Projektas „Sodinam“ telkia vilniečius
Gamtos mokslų daktarė, Vilniaus miesto savivaldybės ekologė, Vilniaus kolegijos docentė Ona MOTIEJŪNAITĖ (dešinėje) demonstruoja projekto „Sodinam“ vadovei Loretai VALUCKIENEI lapų nekrozę
Suprasdami, kad ekologinis ugdymas šiandien yra neatsiejama socialinio ugdymo dalis bei kad esminiai jo dalykai yra aplinkosaugos problemų sprendimas, tinkamo žmogaus elgesio gamtoje formavimas, praktinių gamtotyros ir aplinkosaugos gebėjimų formavimas, aktyvios, pilietiškos, ekologiškai mąstančios visuomenės ugdymas, asociacija „Gyvoji planeta“ jau daug metų būtent to siekia vykdydama ekologinius projektus, bendradarbiaudama su Lietuvos mokyklomis bei užsienio partneriais.
Nuo šių metų rugsėjo mėnesio asociacija „Gyvoji planeta“ pakvietė švietimo įstaigas – mokyklas, ugdymo centrus, darželius – dalyvauti projekte „Sodinam“, kuris įgyvendinamas Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo programos lėšomis (idėjos autorė, projekto vadovė – Loreta Valuckienė).
Vykdydama kitus organizacijos projektus pastebėjau, jog vaikams gamtosaugos temos yra labai patrauklios, jiems rūpi mūsų planetos ateitis, jie labai jautrūs suaugusių sprendimams ir daromam poveikiui gamtai, kai kurie net pasiruošę atsisakyti naujausių telefonų modelių, surengti Kauno marių apkabinimo akciją ir pan., kad atkreiptų dėmesį į pasaulio problemas. Vaikai pripažįsta, kad labiausiai su pasauliu jie komunikuoja per kompiuterio ekranus, bet ne tiesiogiai, ypač kai kalbame apie miesto vaikus. Dažnas jų atpažintų ąžuolą, kaštoną, gal šermukšnį, bet sunkiai surastų liepą, uosį, šeivamedį. Ką jau kalbėti apie etnines žinias, jei tik nedaugelis žino, kur stovi seniausias miesto medis, ko reikia norint išsaugoti medžius, kuo skiriasi parkas nuo miško. Didžiausia paskata parengti projektą apie medžius buvo mergaitės trumputis pasakojimas vienoje iš pernai vykdytų edukacijų apie močiutę, kuri visą savo gyvenimą kalba su medžiais, pasakoja jiems savo rūpesčius.
Projektu „Sodinam“ norime atkreipti būtent Vilniaus miesto vaikų, jaunimo bei jų tėvų dėmesį į medžius: edukacinis filmukas supažindins su saugomais medžiais, jų teikiama nauda, aplinkosaugos akcijomis pasaulyje, pamokys sodinti medžius; elektroninės pamokos „Saugokim medžius“ atkreips dėmesį į edukaciniame filmuke pateiktus faktus, iškels klausimus diskusijai, pasiūlys praktines užduotis kaip galimas projektines veiklas ir užsiėmimus šeimose; raginsime mokyklas fiksuoti gerąją patirtį ir ją dalintis; kaip pažintinę-kūrybinę veiklą esame numatę fotografijų konkursą „Saugokim Vilniaus medžius“.
Švietimo įstaigoms taip pat bus siūloma organizuoti mokyklų bendruomenių ir šeimų medžių sodinimo akcijos, sodinant vaikų užaugintus sodinukus, bei prisijungti prie nacionalinio miškasodžio renginių arba pasirinkto miško, parko tvarkymo. Į šias veiklas siūlome drauge su vaikais ir mokytojais įsitraukti ir tėvus, senelius.
Į rugsėjo mėnesį startavusį projektą jau užsiregistravo per 30 švietimo įstaigų – pradinių mokyklų, progimnazijų, gimnazijų ir specialioji mokykla. Su dideliu susidomėjimu mokyklos laukia filmuko apie Vilniaus miesto medžius, jų sodinimą, galimus tyrimus ir elektroninės edukacinės pamokos – tai rodo, jog Vilniaus miesto švietimo įstaigoms trūksta inovatyvių priemonių, pritaikomų praktiškai, susijusių su artima aplinka, konkrečiai – su Vilniaus miestu. Ypač džiaugiasi mokyklų pedagogai, sužinoję, kad gaus patarimus bei pasiūlymus chemijos ir biologijos pamokoms, neformalioms veikloms.
