Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas.
J. V. Gėtė
2016-09-15 Žagarės regioninio parko direkcija kvietė Joniškio rajono aktyvius, iniciatyvius senjorus rinktis Žagarės dvaro rūmuose esančioje Gamtos mokykloje į keturių dienų stovyklą „Poilsiaukime sveikai“. Projektas neįprastas, skirtas senjorams kaip padėka, todėl buvo nuspręsta pasitelkti savanorius, kurie projektui suteiktų daugiau spalvų. Visiems gerai žinoma: kiekvieno projekto organizatoriai yra kaip skulptoriai – kaip sukomponuoja, kaip sulipdo, tokį kūrinį ir turi.
Tyras oras, nuostabi gamta – privalumai, kuriais džiaugėsi būrys senjorų. Laikas praleistas gamtoje, geros emocijos, puiki energija padėjo geriau jaustis, mažino įtampą, suteikė jėgų.
Stovyklos atidarymas Žagarės kultūros centre prasidėjo padėkomis senjorams už iniciatyvumą ir išradingumą, nuolat dalijamas gyvenimo pamokas, už šiltą bendravimą ir tiesiog buvimą kartu. Kultūros centro kolektyvo parengtame poezijos ir romansų vakare skambėjo gražiausi posmai ir šilčiausi žodžiai, apdainuojantys žmogaus gyvenimą, santykius, patirtį ir išmintį, nuostabią mūsų gamtą, metų laikus…
Džiugu, kad prasidėjęs ruduo dovanojo stovyklautojams vasariškai šiltas dienas, o jauki dvaro sodyba, kurioje išdidžiai savo šakas į dangų kelia šimtamečiai ąžuolai su lapų šnarėjimu ir vėjo ošimu šakose, – romantišką ramybę. Projekto organizatoriai, turėdami tikslą sudaryti sąlygas senjorams turiningai pailsėti, numatė daug įvairių renginių gamtoje: išgirsti paukščių ir gyvūnų garsus, miško ošimą, judančių lapų šnarėjimą, pajusti vėjo dvelksmą, šiltus saulės spindulius, stebėti besiruošiančius išskristi paukščius… Būdami gamtoje, mes ne tik ją geriau pažįstame, bet ir suvokiame, jog gamta yra svarbiausia žmogaus gyvenimo aplinka. Ne veltui sakoma, kad gamta yra mūsų namai. Tik būdami artimiau susiję su gamta, jaučiame jos poveikį, kuris suteikia kūnui ir protui poilsį, fizinę ir dvasinę stiprybę, leidžia atsipalaiduoti, nusiraminti.
Jau pirmąją dieną, po atidarymo koncerto, romantiškai nusiteikę senjorai leidosi į naktinę išvyką. Elnių ruja – gamtos šventė, kurios laukia visi gamtininkai. Karščiausios šių gyvūnų aistros verda rugsėjį, kai apie savo teritorijas patinai skelbia veriančiu riaumojimu. Tą naktį Veršių miške jie buvo gerokai santūresni ir paslaptingesni.
Paklausę elnių riaumojimo, stovyklautojai ten pat rinkosi į daržinę, kurioje dalijosi patirtais įspūdžiais, arbata ir žagarėliais, žiūrėjo gamtininko, režisieriaus Vyto Jankevičiaus 5-erius metus Žagarės regioninio parko miškuose kurtą filmą „Rudens šauklių valdose“, kuris 2012 metais pripažintas geriausiu gamtos tematika ir apdovanotas Petro Abukevičiaus premija. Lengvas nuovargis ir vėlyvas metas netemdė šypsenų veiduose, netrikdė šmaikščių pajuokavimų, romantiškos nuotaikos mėnulio šviesoje.
Antrą dieną – išvyka į Mūšos tyrelio telmologinį draustinį. Draustinis, aprėpiantis vaizdingą kraštovaizdį, sukuria nepakartojamą gamtos vaizdinį. Šis draustinis – vienas iš vertingiausių saugomų teritorijų Šiaurės Lietuvoje. Puiku čia paganyti akis į margaspalvį Miknaičių ir daugybę mažų ežerėlių! Mūšos tyrelis yra viena iš svarbiausių migruojančių vandens ir pelkių paukščių poilsio ir mitybos vietų. Rudenį, prieš išskrisdami į šiltuosius kraštus, čia stabteli kelios dešimtys migruojančių paukščių rūšių, o želmeninės ir baltakaktės žąsys apsistoja tūkstantiniais būriais. Besigrožėdami rudenėjančia gamta, senjorai Mūšos tyrelio pažintinį taką, kuris yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje lentų takas (jo ilgis 3605,87 m), įveikė nepastebimai.
