Prieš 100 metų prof. dr. Pranas Dovydaitis (1886 – 1942), filosofas, pedagogas, valstybės veikėjas, daugelio leidinių steigėjas įsteigė ir pirmąjį gamtos mokslų žurnalą lietuvių kalba „Kosmos“. Jis pradėjo eiti 1920 spalio 20 d.
Pirmame numeryje leidėjas rašė, jog „gyvename gamtos mokslų amžių“, ir pakvietė gamtininkus į talką.
O iniciatyva tai buvo visai privati. Ryžtingai ir drąsiai kreipėsi: „kaip mes, lietuviai, gamtos mylėtojai ir dainuotojai, galime kęstis be gamtos mokslo laikraščio?!“. Leidėjas ėmėsi labai sunkios naštos, pabrėžkime – ryždamasis leidiniui jis tuo pralenkė jau neblogai tarp savęs bendravusius Nepriklausomos Lietuvos gamtininkus. Pradžioje jis net nedrįso vadintis leidėju, nors į pirmuosius 3 numerius per du metus jam teko parašyti apie tris ketvirtadalius teksto, dar ir sumokėti savo santaupomis. Tik kai jam buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis, „Kosmose“ buvo skelbiama: „Redaktorius ir leidėjas: Prof. Dr. Pr. Dovydaitis“. Vėliau gavo paramos, tiesa, ne visada reguliarios.
Pačioje pradžioje trūko lietuviškai rašančių apie gyvąją ir negyvąją gamtą, be to, nemaža rūpesčio kėlė redagavimas – grįžusieji į Lietuvą nemokėjo kalbos (K. Regelis, S. Kolupaila, kiti, kuriems daug padėti privalėjo pats redaktorius). Pirmieji numeriai dar nebuvo moksliniai. Kad ir žinomų bendradarbių (S. Antanaičio, J. Elisono, T. Ivanausko) tekstai buvo daugiau informacinio, pobūdžio. Tačiau sumanytojas per pirmus-antrus metus sutelkė jau keliolika bendradarbių, tarp jų net daug ryškių vardų. Tai būsimieji profesoriai P. Matulionis, V. Vilkaitis, P. Jodelė, B. Kodatis. Į pagalbą atėjo S. Kolupaila, K. Pakštas, K. Regelis, L. Vailionis. Svarbiu (nuolatiniu) žurnalo autoriumi tampa prof. V. Čepinskis. Jau pačioj pradžioj „Kosmose“ buvo išspausdinta K. Pakšto disertacija apie Lietuvos klimatą (1923 – 1925), kas parodo, kad redaktoriaus užmojai buvo rimti.
Nuo 1926-ųjų iki pat 1940-ųjų „Kosmos“ ėjo kaip mėnesinis žurnalas. Pavadinimas nuo „gamtotyros ir jos šalimų mokslų laikraštis“, dukart keitėsi, tik nuo 1933 m. nebepakito ir vadinosi „Kosmos: gamtos ir šalimų mokslų iliustruotas žurnalas“. Jame spausdinti moksliniai straipsniai lietuvių kalba, o kai kurių antraštės bei parašai po iliustracijomis buvo pateikiami vokiečių arba prancūzų kalbomis.
Kasmet žurnalo lygis sparčiai kilo. Jeigu pradžioje redaktoriui reikėjo verstis daugiau informaciniais straipsniais, dar nemažą dalį sudarė vertimai, tai jau po penkerių metų ėmė persverti originalūs studijiniai darbai. Straipsnių apimtis svyravo nuo 1 – 2 puslapių iki lanko. Buvo skelbiama originali Lietuvos gamtinių tyrimų medžiaga, kaip ir apžvalginė informacija, plačiai pristatanti gamtos mokslų šakas: botaniką, chemiją, astronomiją, klimatologiją, zoologiją, matematiką, geografiją, hidrologiją, kt. Be to, buvo informuojama apie svarbesnius tarptautinius gamtos mokslų suvažiavimus, kuriuose atstovauta Lietuva, minėtos žymiųjų gamtininkų sukaktys. Gausiai dėta ir nekrologų. Buvo ir recenzijų skyrius.