Asociacijos „Gyvoji planeta“ projekto vadovė jau nuo rugsėjo pradžios ėmė aktyviai planuoti būsimą edukacinį filmuką, sukūrė scenarijų ir pakvietė filmuotis įdomius miesto ir jo apylinkių žmones, kurie tiesiogiai susiję su medžiais. Maloniai nustebino kiekvienas kalbintas filmuko herojus – dosniai ir neatlygintinai dalinosi turimomis žiniomis, netikėtomis istorijomis, išsirinktomis filmavimo vietomis. Pakalbinta gamtos mokslų daktarė, Vilniaus miesto savivaldybės ekologė, Vilniaus kolegijos docentė Ona Motiejūnaitė vaikams pristatė net keletą aplinkos tyrimų, paaiškino, kaip suprasti, kokią informaciją mums siunčia medžiai apie aplinkos kokybę, supažindino su medžių „gyvąja iškasena“, augusia dinozaurų laikais ir iki šiol išlikusia mūsų planetoje – ginkmedžiu, paminėjo medžių tinklus, pasidalino biologijos ir chemijos mokslų žiniomis bei paragino vaikus domėtis, stebėti ir tirti gamtą.
Kita savivaldybės darbuotoja, vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja Giedrė Čeponytė, papasakojo apie išskirtinius miesto medžius – seniausią Vilniaus miesto ąžuolą, augantį Bernardinų sode, seniausią Vilniaus liepą, kitaip vadinamą Sapiegų parko liepa, augančią Antakalnyje gyvenusių Sapiegų jų buvusių rūmų parke, taip pat paaiškino, kad kartais tenka kirsti medžius, kurių vietoje yra suplanuotas užstatymas ir kitoks sprendinys yra neįmanomas. Tačiau miestui rūpi, kaip išsaugoti esamas žaliąsias erdves ir atskirus medžius viešose erdvėse, bei supažindino su medžių gydytojų-arboristų darbu.
Miškininkas Raimundas Ereminas vienoje gražiausių Vilniaus miesto Verkių miško aikštelėje (tikras stebuklas – miškas sostinėje) punktais įvardino miško požymius, kurių pirmasis – medžiai susikabinę šakomis, čia pat pademonstravo miško gyvenimo ir mirties ratą, pamokė atpažinti medžius iš jų šakelių, pristatė Verkių parko „įžymybes“ (išskirtinius medžius), papasakojo apie atsakingą miškininko profesiją ir savo vedamas edukacijas vaikams.
Medelyno „Saulės sodai“ savininkė Nadežda Kiseliova-Žukovska, kurianti medelyną užmiestyje, pademonstravo medžių sodinimą iš sėklų, papasakojo apie sėklų rinkimą, jų paruošimą, rūšiavimą, tinkamos sodinimui žemės paruošimą, pasodintų sėklų „žiemojimą“ ir kitus įdomius dalykus bei paragino vaikus auginti medžius, kurie mums duoda vaisius, grožį, poilsį, saugo kartų išmintį…
Kito, jau mieste esančio medelyno „Augalų centras“ darbuotojai demonstravo medelio persodinimą iš vazono į pasirinktą vietą, o pardavimų vadovė Vida Aleknienė patarė vaikams prieš sodinant medelį gerai apgalvoti medelio augimo vietą bei įsitikinti, ar toje vietoje nėra nutiesti požeminiai tinklai, vandens trasos, ar ne per arti kelio, papasakojo apie Vilniaus miestui užsakomus medžius, kuriuos tenka atsivežti net iš Vokietijos arba Olandijos, pavyzdžiui, tada, kai reikalingi medžiai 18 – 25 cm skersmens ir yra 10 metų amžiaus – pasirodo, kad Lietuvos medelynai neaugina tokių didelių medžių bei tam tikrų kategorijų medžių (pavyzdžiui, medžių, kurie nepakelia šalčio ir neišgyventų esant šaltai žiemai).
Etninį požiūrį bei įdomias istorijas apie medžius filmuke pristatys fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas Libertas Klimka, su kuriuo jau esame numatę filmavimo datą. Svarbu paminėti profesoriaus parašytą knygą „Lietuviškų tradicijų skrynelė“, kurioje galima rasti smagių pasakojimų apie Puškaitį po šeivamedžiu, Liepą Motinėlę, šventą vyšnių sodo aurą, apeiginį šermukšnio medį.
Švietimo įstaigas filmukas turėtų pasiekti spalio pradžioje. Netrukus po to, kai bus pabaigti filmuko montavimo darbai, projekte yra numatyta elektroninės edukacinės pamokos filmavimas bei montavimas. Parengtos priemonės bus išsiuntinėtos projekte registruotoms įstaigoms, todėl tikimės sulaukti gražių atsiliepimų: pedagogų nuomonių, vaikų rašinėlių, nuotraukų ar filmuotos medžiagos apie surengtas medelių sodinimo akcijas, atsiliepimų apie atliktus tyrimus ir pan.
Autorės archyvo nuotraukos
