Reikšmingi Lietuvai ir pasauliui
Lietuvos geologų sąjungos 34-ame suvažiavime: nominacijos
Akademikas Algimantas GRIGELIS (dešinėje) įteikė Ignoto Domeikos atminimo medalius: Gediminui MOTUZAI-MATUZEVIČIUI, Vytautui JANKEVIČIUI, Jonui ANUŠKEVIČIUI, Valdui UMELEVI ČIUI, Vladui VITKAUSKUI, Redai GRIŠKAITEI, Leonui PIVORIŪNUI
Ankstesniame laikraščio numeryje rašėme, jog 2023-12-01 Vilniuje, viešbučio „Panorama“ salėje „Humanitas“ vyko Lietuvos geologų sąjungos (LGS) 34-asis suvažiavimas. Apžvelgėme pranešimus.
Šįkart – apie esmines nominacijas.
Akademikas Aivaras Kareiva teikė apdovanojimus Teodoro Grotuso atminimo medaliu.
Prieš teikdamas minėtus atminimo medalius akademikas Aivaras Kareiva pasidžiaugė, jog pastaruoju metu (anksčiau kiek primirštas) pasaulinio graso mokslininkas Teodoras Grotusas yra deramai pagerbtas ir Lietuvoje. Pasidžiaugė ir tuo, jog Lietuvos mokslininkų bei Lietuvos geologų iniciatyva buvo įsteigtas garbingas Teodorui Grotusui atminti skirtas medalis. Šį medalį pelno Lietuvos geologai, reikšmingai nusipelnę savo moksline, edukacine bei praktine veikla.
***
Teodoras Grotusas (1785–1822) gerai žinomas dėl savo sukurtos elektrolizės teorijos. 1806 m. jis paskelbė mokslinį straipsnį apie skysčių skaidymą elektros srove. Savo 1808–1822 m. tyrimus jis atliko motinos dvare Gedučiuose įrengtoje laboratorijoje. Kaip svarbesnius galima paminėti 1817 m. atrastus du fotochemijos dėsnius, vėliau pavadintus pirmuoju ir antruoju Grotuso-Draperio dėsniais. Kitais metais jis apibendrino savo elektrolizės teoriją ir paskelbė, kad elektrolizėje dalyvauja neigiamas elektros krūvis. 1819 m. T. Grotusas toliau plėtojo vandens elektrinio laidumo teoriją, ir iki šiol protonų šuolių procesas vandenilinio ryšio skysčiuose yra vadinamas Grotuso mechanizmu.
2022 m. kovo 3 d. Europos fizikų draugija (EPS) laišku, adresuotu paraiškos iniciatoriui, buvusiam LFD prezidentui J. V. Vaitkui, informavo, kad T. Grotuso darbų reikšmė mokslo vystymuisi bus įamžinta kaip EPS istorinė vieta.
2022 m. kovo 26 d. Žeimelyje, Vienybės aikštėje, atidengtas paminklas pasaulinio garso mokslininkui, chemikui, fizikui Teodorui Grotusui (Theodor von Grotthuss, 1785–1822). Taip įamžintas atminimas mokslininko, gyvenusio prieš 200 metų Gedučių k. (Žeimelio sen., Pakruojo r.), geriausiai žinomo už elektrolizės procesų tyrinėjimus. Skulptūros autorius K. Balčiūnas.
2022 m. liepos 2 d. Teodoro Grotuso laboratorija buvo inauguruota Europos fizikų draugijos istorine vieta. Ceremonijoje dalyvavo EPS Istorinių vietų atrankos komiteto pirmininkas Karl Grandin, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, buvęs LFD prezidentas Juozas Vidmantis Vaitkus, Teodoro Grotuso fondo valdybos pirmininkas Aivaras Kareiva, Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos pirmininkė Rigonda Skorulskienė, Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, Žeimelio sieniūnė Vitalija Dobrovolskienė ir kiti LFD valdybos bei Pakruojo rajono savivaldybės atstovai.
Atminimo stendo gamybą ir įrengimą finansavo Pakruojo rajono savivaldybė. Renginį koordinavo Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Renata Budrienė ir Lietuvos fizikų draugijos mokslinis sekretorius Andrius Juodagalvis. Stendas stovi Žeimelyje, netoli T. Grotuso paminklo.
***
Akademikas Algimantas Grigelis Lietuvos geologų sąjungos 34-ajame suvažiavimo dalyviams vaizdžiai pasakojo apie savo ankstesnę kelionę į Čilę (Santjagą ir kitas vietoves) Igno Domeikos mokslinės ir praktinės veiklos vingiais. Algimantas Grigelis pasidžiaugė, jog šios kelionės į Čilę metu sulaukė didžiulio Igno Domeikos provaikaičių dėmesio bei globos. Akademikas taipogi atkreipė visų dėmesį į tai, kaip yra įamžintas Čilėje praleisti reikšmingiausi Igno Domeikos gyvenimo metai. Igno Domeikos vardas bei pavardė yra ne tik moksliniuose bei praktiniuose veikaluose, o ir gatvėse. Nes daugelis jų pavadintos Igno Domeikos vardu. Akademikas Algimantas Grigelis taipogi pasidžiaugė, jog yra puikiai sutvarkytas ir saugomas Igno Domeikos muziejus, kuriame išliko ir kai kurie Igno Domeikos daiktai. Pasak Algimanto Grigelio, čiliečiai Igną Domeiką priėmė kaip savo iškilųjį mokslininką ir praktiką, o lietuviams reikėtų net pasimokyti kaip gerbiami didingi žmonės, kilę iš Lietuvos, kūrę tiek Lietuvai, tiek Čilei, tiek visam pasauliui.