„Kosmos“ išaugo į rimtą ir aktualų žurnalą. Jo veikla visą laiką buvo tapatinama su jo redaktoriaus prof. Prano Dovydaičio asmenybe, todėl neatsitiktinai 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, buvo išleistas proginis „Kosmos“ numeris su nuoroda „Kosmoso dešimties metų jubiliejui pažymėti ir jo redaktoriui prof. P. Dovydaičiui pagerbti“. Rugpjūčio – gruodžio mėn. išleistas solidus 172 puslapių numeris pradėtas prof. P. Dovydaičio portretu, tolesniuose 8 puslapiuose – biografija, trumpa žurnalo pasirodymo ir gyvavimo kronika. Numerį parengė artimųjų bendradarbių, profesorių (S. Kolupailos, K. Pakšto ir P. B. Šivickio) komisija, kuri nuo savęs pareiškė sveikinimus bei linkėjimus redaktoriui „Jubiliejinės komisijos“ vardu. Pagarbą redaktoriui paliudijo dar 17 autorių, kurių beveik visi turėjo mokslinius laipsnius. Mums įdomu – rašė iškiliausi gamtininkai: K. Regelis, L. Vailionis, M. Natkevičaitė, J. Elisonas, P. Matulionis, T. Ivanauskas, V. Vilkaitis, Č. Pakuckas. Rektorius V. Čepinskis numeriui pateikė savo imatrikuliacijos iškilmių paskaitą. Kiti atstovavo šakoms: medicina, technika, matematika, teologija-filosofija, žemės ūkis. Tarp sveikinimų buvo vertinimų, pvz., S. Kolupaila rašė, kad „Kosmose“ tarp originalių straipsnių vis dažniau tokių, dėl kurių būtų ne gėda „pasirodyti bet kuriame rimtame pasaulinės skalės žurnale ir gražiai pademonstruoti Lietuvos mokslo pažangą“; nors tebuvo pasibaigęs tik pirmasis Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis.
Leidėjai suprato ir spragas. Paties P. Dovydaičio manymu leidinį turėjo prenumeruoti nors gamtos mokytojai, su mokslu turėję ryšį inteligentai, tačiau jis jautė, kad „Kosmosą“ skaito „apie pusė, kam priklausytų“. Prof. P. B. Šivickis tekste išsireiškė: „dauguma ne tik kad neparašo, bet ir neskaito“. Visgi pastebimai mokslininkų, inteligentų, kitų skaitančių šviesuolių skaičius augo, ypač po 1935 metų. Daugėjo ir rašančių autorių. Ne vieną jų parašyti paskatino proginiai (specialieji) numeriai, skirti vienai temai, mokslininkui prisiminti ir pan. Dabar, pervertę „Kosmos“ numerius, matome, kad apie žurnalą susibūrė garsių mokslo žmonių būrys, jų branduolį sudarė daugiausia iš Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitetų. Dar po 10 metų, 1940-ųjų sausio-kovo numeris buvo skirtas „grįžusiam Vilniaus kraštui“, ypač jo gamtai aprašyti. Tačiau ir čia 21-uosius amžiaus metus pradėjusiam žurnalui bei jo garsiam redaktoriui, daug nusipelniusiam Lietuvos mokslui ir visuomenei, net gretintam su M. Lomonosovo veikla Rusijoje, pagarbos, pasididžiavimo žodžius, sveikinimus bei linkėjimus į žurnalą atsiuntė žinomiausi Lietuvos profesoriai: V. Biržiška, V. Čepinskis, S. Kolupaila, I. Končius, A. Purėnas, K. Regelis, S. Šalkauskis, V. Vilkaitis, vyskupai K. Paltarokas, prof. M. Reinys. Prof. V. Čepinskis džiaugėsi: „Pastarųjų 20 metų bėgyje kas tik buvo Vytauto D. Universiteto Matematikos-Gamtos Fakulteto darbuotėje sukurta, tąja ar kita forma pateko į ’Kosmą’… Sakytąjį laikotarpį nebuvo nė vieno Matematikos-Gamtos Fakulteto profesoriaus, kuris nebūtų įdėjęs savo straipsnių ’Kosme’“. Profesoriai buvo žurnalo rėmėjai, gyrė jį džiaugdamiesi labai plačiu leidinio akiračiu, nesiribojančiu viena siaura sritimi, bet labai kvalifikuotai įsigilinančiu į įvairias, tarp jų labiausiai – į gamtos mokslų sritis, ugdančiu plačiausius mokslinius interesus. Visi linkėjo žurnalui gyvuoti.
Deja, daugiau Kosmos numerių nebepasirodė. Prof. Pranas Dovydaitis buvo suimtas 1941 m., 1942 m. Sverdlovske sušaudytas.
