkinius programa vykdoma lygiagrečiai su 2010 m. parengta ir patvirtinta Eršketo grąžinimo į mūsų krašto upes programa. Mokslininkai konstatavo, jog maždaug prieš 800-1200 metų amerikinis atlantinis eršketas atplaukė į Baltijos jūrą ir išstūmė čia gyvenusį europinį atlantinį eršketą. Vėliau amerikinis ateivis dėl susiklosčiusių nepalankių sąlygų Baltijoje išnyko. Todėl 2010 m. ir pradėta

Šiaurės Amerikoje Hudzono ir Šv. Laurencijaus upėse paplitusių, gerai saugomų aštriašnipių eršketų perkėlimo į Lietuvos vandenis programa („Žaliasis pasaulis“ 2009 m. Nr. 12; 2012 m. Nr. 22; 2014 m. Nr. 6).

Yra manančių, jog sterlių reprodukcija į Lietuvos vandenis netikslinga. Tačiau meškeriotojų bendruomenei – gera žinia. Jeigu lašišų ir šlakių ištekliai jau atkurti ir sėkmingai gausinami, tai aštriašnipių eršketų žvejybos teks laukti gerokai ilgiau. A. Pilinkovskij teigia, jog kanadiečiai, iš kurių Europos žuvivaisos specialistai apsirūpina aštriašnipių eršketų ikrais, nurodo, kad šios žuvys subręsta per 17 metų, o natūraliai neršti atplaukia tik 27 metų amžiaus patinai ir 32 metų patelės. Bet, ilgai laukiant aštriašnipių žuvų laimikių, laikas neturėtų prailgti, nes žymiai anksčiau nei eršketai meškeriotojus pradžiugins pirmieji sterlių laimikiai.

Eršketžuvių būriui, eršketinių šeimai, eršketų genčiai priklausanti sterlė yra pati smulkiausia šios genties žuvų rūšis. Ji nuolat gyvena tik upėse ir nemigruoja į jūras. Sterlių introdukcijos į Lietuvos vandenis galimybių studijoje teigiama, kad nuo išleidimo vietos sterlės pajėgios upėmis migruoti iki 200 km ir potencialiai įveisimui tinkama Nemuno atkarpa yra nuo Mosty miesto (Baltarusijoje) iki Kauno HE. Taigi Baltarusijos teritorijoje iki sienos su Lietuva sterles Nemune galima įveisti nuo 120 km iki 170 km ruože, o Lietuvos dalyje yra apie 240 km Nemuno, kur įveisiant sterles keletą metų yra pakankama erdvė vietinei sterlių populiacijai susiformuoti. Remdamasi minima studija 2014 m. sterlių introdukcijai pritarė Aplinkos ministerijos Invazinių rūšių kontrolės taryba.

Praėjusiame šimtmetyje Baltijos regione Nemuno ir Dauguvos upių baseinuose sterles buvo bandyta ne kartą introdukuoti. Tačiau dėl nedidelio įveistų žuvų kiekio ir nepakankamos apsaugos Baltijos regione, taip ir nepavyko suformuoti stabilaus dydžio populiacijos, nors pavieniai individai upėse buvo pagaunami daugelį metų.

Prof. Juozo Virbicko 2000 metais pakartotinai išleistoje knygoje „Lietuvos žuvys“ skaitome: „Į Nemuną sterles introdukavo 1885 m. M. Girdvainis. 1953-1957 m. buvo išleista nedaug jauniklių. Jaunikliai ir dalis suaugusių individų buvo įvežti iš Šiaurės Dvinos ir Obės“. Toliau teigiama, kad nemažai paaugusių žuvų jau buvo sugauta 1960-1964 m. Nemune, Neryje ir Nevėžyje. Tačiau nesiaklimatizavo.

Baltarusijoje nuo 2004 m. sterlių introdukcija vykdoma Berezina, Pripiat ir Sozh upėse. Atsižvelgiant į Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos mokslininkų patirtį ir pasiekimus, Lietuvoje sterlių introdukcija vykdoma Nemune ir tikimasi, jog iki 2020 m. pavyks suformuoti sterlės populiaciją Nemuno upėje.

„Introdukuotos sterlės neigiamo poveikio Lietuvos upių ekosistemoms neturės. Jos praturtins vietinę ichtiofauną nauja rūšimi, kuri ateityje gali turėti nemažą žvejybinę ir komercinę reikšmę. Kadangi sterlė yra gana sėsli žuvų rūšis, ateityje ji bus sutinkama tik Nemuno vidurupyje. Upių vietinių žuvų bendrijų struktūra dėl sterlės reintrodukcijos nepasikeis ir nenukentės“, – įsitikinęs A. Pilinkovskij.

Paleistos į Nemuną

Su sterlėmis sėkmingai dirbama ŽT Žuvivaisos skyriaus Simno ir Laukystos poskyriuose. Gražią rugsėjo 22 dieną Varėnos rajone esančio Liškiavos daugiafunkcio centro auklėtinių ir pedagogų būrys bei Nemune žuvaujantys meškeriotojai pasitiko iš Laukystos poskyrio sterlių jauniklius atvežusį transportą.

