Kiekvienam, mylinčiam gamtą, norisi įdėmiau pažvelgti į kiekvieną dydžiu ar kuo kitu išsiskiriantį medį. Taip nusiteikus, miške ar parke kartais tenka išvysti įdomių dalykų.
Kauno ąžuolyne, 150 metrų nuo Zoologijos sodo ūkinių vartų, prie gruntinio tako auga gumbuotas ąžuolas. Mane sudomino jo storis ties gumbu. Pamatavau kamieno apimtį, siekė 5,3 metro. Tokios apimties ąžuolai yra įtraukiami į saugotinų medžių sąrašus. Tačiau šis būdas, kada apatinėje dalyje gumbuoti ar susilieję medžiai priskiriami prie saugomų gamtos objektų, man kelia įtarimų. Ąžuolo pusėje, nematomoje nuo tako, prie pat kamieno iškastas griovys, atrodo, pažeistos jo šaknys. Tai galėjo įvykti daugiau kaip prieš šimtą metų. Panašu, kad ąžuolą bandyta pjauti, todėl ant kamieno susiformavo du gumbai.
Stebėdamas medį iš visų pusių, atkreipiau dėmesį, kad ties taku ant ąžuolo šakos aukštai kabo iš viršaus kritusi šaka. Tai tikri spąstai praeiviams.
Pastebėjau vieno gumbo į rieves panašiose raukšlėse įžvelgiamą žmogaus veidą. O gal čia žaltienės Eglės sūnaus Ąžuolo atvaizdas? Neatmenama galimybė, kad koks nors „skulptorius“ jį padailino.
Gumbuotą ąžuolą lengva pamatyti einant nuo Zoologijos sodo ūkinių vartų, tačiau čia vietovė po lietaus pražliunga, o pamatę griovį žmonės daugiau medžiu nesidomi.
Man teko garbė padaryti nedidelį žingsnį per šį „rubikoną“-griovį ir atskleisti medžio paslaptį.
Autoriaus nuotraukos