… Negalima nepritarti V. Čepinskio žodžiams apie kone visų Matematikos-gamtos fakulteto profesorių bendradarbiavimą „Kosmose“, nes J. Dovydaitis sutelkė visus to meto Lietuvos gamtos mokslų atstovus, nors vieni iš jų pastoviai rašė, kiti tik talkino specialia proga. Žurnalo bendradarbiais buvo nepriklausomybės meto VDU rektoriai (technologai J. Šimkus (1922 – 1923 m.) ir P. Jodelė (1928 – 1929 m.), medikas P. Avižonis (1925 – 1926 m.) ir fizikochemikas V. Čepinskis (1923 – 1924 ir 1929 – 1933 m.). Savo sugebėjimais J. Dovydaitis žurnalu buvo sudominęs kitų mokyklų rektorius (teologą Pr. Būčį, chemiką A. Purėną, miškininką P. Matulionį, biologą V. Vilkaitį, vet. gydytoją K. Aleksą). Tai buvo mokslo autoritetai, tokiais jis juos ir laikė. Kaip ir minėtu P. Čepinskio atveju, „Kosmose“ buvo įdėta P. Jodelės kalba-paskaita perimant rektoriaus pareigas.
Įterpsime ir tai, nes tai tebėra svarbu ir iki šiol, kad 1929 – 1937 m. taip pat Kaune buvo leidžiamas žurnalo „Kosmos“ priedas pavadinimu „Gamtos draugas“. Jo steigėjai nurodė, kad jį skiria jaunimui, nors jis pasitarnavo daug platesnei visuomenei – ir ne vien savo populiariomis publikacijomis. Tolimesnių numerių turinys parodė, kad mokslininkai noriai rašė ir į iš žurnalo „gimusį“ priedą „Gamtos draugą“. Aktyvūs žurnalo autoriai buvo gyvosios gamtos tyrinėtojai: A. Minkevičius, P. Šivickis, T. Ivanauskas, J. Elisonas, K. Regelis ir kt., taip pat jų mokiniai. Galime priminti, kad prof. P. B. Šivickis „Kosmos“ ir „Gamtos draugo“ žurnaluose lietuviškai paskelbė dalį savo mokslinių ir daugumą populiarių straipsnių (apie 70). P. B. Šivickis bendradarbiavo 1925 – 1940 m., bet įdomu, kad vien tik 1929 – 1930 m. šis zoologas išspausdino daugiau kaip pusę jų. Per visą „Kosmos“ ir „Gamtos draugo“ egzistavimo laiką labai intensyviai į juos rašė zoologas J. Elisonas, kuris išspausdino daugiau kaip 80 straipsnių. Keliolika publikacijų minėtuose žurnaluose 1920 – 1932 m. paskelbė prof. T. Ivanauskas, po keletą zoologai entomologai S. Mastauskis, A. Palionis. „Gamtos draugo“ priedui redaktorius rado mokytojų (vėliau būsimi mokslo atstovai) – J. Maniukas, B. Tijūnaitytė (Saldukienė), A. Bendoravičius (vėliau Bendorius) ir kiti.
Pirmoji moteris, kuriai 1939 m. buvo suteiktas daktarės mokslinis laipsnis – A. Glebavičiūtė-Prielgauskienė, buvo ir ilgametė bendradarbė. Ji „Kosmose“ išspausdino savo disertaciją.
Ir kitų didesnių darbų paskelbė žurnalas „Kosmos“. Tris (vėliau – knygos) paskelbė V. Čepinskis, kelis – K. Pakštas, S. Kolupaila (apie Nemuną ir Nevėžį), M. Kvašninas-Samarinas su ir Z. Mockumi (apie „Arklio kilmę ir lietuvių arklys“), P. B. Šivickis įdėjo „Elementarinės zoologijos kurso santrauką“, o J. Dalinkevičius – habilitacinį darbą „Lietuvos kreida“, kartu dėkodamas redaktoriui „piniginę pašalpą“, kuri jį „ įgalino susipažinti su geologiniu atžvilgiu įdomiomis vietomis ir surinkti medžiagos numatytam Lietuvoje darbui“.
