Reikšmingą, sporto kultūros paveldo vertą tradiciją turi Lietuvos muselinės meškerės meistrai. Kasmetėse varžybose jie rungiasi tarpusavyje, išsiaiškina nugalėtojus ir dovanoja šventę atvykusiems pabūti kartu, pailsėti gamtoje. Nuo seno muselininkai pamėgę Varėnos r. Puvočių kaimą ir greta jo tekančias Merkio upės sraunumas. Šiame gamtos prieglobstyje rugpjūčio 17-18 dienomis įvyko jau 34-asis Lietuvos Respublikos žūklės museline meškere čempionatas.
Rūpestis žuvų ištekliais
Varžybose gaudant žuvis ir taikant principą „pagavai-paleisk“, didelė atsakomybė tenka organizatoriams ir varžybų teisėjams. Jiems žuvų ilgio matavimo lovelius padalino ir su protokolų pildymo tvarka supažindino vyriausiasis varžybų teisėjas dr. Pranas Gudynas. Jis, kartu su žinomu muselininku Mariumi Butkevičiumi, pasveikino čempionato dalyvius, pasidžiaugė, jog atvirose varžybose dalyvauja Latvijos ir Baltarusijos sportininkai, pristatė renginio organizatorius ir rėmėjus, linkėjo gerų įspūdžių gausiai susirinkusiems šventės svečiams bei paragino aktyviai dalyvauti įžuvinant Merkį kiršliukais.
… Šeštadienio rytą varžybų dalyviams išskubėjus į sektorius, besižvalgydamas po stovyklavietę pataikiau į muselinės žvejybos reikmenis pristatančios elektroninės parduotuvės „Lucky Season“ valdas. Čia mano dėmesį patraukė aiškiai ne pirmos jaunystės blizgių „ekspozicija“. Apie ją ir brakonieriavimo Nemune mastą papasakojo kaunietis meškeriotojas Mantas Velička. Visus 7 brakonierių kabliautojų naudotus ir Nemuno kliuviniuose „palaidotus“ įnagius kovojantis su aplinkos niokotojais Mantas išgriebė iš vienos brakonierių pamėgtos vietos.
„Prie tos vietos privažiavimas labai sudėtingas, ją sunku rasti, bet aš ją aptikau. Nemuno žuvis dažniausiai siaubia trys „veikėjai“. Jie kaip į darbą kasdien atvyksta po kelis kartus ir atseit tokiais masalais gaudo žuvis. Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje dirba tik 5 valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai, jiems vieniems visur spėti sunku. Čia pasislėpus visą veiklą reikia fiksuoti. Tik brakonieriui ištraukus ir pasiėmus žuvį aplinkosaugininkai jį gali bausti. Brakonieriams paranki šiuo metu egzistuojanti žvejybos tvarka, leidžianti naudoti savadarbes pasunkintas blizges su dviem trišakiais kabliais. Dabar nekabliaujama, kaip tai darė senais laikais „gitaristai“. Staigiais judesiais masalas netampomas, bet lengvai nuo dugno pakeliamas ir vėl nuleidžiamas ir tik pajutus žuvį kertama iš peties. Taip pagaunamos arba sužeidžiamos ne vien lašišinės žuvys. Brakonieriai kenkia ūsorių, salačių, šapalų ir kitų žuvų ištekliams. Stebint iš šalies kabliautoją identifikuoti sunku, nes atrodo, jog naudojamas nedraudžiamas džigavimo metodas“, – pasakojo savo laisvalaikį žuvų apsaugai skiriantis, tačiau ne viską galintis padaryti meškeriotojas. Ypač kai brakonieriaujama kitame Nemuno krante. Per dvi valandas fiksavus nelegalų 7 lašišų sugavimą ir telefonu 112 pranešus apie kitame Nemuno krante siautėjančius brakonierius, šie aplinkosaugininkų liko nenubausti. Pasak Manto, Nemune siautėja 20-30 kabliautojų. Pagavus kokius tris aktyviausius ir rimtai nubaudus, plačiai pasklistų gandas ir vykstantys „cirkai“ turėtų baigtis. Brakonieriai labiausiai bijo viešumo, todėl M. Velička kviečia bendraminčius ne dalinti patarimus, bet patiems dažniau būti prie upių ir taip talkinti saugant žuvų išteklius.
Siekiant gausinti Merkio upės kiršlių išteklius su gausia palyda buvo išleista Žuvininkystės tarnybos Rytų regiono žuvivaisos skyriaus Trakų Vokės veislyne išaugintų 1000 šių metų kiršliukų.
Dėmesys šeimoms
Kol visi 24 sportininkai, prižiūrimi teisėjų, varžėsi Merkio sektoriuose, renginio organizatoriai pasirūpino varžybose neužimtais šventės dalyviais. Pramogų užteko visiems, o labiausiai džiaugėsi su vaikučiais atvykusios šeimos. Paleidžiant kiršliukus ištaikiau pabendrauti su Maišiagalos Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos būsimu ketvirtoku Jurgiu Valiukevičiumi ir jo tėveliu, žvejų muselininkų gidu Mindaugu. Šeimoje yra 40 litrų akvariumas. Jame Jurgis augina vyšninius barbusus, danijas rerijas, neonus, šamukus. Guvus berniukas dažnai važiuoja su tėčiu žuvauti museline meškere ir spiningu. Sėkmingai gaudo marguosius upėtakius, kiršlius, strepečius. Kartą pagavo ženkliai 30 cm ilgį perkopusį ir leidžiamą paimti šapalą.