***
Domeikà Ignotas (Ignacy Domeyko) (1802-07-31Niadzvedka (Naugarduko apskritis, Baltarusija) – 1889-01-23 Santjagas), lietuvių mineralogas, geologas, etnografas, Čilės mokslo ir švietimo organizatorius. Čilės Respublikos garbės pilietis. Lenkų mokslų akademijos narys (1875).
Išsilavinimas ir veikla
1816–22 Vilniaus universitete studijavo matematiką, chemiją, geologiją; filosofijos magistras. 1819 įstojo į Filomatų draugiją, už priklausymą jai 1823–24 buvo kalinamas. Dalyvavo 1831 sukilime, vėliau emigravo į Prancūziją. 1837 baigė Paryžiaus kasybos mokyklą, parengė Vidurinės Europos (įskaitant Lenkiją ir Lietuvą) geologinių ir geografinių žemėlapių komplektą. 1838 atvyko į Čilę, kur La Serenos vyrų licėjuje (Coquimbo koledže) dėstė chemiją, fiziką, geologiją, kasybą. 1847–84 dirbo Čilės universitete Santjage, 1867–83 rektorius; profesorius. 1884–88 lankėsi Lietuvoje, keliavo po Europą.
Surengė keletą geologinių ekspedicijų į Andus, Atacamos dykumą, tyrė Čilės geologinę sandarą, naudingųjų iškasenų telkinius, jų rūdas, surado naujų mineralų, surinko uolienų, mineralų, fosilijų kolekcijas. Sudarė pirmąjį Čilės geologinį žemėlapį. Surinko unikalią mineralų kolekciją (4000 pavyzdžių padovanojo Čilės universitetui). Keliavo po Araukaniją – indėnų araukanų mapučių kraštą, surinko ir paskelbė etnografinių žinių knygoje Araukanija ir jos gyventojai (Araucanía y sus habitantes 1845). Paskelbta apie 560 jo darbų lenkų, vokiečių, ispanų ir prancūzų kalbomis, daugiausia apie Čilės geologijos, naudingųjų iškasenų telkinių (akmens anglies, įvairių rūdų, guano), mineralogijos, geochemijos, tektonikos, metalogenijos, paleontologijos, hidrogeologijos (tyrinėjo gėlo ir mineralinio vandens išteklius), seismologijos, vulkanologijos (stebėjo ugnikalnių išsiveržimus, aprašė solfataras), meteorologijos (meteorologinių stebėjimų tinklo rėmėjas), geomorfologijos, meteoritų (aprašė rastų meteoritų sudėtį, kilmę) tyrimo rezultatus.
Igno Domeikos vardu pavadinta daugiau kaip 110 įvairių objektų: Andų kalnyno kalnagūbris, ledynas, asteroidas 2784, mineralas (domeikitas), keletas kalnų, gyvenviečių (Pueblo Domeyko miestelis, Puerto de Domeyko uostas), gatvių, fosilijų (Nautilus domeykus, Ammonites domeykanus), gyvūnų (Canis domeykanus) ir augalų šeimų bei rūšių (Viola domeykiana), įstaigų, visuomeninių organizacijų.
2002 (200 gimimo metinės) paskelbti I. Domeikos metais (UNESCO atmintina data); minint šią sukaktį UNESCO būstinėje Paryžiuje buvo surengta jubiliejinė paroda, prie buvusio Bazilijonų vienuolyno (čia buvo kalinamas) vartų atidengta I. Domeikos memorialinė lenta, Vilniaus universiteto Mažojoje auloje vyko tarptautinė konferencija I. Domeikos gyvenimas, darbai, ir indėlis į geologijos bei visuomenės mokslus, surengta kultūrinė mokslinė ekspedicija Ignotui Domeikai – 200 į Čilę ir Andus (dalyviai V. Vitkauskas, J. Anuškevičius, G. Motuza-Matuzevičius, Vytas Jankevičius), Lietuvos radijas ir televizija sukūrė dokumentinį filmą Domeikos sindromas (režisierius Linas Augutis), Lietuvos paštas pagamino atvirlaiškį, išleista knyga Ignotas Domeika. Lietuvai, Prancūzijai ir Čilei (2002, lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis, sudarytojai J. Paškevičius, Diana Streikuvienė, Tadas Šėma, V. Vitkauskas), filmą Domeikos sindromas (režisierius Linas Augutis), Lietuvos paštas pagamino atvirlaiškį, išleista knyga Ignotas Domeika.
***
Būta ir LGS Garbės vardų teikimo.
***
Augusto Uktverio nuotraukos