„Šiandien kartu su jumis į Nemuną paleisime 1200 vienetų šiųmetukų. Apie 3 g sterliukės į mūsų poskyrį iš Lenkijos buvo atvežtos š. m. gegužės 30 d. Dabar pusketvirto mėnesio sterlių jauniklio vidutinė masė – 167 g, o stambiausias egzempliorius siekia 270 g“, – susirikusiems gamtos bičiuliams pasakojo šio poskyrio vyriausiasis specialistas Antanas Lazarevičius ir atsakė į klausimus. Vaikams rūpėjo specialus žuvims pervežti automobilis, meškeriotojus domino žuvų auginimo sąlygos ir naudoti pašarai, nuo kurių daug priklauso žuvų veisimo bei paauginimo sėkmė, aptartos kitos Laukystoje veisiamos ir paauginamos žuvų rūšys.

Sterlių introdukcijos reikšmę Nemuno upei nusakė ŽT Žuvivaisos skyriaus vyriausiasis specialistas, GTC doktorantas Andrejus Pilinkovskij.

Šį renginį vainikavo galimybė iš arčiau susipažinti su labai panašiomis į eršketus žuvimis. Sterlę nuo eršketo galima atskirti pagal apačioje žiočių esančius 4 spurguotus ūselius. Yra ir kitų požymių, tačiau jie labiau suprantami specialistams nei žvejams mėgėjams. Tačiau tai netrukdo meškeriotojams paleisti atgal į vandenį atsitiktinai užkibusį aštriašnipį eršketą ar sterlę. Informacija apie ant kabliuko papuolusias eršketines žuvis laukiama ir ŽT specialistų. Kaip tik tam dalis paleidžiamų žuvų paženklintos išoriniais žymekliais.

Nemuno įžuvinimą prižiūrintis Alytaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Saulius Kudžma paminėjo, jog meškeriotojų sąmoningumas ir kultūra auga, tačiau pasitaiko dar visko.

„Dalis šiandien paleidžiamų sterlių gali užkibti ir, deja, ne visi meškeriotojai jas paleis, bus tokių, kurie žuvį pasiims“, – nuogąstavo valstybinę kontrolę vykdantis ir nuo vaikystės meškeriojimą pamėgęs, dugninę meškerę kartais užmetantis pareigūnas.

Vytauto Didžiojo universitete aplinkos organizavimo magistro studijas baigęs S. Kudžma aplinkosaugoje darbuojasi penktus metus. Šis darbas jam patinka, nes vis dažniau pastebi gerus pokyčius gamtoje ir žmonių galvose. Nors lašišos ir šlakiai dėl Kauno HE užtvankos Alytaus regiono nepasiekia, darbo, ypač akcijos „Lašiša“ metu, pakanka upėtakinėse upėse. Pareigūnas pasidžiaugė, jog vis dažniau meškeriotojai paprotina vienas kitą, praneša apie pastebėtus pažeidimus. Prie vandens telkinių ženkliai mažėja šiukšlintojų gretos, rečiau sutinkami marguosius upėtakius ir kiršlius gaudantys „sliekininkai“.

Apsauga ir viešinimas

Sėkmingai vykdant Eršketo grąžinimo į mūsų krašto upes programą ir pradėjus Lietuvos vandenyse sterlių introdukciją, teks dar labiau natūraliuose Lietuvos vandenyse sustiprinti gyvosios gamtos kontrolę. Šiuo metu aplinkos ministro sudaryta darbo grupė ruošiasi pertvarkyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas („Žaliasis pasaulis“ 2017 m. Nr. 21). Tarp meškeriotojų ir aplinkosaugininkų yra manančių, jog panaikinus kol kas egzistuojančius regioninius aplinkos apsaugos departamentus ir pareigūnams tapus „barbėmis devyndarbėmis“, gyvosios gamtos kontrolė ženkliai susilpnės.

Nepaisant žmonių sąmoningumo ir elgesio gamtoje pokyčių, didžiulis vaidmuo tenka visapusiškam visuomenės informavimui apie žuvų išteklių atkūrimo ir gausinimo darbus. Kaip tik tai, nuolat viešindama savo veiklą, iki šiol atliko ŽT ir gebantys (ypač jaunąją kartą) sudominti tarnybos specialistai. Jokie projektus kuriantys edukatoriai niekada nesugebės geriau pristatyti visuomenei žuvų veisimo, paauginimo ir išteklių atkūrimo, gausinimo problemų, nei šį nelengvą darbą atliekantys žmonės. Užtenka tik regėti, kaip vaikas paglosto ir akimis palydi paleidžiamą augti žuvelę, ir tampa aišku – iš jo išaugs doras, gamtai draugingas žmogus. O žuvininkystės tarnyba, nepaisant, kad dalis darbuotojų „didžiosios revoliucijos“ („Žaliasis pasaulis“ 2017 m. Nr. 32) nelaukia ir su darbu atsisveikina‚ kol kas išsijuosusi dirba.

„Jau pusantro mėnesio vežam paleisti į upes lašišas ir šlakius. Kiekviename reise po 5 tūkst. žuvų. Žuviname Miniją, Nerį, Vilnelę, Šventąją. Leidžiame žuvis visoje Lietuvoje, kur mokslininkų rekomenduota. Po pertvarkos žuvininkystės likimas Lietuvoje neaiškus, todėl gaila ir graudu visa tai girdėti. Valstybinė žuvininkystė egzistuoja visoje Europoje, net Rumunijoje ir Bulgarijoje. Jeigu po rinkimų bus vėl nauja valdžia, teks formuoti naują žuvininkystę. Taip, kaip dabar daroma, neturėtų būti“, – sterlių jauniklius išleidžiant atviravo ŽT senbuvis Žuvivaisos skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Marcinkevičius.

Vacio Paulausko nuotraukos