Po pietų stovyklautojai gamino sveikiausius patiekalus iš savo močiučių skrynios, dalyvavo socialiniame projekte „Šoka visa Lietuva“, šėlo kulinarinio paveldo vakare „Obuolys – karalius“ su jaunatvišku, šelmišku, išradingu ir aktyviu Žagarės neįgaliųjų klubu „Švėtė“, kuris suteikė visiems daug teigiamų emocijų. Muzika, šokiai ir bendros dainos netilo visą vakarą, jų melodija ir žodžiai tarsi viena bendra, galinga upės srovė tekėjo iš visų susirinkusiųjų.
Trečioji diena prasidėjo pokalbiu ir diskusijomis su Šiaulių valstybinės kolegijos sveikatos priežiūros fakulteto dėstytoja dietologe Vilija Gendvilaite, kuri akcentavo gyvenimo kokybės veiksnius, sąlygojamus mitybos, judėjimo, emocinės būsenos. Lektorė priminė, kad gamta yra sveikatos šaltinis, gėrio versmė.
Po diskusijų, stovyklautojai žingsniavo dvaro parko dendrologiniu taku: atpažino augalus, ieškojo nykstančių rūšių augalų ir tų, kurie yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, atpažino paukščių garsus, atliko užduotis, tyrinėjo parko upelio augalus ir gyvūnus, stebėjo juos pasitelkus mikroskopą, lūpas.
Antrasis pusdienis stovyklautojams atskleidė ne tik visas grožio paslaptis ir malonumus. Grožio specialistės padėjo senjorams tinkamai pasiruošti talentų pasirodymams, fotosesijai ir gegužinei su neįgaliųjų klubu „Vyšnelė“, kuris projekto dalyvius linksmino ir šokdino, dovanojo linksmos Joniškio krašto muzikos. Daug juoko ir geros nuotaikos įnešė jaunimo savanorių organizuoti emocingi judrieji žaidimai.
Paskutiniąją dieną senjorai keliavo į lėlių namus. Edukacija, kuri buvo parengta senjorams, kvietė prisijaukinti, susidraugauti ir įsileisti Angelą į savo širdį. Visi stovyklautojai paniro į kūrybines paieškas, susikaupę savo rankomis kūrė Angelą, kuriam galbūt galėtų padėkoti, atsiprašyti ar pasiguosti. Kūrybinis džiaugsmas matėsi senjorų veiduose. Nesvarbu kokiu patapo naujasis draugas, svarbu jį turėti savo širdyse, jausti jo globą, juo tikėti… Kadangi angelo kūrybos edukacija atsirado įkvėpta Barboros Umiastauskaitės-Žagarietės (1628-1648) istorija, stovyklautojai apsilankė Senosios Žagarės bažnyčios kriptoje, išklausė pasakojimo apie Dievo tarnaitę Barborą Žagarietę.
Kaip įrodymą, kad gerai susipažino su gausiu Žagarės regioninio parko gamtos ir kultūros paveldu, senjorai stovyklos pabaigoje sudėliojo dėliones su Žagarės vaizdais.
Gamtos grožio – paslaptingo, ramaus, o kartu ir didingo – apsupti keturias dienas aktyviai poilsiavo stovykloje senjorai. Niekas nenuobodžiavo, nestokojo bendravimo, galėjo visi tenkinti savo smalsumą ir poilsio poreikius.
Stovyklaujantieji kasdien anksti ryte mankštinosi lauke, mankšta suteikė visiems daug teigiamų emocijų. Įvairūs užsiėmimai padėjo prasmingiau ir kokybiškiau leisti laisvalaikį, geriau pažinti vieniems kitus. Smagu buvo išgirsti, tai, kuo gyvena, kuo džiaugiasi senjorai. Bendraujant paaiškėjo, kad vieni džiaugiasi artimųjų meile ir pagalba, kiti – sugeba išgirsti upelio čiurlenimą, medžių ošimą, mėgaujasi paukščių balsais ir giesmėmis. Dalyvių iniciatyvos, įvairūs organizuojami renginiai, programos (džiuginančios ne tik jų pačių, bet ir visų aplinkinių širdis) tarsi mokė mylėti ir įprasmina gyvenimą. Kūrybinė energija ir išradingumas byloja apie jaunas senjorų širdis.
Matydama senjorų šypsenas drąsiai galiu sakyti, kad prabėgę metai išmokė džiaugtis gyvenimu ir branginti tai, ką turi. Svarbu mokėti džiaugtis kiekviena diena, pačiu gyvenimu, o metų skaičius pasirodo ne toks ir reikšmingas.
Atsisveikindami ir rašydami atsiliepimus senjorai džiaugėsi stovykla, įnešusia į jų kasdienybę daug šviesos, suteikusia galimybę smagiai ir turiningai praleisti kelias dienas rudenėjančioje gamtoje.
Autorės nuotraukos
