Tadas ČEPONIS
Krekenavos regioninio parko direkcijos vyr. specialistas
Puikus savanorių dešimtukas!
Iš kairės: David (savanoris iš Ispanijos) Robertas Grušauskas (vyr. specialistas) Adrien (Prancūzija); tupi Tadas Čeponis (vyr. specialistas, stovyklos vadovas), Brigita (Lietuva), Francesca (Ispanija), Clara (Ispanija), Sara (Serbija), Katarina (Serbija), Julius Maršalka (meistras).
Tarptautinės savanoriško darbo stovyklos – unikalus būdas suburti jaunimą iš įvairių pasaulio šalių bendram tikslui, – padėti konkrečioms vietos bendruomenėms gamtosaugos, socialinėje, kultūrinėje ir kitose srityse. Krekenavos regioninio parko direkcija surengė jau antrąją stovyklą parke, bendradarbiaudama su Jaunimo savanoriškos veiklos centru Deineta, kuris yra Europos savanoriškos tarnybos organizacijų aljanso narys. Šį tinklą sudaro net 48 organizacijos iš 29 pasaulio šalių – Europoje, Azijoje ir Amerikos žemyne. Aljanso organizacijos savo šalyse kasmet rengia tarptautines savanoriško darbo stovyklas bei siunčia jaunimą dalyvauti partnerių stovyklose užsienyje.
Šį kartą savanoriauti atvyko 10 žmonių: iš Ispanijos, Serbijos, Prancūzijos, Honkongo ir Lietuvos. Taip pat prie jų prisijungė ir savanoris iš Ispanijos, kuris Panevėžyje savanoriauja jau 4 mėnesius.
Darbas – tai viena iš pagrindinių idėjų, dėl kurių visame pasaulyje yra organizuojamos tokio pobūdžio stovyklos. Esmė – suteikti pagalbą, padaryti kažką gero ir naudingo. Darbas nesudėtingas, nereikalaujantis daug fizinių jėgų bei specialaus pasiruošimo. Tai puikus bendravimo būdas. Darbo dienos trukmė 4–5 val., po to – laisvalaikis ir, be abejo, pramogos.
Krekenavos regioniniame parke stovyklautojai lanko įžymias vietoves, keliauja pažintiniais takais pėsčiomis, dviračiais ir baidarėmis, maudosi upėje, rengia vakarėlius, kurių metu pristato savo šalių kultūrą. Maistą stovyklautojai gaminasi patys, todėl tenka paragauti įvairių šalių tradicinių patiekalų.
Krekenavos regioninio parko direkcijai savanorių pagalba labai palengvina lankytinų objektų tvarkymą. Tam reikia daug kruopštumo ir laiko (kad ir, tarkime, dar neužaugusio labirinto tvarkymas; Nevėžio upės tvarkymas – plaukimas baidarėmis siekiant rinkti šiukšles iš upės vagos ir sunkiai prieinamų vietų).
Savanoriams talkinant, lankymui buvo pritaikytas gamtos paveldo objektas – Svirnupio vinkšna. Bendromis pastangomis buvo iškirsti tankūs krūmai ir žolė, buvo pastatyta nuoroda, tad lankytojai gali atvykti apžiūrėti išskirtinio dydžio ir formos medžio. Savanoriai mielai padeda darbuotis, o grupėje linksmų žmonių darbas neprailgsta.
Labai esame dėkingi šiems jaunuoliams, kurie už savo lėšas atkeliauja iš įvairiausių pasaulio kampelių tam, kad mūsų šalis taptų bent šiek tiek gražesnė. Svarbiausia – ne tiesiogiai jų atlikti darbai, bet rodomas labai teisingas pavyzdys mums visiems, kuriems savanoriavimas dar nėra patrauklus laisvalaikio praleidimo būdas.
Autoriaus archyvo nuotraukos