Kartu su sūneliu Ignu į renginį atvyko ir žūklės klubo „Merkys“ prezidentas Vladimir Adelšin. Nors būsimajam muselininkui tik šešeri, jam jau pavyko tėčio meškere pagauti upėtakį.
Įdomią atrakciją šeimoms ir jų atžaloms pasiūlė VšĮ „Margoji gamta“ įkūrėjas Raivydas Prakopimas. Jis organizavo inkilų paukščiams gaminimą. Lauko sąlygomis įrengtoje meistrystės vietoje buvo gausu paruoštų inkilų gamybai ruošinių, daug plaktukų, vinių ir kitų inkilui pagaminti ir jam pamarginti reikalingų priemonių. Čia visą laiką netilo plaktukų kaukšėjimas ir į eilę rikiavosi nauji, vaikų pagaminti ir išmarginti paukštelių namai. Visų sukabinti aplink neužteko medžių, todėl norintys galėjo gauti inkilą dovanų. Juos gamino daug šeimų, tarp kurių aktyvumu išsiskyrė Klimavičiai. Darbams energingai vadovavo dukrytė Adelė, nurodymus vykdė tėtis Karolis ir mama Rūta, o šeimos darna labiausiai džiaugėsi kalytė Folga.
Dėkingas močiutei
„Margosios gamtos“ steigėjas varėniškis R. Prakopimas, būdamas 4 metukų, kartu su tėvais važiuodavo su palapinėmis turistauti, tada ir pameškeriodavo. Daug laiko Raivydas praleisdavo pas močiutę Janiną Žiūruose.
„Žiūrai – nuostabus ir man labai brangus kaimas. Jame subrendo mano asmenybė. Pagarbą gamtai visada skiepijo ir skiepija savo pavyzdžiu močiutė. Grybaujant mokė nedraskyti samanėlių, tausoti medį ir gyvybę, stebėti ir globoti paukščius“, – atviravo prieš šešerius metus Varėnos „Ąžuolo“ gimnaziją baigęs ir Vytauto Didžiojo universitete biomasės inžinerijos magistro specialybę įgijęs gamtininkas. Jis domisi ornitologija. Fotografuoja gamtą. Žvejybos museline meškere išmoko savarankiškai ir šiame čempionate yra pagrindinis renginio organizatorius.
VšĮ „Margoji gamta“ Registrų centre užregistruota tik 2018-12-18, bet dirba labai sėkmingai. Raivydas ruošiasi ateityje organizuoti ekskursijas į gamtą, toliau gaminti inkilus. „Margoji gamta“ naudoja žvejybos plotus, juos žuvina ir sudaro geras galimybes meškeriotojams. Nors tai pirmieji žingsniai, tačiau jie sėkmingi ir „Margoji gamta“ tikisi 2 proc. paramos iš gamtos tausojimą remiančių žmonių.
Paminėjo dr. Juozo Savicko šimtmetį
Didžiausias šurmulys prasidėjo sportininkams sugrįžus po 1-ojo varžybų turo. Šiame čempionate buvo minimos artėjančios sportinės žūklės Lietuvoje pradininko, jaunųjų kastingistų ugdytojo Juozo Savicko 100-osios gimimo metinės. Gerbdami šio tauraus, apie gamtą daug rašiusio žmogaus atminimą, buvęs jo mokinys, tarptautiniu mastu garsus kastingo meistras Marijonas Svirbutavičius ir J. Savicko sūnus Egidijus demonstravo kastingo rungtis. Jiems talkino kastingo sporto meistras ir vienas žinomiausių Lietuvos dirbtinių muselių rišėjas, J. Savicko bendražygis, Jonas Mikštas. Kol buvo sumuojami 1-ojo turo rezultatai, šventės dalyviai stebėjo kastingo meistrų pasirodymą, patys galėjo bandyti mėtyti spiningo svarelį ir dirbtinę muselę į taikinius ir tolį.
Sulaukus vakaro vyko šviesaus atminimo Juozo Savicko 100-jų gimimo metinių paminėjimas. Jį organizavo, vaizdinę medžiagą ir renginį vedė „Lašišos dienoraščio“ atstovas Matas Jonaitis. Daug įdomaus susirinkusiems šventės dalyviams apie savo tėvą papasakojo sūnus Egidijus. Turėjau ką apie „Žaliojo pasaulio“ ilgametį bičiulį ir savo draugą pridėti ir aš, šių eilučių autorius.
Buvo malonu, kai renginiui pasibaigus, sulaukėme daugybės klausimų ir padėkų už įdomų vakarą.
Sekmadienį po 2-ojo turo susumavus rezultatus paaiškėjo, jog XXXIV Lietuvos Respublikos žūklės museline meškere čempionato nugalėtoju tapo Marijampolėje jaunuosius žvejus ugdantis Remigijus Bobinas („Žaliasis pasaulis“ 2018 m. Nr. 29). Kadangi Egidijus Savickas nori tęsti tėvuko veiklą ir ugdyti jaunuosius kastingistus Kazlų Rūdoje, tai jiedu su Remigijumi sutarė bendradarbiauti, keistis darbo patirtimi, kartu organizuoti jaunųjų žvejų varžybas.
Vacio Paulausko nuotraukose
