Kas yra žmogus gamtoje? Niekas prieš begalybę, viskas prieš nieką, centras tarp visko ir nieko (Blezas Paskalis).
2018 metais įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią švietimo įstaigų vadovai skiriami penkerių metų kadencijai. Pagal šią tvarką konkursai skelbiami ir tose švietimo įstaigose, kuriose tie patys vadovai dirbo 30 ir daugiau metų. Šis procesas yra ganėtinai sudėtingas ir skausmingas, kadangi daugelis buvusių ilgamečių vadovų, sukaupusių sėkmingą vadovavimo patirtį, tiesiog nebedalyvauja konkursuose dėl sudėtingo biurokratinio aparato.
„Yra laikas ateiti vadovauti, yra laikas pasitraukti. Per 28 metus vadovavau įstaigai, todėl nemanau, kad reikia dalyvauti konkurse“, – sakė neeilinė asmenybė, šviesos ir gėrio skleidėja bei grožio puoselėtoja, Panevėžio gamtos mokyklos ilgametė direktorė Regina Kliminskienė.
Pasak mokyklos direktorės, užmokyklinės gamtinės krypties veikla Panevėžyje prasidėjo 1966 metais, įkūrus istorinėje Česlovo Petraškevičiaus sodyboje gamtinės krypties užmokyklinę vaikų ugdymo įstaigą „Panevėžio jaunųjų gamtininkų stotis“. Ji 1991 metais pakeitė savo pavadinimą į „Panevėžio jaunųjų gamtininkų centras“. Tuomet pasikeitė ne tik įstaigos pavadinimas. Keitėsi įstaigos misija ir vizija, ugdymo turinys, etosas ir vertybės, bendruomenės narių tarpusavio santykiai. Ypatingai pasikeitė įstaigos ryšiai ir bendradarbiavimas su visais galimais partneriais bei įstaigos veiklos aprėptis. Vykstant kaitos procesams, atsiradus tarptautinio bendradarbiavimo ryšiams ir ugdymo įstaigos bendruomenei inicijavus, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 7 d. sprendimu buvęs pavadinimas pakeistas į „Panevėžio gamtos mokykla“.
Direktorės Reginos Kliminskienės patys gražiausi prisiminimai apie vasaros brandos atneštą į Panevėžio gamtos mokyklą jos dešimtojo vardadienio šventė.
„Įstaigos pavadinimas keitėsi, ženklindamas tam tikrus istorijos etapus. Pirmasis sutapo su didžiuliais ir esminiais pokyčiais visoje šalyje ir kuriuo tarsi norėjo užbrėžti ribą tarp praeities. 1991-aisiais visa mokyklos bendruomenė nedrąsiai svajojo apie Gamtos mokyklos vardą, tačiau nesulaukė palaikymo. Tuomet atsirado keturiolikos metų periodas, kai įstaiga turėjo „Panevėžio jaunųjų gamtininkų centro“ vardą“, – teigė direktorė.
Šį periodą, pasak Reginos Kliminskienės, kai ieškojo savo kelio, įstaigos bendruomenė drąsiai vadino esminių ir didžiulių pokyčių metais. Direktorės skatinami darbuotojai daug mokėsi ir tobulino kompetencijas. Įstaiga tapo mažuoju zoologijos sodu, atsivėrė lankytojams, prasidėjo domėjimasis užsienio šalių patirtimi. Visas kolektyvas suvokė savo misiją, brėžė vizijos gaires, kūrė ugdymo filosofiją ir edukacines erdves, įgijo daug draugų, kurie padėjo, vertino pastangas ir tikėjo kolegomis. Tai laikmetis, kai mokyklos bendruomenė pasiekė puikių rezultatų, atsivėrė pasauliui, organizavo pati ir buvo įvairių tarptautinių renginių dalyvė. Kartu su kitomis Baltijos šalių gamtos mokyklomis vykdė tarptautinį projektą ir dalyvavo bendruose mokymuose įvairiose šalyse.
Regina Kliminskienė, turinti savo nuomonę, jaučianti estetinį skonį, nuolat svajojo apie įdomių, prasmingų edukacinių erdvių sukūrimą. Jai vadovaujant, įstaiga tapo 2018 metų Mokyklų edukacinių erdvių konkurso nugalėtoja. Visus sužavėjo išskirtinės edukacinės erdvės: „Ričardo Kazlausko zoologijos klasė“, „Vydūno svetainė“, „Arbatos sodas“, „Šv. Pranciškaus skverelis“, „Gyvūnėlių sodas“, „Lietuvos gamtininkų galerija“ ir kitos. Mokykloje buvo ypač aktyviai vykdomos neformaliojo vaikų švietimo programos, organizuojami įvairūs renginiai ir projektai. Į šią įstaigą rinkdavosi viso miesto vaikai ir ugdytiniai. Daug dėmesio buvo skiriama vaikų su klausos sutrikimais įtraukčiai į įvairias veiklas. Buvo tenkinami mokinių pažinimo ir saviraiškos poreikiai, užtikrinamas vertybių, individualių gebėjimų ugdymas ir asmenybės tobulėjimas. Kiekvieno užsiėmimo metu vyko aktyvus gamtos, aplinkos tyrinėjimas bei pažinimas, vaikų ir jaunimo užimtumas.
„Dėkinga likimui ir susiklosčiusioms aplinkybėms, kad iš pradžių darydama tai, kas būtina, vėliau – kas įmanoma, pastebėjau ir patyriau, kad galima padaryti tai, kas neįmanoma. Tai išsipildę realybėje Šv. Pranciškaus Asyžiečio mokymo žodžiai…“, – akcentavo Regina Kliminskienė.