J. Dovydaitis visą laiką rūpinosi, kad kaip galima daugiau būtų tiriama Lietuvos gamta, pats juos skatino šiam darbui, telkdamas į savo žurnalą geologus, geografus, botanikus, zoologus ir kt. Pvz., 1927 m. paskelbė A. Kisino darbą apie Palangos pakrantės kopų augmeniją, 1929 m. M. Natkevičaitės (vėliau botanikos profesorė) – apie kraujo grupes, A. Prielgauskienės – kitus biologijos darbus, 1934 m. – V. Žvironaitės (apie Vyžuonos mišką), 1938 m. – A. Stankūnaitės (apie Kauno apylinkių švitriešio biometrinę statistiką).
Tokių pavyzdžių yra daug daugiau, juos verta giliau ir detaliau išnagrinėti, įvertinti. Štai „Kosmos“ 1934 m. išspausdinus miškininko J. Kuprevičiaus straipsnį apie medynų tipus Kazlų Rūdos miškuose, J. Dovydaitis redakciniu prierašu kvietė botanikus tirti jo gimtinės miškus, žadėdamas „jiems prieglaudą, o jų darbams vietą žurnale“. Geografas S. Kolupaila „Nemuno“ antrojo leidimo (Čikaga, 1950) pratarmėj rašė, kad J. Dovydaitis buvo „svarbiausias mano pirmojo leidinio sumanytojas ir rėmėjas“. Beje, pirmą kartą ta knyga buvo išspausdinta „Kosmos“ priede, o 1940 m. išleista atskirai. Būtent todėl J. Dovydaičiui, „tam šviesiam žmogui, kankiniui už Lietuvą“, J. Kolupaila ir skyrė savo „Nemuno“ Čikagos leidimą.
J. Dovydaičio vienas biografų J. Girnius (1975 m. rašydamas Čikagoje) nurodė kad „Simboliškai ši dedikacija išreiškė visų buvusių „Kosmoso“ bendradarbių pagarbą Dovydaičiui…“, kaip to žurnalo redaktoriui.
Vieni kultūros bei mokslo istorikai redaktoriaus, kaip leidėjo, bruožą nurodo pirmuoju, kiti jį mini, kaip vieną pirmųjų – tai mokslinė tolerancija. Į „Kosmosą“ sutelkęs beveik visas tuometines mokslines pajėgas, jis susidūrė, aišku, su labai skirtingų pasaulėžiūrų bei politinių nuostatų asmenimis. Pradžioje atrodė – bus dauguma jaunųjų katalikų gamtininkų, padėsiančių ir žurnalą išlaikyti. Greitai jų liko nedaug, buvo kitų tikinčiųjų, bet ( kaip nurodo kiti vertintojai) – atsirado „paprastų indiferentų“, kuriems pasaulėžiūrinių problemų nekildavo. Yra gerai žinoma, jog buvo ir sąmoningai ateistiškai nusiteikusių. Čia pavyzdys, kaip J. Dovydaitis kurį laiką (1931 – 1933 m.) „Kosmose“ spausdino tokio vėliau ideologo, kaip G. Zimanas, biologinius straipsnius. Visgi kelių kitų krikščioniškų leidinių steigėjas J. Dovydaitis skatino pažiūrų diskusiją, rodė didžiulį tolerantiškumą „Kosmose“. Jis pats yra rašęs, kad tai yra „laisvų moksliškų diskusijų organas“. Net ir grįsdamas ateitininkų sąjūdį, buvo ryškiai pabrėžęs, kad „mokslas, kaipo toks, nėra nei krikščioniškas, nei antikrikščioniškas“, jog jis yra „stengimasis rasti tiesą“. Jis taikė diskutuojančius evoliucijos klausimais. Buvo jo įtvirtintas noras, kad „Kosmos“ būtų visiems atviras gamtos mokslų žurnalas. Kai S. Kolupaila sveikino žurnalą sulaukus dvidešimtmečio, iškėlė „idėjinį vieningumą“, kurį gaivina „objektingumas ir mokslinė tolerancija“. V. Biržiška oficialiai pripažino – „20 metų ’Kosmos’ atstovauja nesuvaržytai mokslo minčiai“. Taigi redaktoriaus prof. J. Dovydaičio mokslinė tolerancija labai puošė šią mūsų asmenybę.
Nors itin trumpai aptartieji žurnalai gyvavo neilgai, tačiau suvaidino labai svarbų vaidmenį plėtojant Lietuvos gamtos mokslą. Lietuvos gamtininkų draugijos 1936 – 1940 m. leisto mokslų populiarinimo „Gamtos“ žurnalo, taip pat iki 1942 m. leisto mokslinio leidinio „Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto darbai“ pirmtakas buvo žurnalas „Kosmos“.
Autoriaus archyvo iliustracijos