Direktorė džiaugėsi, kad mokykla, teikdama ekskursijų ir edukacinių programų paslaugas, nuolat plėtojo visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą ir skatino ekologišką gyvenseną, siekdama darnių žmogaus ir gamtos santykių, kūrė visiems atvirą aplinkosauginio švietimo ir kultūros puoselėjimo židinį, plėtojo bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis. Direktorė Regina ypač prisidėjo prie tarptautinio bendradarbiavimo veiklos plėtojimo, padėjo mokytojams ir mokiniams tobulinti įvairias kompetencijas, turtino jų patirtį bei sudarė sąlygas mokytis vieniems iš kitų. Reginos Kliminskienės vienas iš svarbiausių bruožų – dėkingumas. Dėkingumas gamtai, artimui, bendruomenei, kolektyvui, kolegoms…
„Jeigu su manimi susijusi veikla ir darbai, kurie buvo daryti su meile, yra matomi ir žavi kitus – tai čia ir yra tikrasis tylus pripažinimas ir atlygis. Tai ne mano asmeninis nuopelnas, o manyje slypinčios aukščiausios jėgos veikimo rezultatas. Tai man dovanoto šviesos troškimo, manyje sruvenančio meilės balzamo, kurį gebėdavau perduoti kitiems, dovanotos ilgametės darbinės pozicijos, likimo skirtų bendradarbių ir bendražygių veiklos rezultatas“, – teigė direktorė Regina.
Direktorė turėjo labai aiškią įstaigos viziją – „Per vaikų ir visuomenės neformalųjį aplinkosauginį švietimą – į žmogaus ir gamtos darną“. Tai ne tik įstaigos vizija, tai ir pačios Reginos gyvenimo kredo – žmogaus ir gamtos darna visur ir visada. Direktorė Regina Kliminskienė be galo džiaugėsi, kad šiuo metu Panevėžio gamtos mokykla, būdama atviru aplinkosauginės kultūros puoselėjimo židiniu, pelniusi Tarptautinės gamtosauginių mokyklų programos sertifikatus ir Žaliąją vėliavą, dalyvaujanti Baltijos regiono gamtos mokyklų tinklo projektuose, sistemingai atnaujinanti aplinkosauginio švietimo programų turinį ir edukacines erdves, plėtojanti mokyklos ir vietos bendruomenės sąveiką, yra integrali Panevėžio miesto savivaldybės švietimo sistemos dalis.
Regina dvidešimtį metų vadovavo ekologinio ugdymo bendrijos „Žalioji gija“ veiklai, apjungiančiai šviesių žmonių, mylinčių ir tausojančių gamtą, didžiulį ratą. 2001 m. tapo kasmetinės Prezidento Valdo Adamkaus premijos, skirtos aplinkosaugininkams laureate, o M .K. Čiurlionio fondo iškilmingame renginyje „Šviesuolis 2014“ jai buvo įteikta nominacija už gamtosaugą ir švietimą.
Pasak direktorės Reginos Kliminskienės, paliekanti ką tik renovuotą, dažais kvepiančią mokyklą Šv. Pranciškaus globai. Išsvajotasis Šventasis vieną dieną atėjo į Panevėžio gamtos mokyklą ir, palypėjęs ant kalvelės, sustojo. Galėjo sustoti pačioje kalvelės viršūnėje, bet, pasiekęs žmogui nepasiekiamą paprastumą, sustojo įkalnėje, kad būtų arčiau žmonių, meiliai glausdamas du balandžius, išpirktus iš berniuko Sienos turguje, tarsi, visiems bylodamas apie amžiną žmogaus atsakomybę už visa, kas gyva. Ar galėjo Šventasis išsirinkti kitą vietą? Tikriausiai taip, bet, pasak direktorės, visa bendruomenė labai džiaugėsi, kad išsirinko Panevėžio gamtos mokyklos skverelį, tarsi žinodamas, kad jis šiai bendruomenei labai svarbus, kad jo skelbtos ir asmeniniu pavyzdžiu liudytos vertybės yra labai reikšmingos čia vykstančiam ugdymo procesui. Jos yra ugdymo proceso ašis, vertikalė, kelianti aukštyn ir sminganti gilyn lig pat širdies, neleidžianti pasilikti abejingumo plokštumoje. Pasak direktorės, ši istorinė asmenybė, yra visos bendruomenės puoselėjamų vertybių ir mokyklos vizijos simbolis – Žmogaus ir Gamtos darnos, jų santarvės simbolis.
„Jeigu su manimi susijusios darbinės veiklos rezultatus galėtume prilyginti subrandintiems vaisiams, tai pravartu būtų prisiminti prasmingus kinų patarlės žodžius: „Obelis, subrandinusi daugiausiai vaisių, lenkiasi žemiausiai“. Kaip ir aš, nusilenkusi žemiausiai, nuoširdžiai ir nuolankiai dėkoju visiems už gautas neįkainojamas likimo dovanas, gražią bendrystę. Manau, kad pagrindinis mokyklos turtas – jos darbuotojai, kasdieniais darbais tarsi darbščiosios bitelės, neša ir lipdo prasmingos ir matomos veiklos korį ir nusipelno didžiausios padėkos. Ačiū Jums, mielieji, kad buvome kartu, kad gebėjome susitelkę įveikti visas kliūtis ir sėkmingai vykdyti mums skirtą misiją …“, – dėkojo buvusi Panevėžio gamtos mokyklos direktorė Regina Kliminskienė.
Panevėžio gamtos mokyklos archyvo nuotraukos
