Prie gamtos atverstosios knygos…
Tarptautinės biologinės įvairovės dienos (05-22) bei Natura 2000 dienos (05-21) paminėjimas Kairėnuose, Vilniaus universiteto botanikos sode
Įeinant į Botanikos sodą Kairėnuose...
2017-05-20 Kairėnuose, Vilniaus universiteto botanikos sode, kaip visada būta daug lankytojų. Šeštadienis į gryną orą suplukėlius po savaitės darbų biuruose ar kitokiose uždarose „dėžutėse“ viliojo ne vien geru oru, ne vien pražydusiais ir lapijas iškleidusiais augalais, medžiais, krūmais… Juk Kairėnuose tą dieną Botanikos sodo darbuotojai tarsi sumaniai atskleidžia gamtos knygą. Prie kiekvieno augalėlio yra lentelė su užrašu – tik skaityk, tik permanyk!..
O ir diena suvis neeilinė. Gegužės 20-ąją Kairėnuose, kaip ir kituose Lietuvos gamtininkų telkimosi vietose, buvo paminėta Biologinės įvairovės diena (jau šešioliktą kartą). Teisybės labui, reikėtų pridurti, jog Tarptautinė biologinės įvairovės diena – gegužės 22-oji. Tačiau… Jei gerą darbą atlieki šeštadienį, o ne pirmadienį, nuo to gal net ir geriau!
Tarptautinę biologinės įvairovės dieną Lietuva, kaip ir dar 192 pasaulio valstybės, pasirašiusios Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją, mini gegužės 22-ąją. Šią konvenciją Lietuva pasirašė 1993 m., o visateise konvencijos nare tapo 1995 m., kai šį dokumentą ratifikavo Seimas.
Beje, gegužės 21-ąją minima ir Natura 2000 diena. Mat didžiausias pasaulyje saugomų teritorijų tinklas siejamas su gamtos vertybių išsaugojimu Europos Sąjungos šalyse.
1992 metais Europos Sąjungos šalys, priimdamos Buveinių direktyvą 92/4EEB, nusprendė sukurti ekologinį tinklą, kuris apjungtų natūralias ir pusiau natūralias buveines ir nykstančių gyvūnų ir augalų paplitimo vietas į bendrą saugomų teritorijų tinklą ir taip išsaugotų Europos gamtą ateities kartoms.
Šiuo tikslu įvairiuose geografiniuose regionuose atrenkamos ir į bendrą tinklą sujungiamos Europos Bendrijos (EB) svarbos teritorijos. Šios teritorijos, kartu su vietovėmis, atrinktomis pagal Paukščių direktyvą 79/409/EEB, sudaro saugomų teritorijų ekologinį tinklą Natura 2000.
Tad ES šalims šiemetinė gegužės 21-oji yra išskirtinė data ir todėl, kad tą dieną prieš 25 metus buvo priimta Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos direktyva. Tai vienas kertinių akmenų, siekiant Europos Bendrijoje išsaugoti pažeidžiamas, nykstančias bei retas rūšis ir natūralias buveines. Ši direktyva, kuri dažniausiai vadinama Buveinių direktyva, įpareigoja steigti specialias saugomas teritorijas, kurios kartu su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis sudaro bendrą Natura 2000 tinklą.
Direktyva ne tik draudžia medžioti, gaudyti, rinkti ar kitaip žalingai naudoti ir sąmoningai trikdyti retas ir nykstančias rūšis, bet ir įpareigoja kiekvieną ES valstybę atrinkti ir apsaugoti svarbiausias natūralių buveinių ir retų bei nykstančių rūšių paplitimo vietas ir nustatyti jose specialias saugomas teritorijas. Šios pirmiausia atrenkamos pagal rūšių ir natūralių buveinių mokslinių tyrimų rezultatus. Vėliau oficialūs jų sąrašai siunčiami Europos Komisijai, kuri jas įvertina biogeografinio regiono mastu. Galiausiai saugotinos teritorijos Europos Komisijos sprendimu paskelbiamos Europos Bendrijos svarbos teritorijomis, o valstybė privalo per šešerius metus jose nustatyti būtinas apsaugos priemones.
Per tą ketvirtį amžiaus, kai Europoje taikoma Buveinių direktyva, pasiekta didelės pažangos stabdant vertingiausio biologinės įvairovės turto naikinimą dideliu mastu, ir daug rūšių bei buveinių jau ima atsigauti.
Buveinių ir Paukščių direktyvos yra privalomi ES teisės aktai. Jų nuostatos perkeliamos į nacionalinę teisę ir turi būti įgyvendintos.
Natura 2000 tinklas apima daugiau kaip 27 tūkst. saugomų teritorijų. Jos apima beveik 18 proc. ES sausumos teritorijos ir 6 proc. jūrų.
Lietuvoje be jūrinės dalies yra apie 13 procentų Natura 2000 teritorijų.
Mūsų šalyje dabar yra atrinktos 475 buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Jos užima apie 666 tūkst. ha šalies sausumos ir apie 58 tūkst. ha jūros. Pagrindinę veiklą saugant europinės svarbos gamtines buveines ir rūšis vykdo saugomų teritorijų direkcijos.
Daugelyje valstybinių parkų yra išskirta po kelias buveinių apsaugai svarbias teritorijas, o kai kuriuose parkuose (pavyzdžiui, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniuose, Nemuno deltos, Veisiejų, Kauno marių, Labanoro regioniniuose) visa jų teritorija paskelbta svarbia buveinių apsaugai.
***
… Į Kairėnus tądien važiavau visai ne kaipo žurnalistas. Rūpėjo dairytis, stebėti ir stebėtis. Visu tuo, ką padarė dr. Audriaus Skridailos, šiandieninio Botanikos sodo direktoriaus, vadovaujami specialistai. Turintys išmaniuosius telefonus, kai kurią išsamesnę informaciją, žinia, galėjo „išpešti“ ir iš jų. Tačiau būnant tokioje gražioje gamtos oazėje, tokią nuostabią dieną stebeilytis į blizgutį telefoną… Tfu!.. Geriau jį visai išjungti, – jauskis, jog į nuostabią šventyklą, puikų harmonijų link pasičiumpantį koncertą pakliuvai!
Jei tuo įsitikinai, jei ir augalijos pasaulio suvis gerai nepažįsti, vis tiek yra malonu būti tarp gausybės plačiai pasklidusių žmonių, kurie, tarsi maldininkai, nusilenkia ties vienu ar kitu augalu, krūmu, medeliu. Arba atsilošę ilgai „skaito“ kokio medžio lajoje išsipleikusius žiedus.
… Prisėdus ant žolynėlio gali pasiklausyti, kaip šauniai prabyla ne vien paukščiai, o ir dainoriai iš Rumšiškių folkloro ansamblio „Nedėja“, kaip trepsi Vilniaus mokytojų namų liaudiškų šokių kolektyvo „Šoktinis“ šokėjėliai ir šokėjėlės. Mažiesiems, žinia, labiau parūpsta imtis įvairiausių dėlionių erdvioje smėlio paklotėje. Jei ji jau pabosta, pavilioja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro globojami gyvūnai, kuriais rūpinosi Sondra Jonceva. Žygeivė, turistė, tarsi mokytoja, raginanti pažinti įvairiausias gamtos raideles.
Gėlininkai, orchidėjų ar netgi vabalų gerbėjai taipogi turėjo kur pasižmonėti…
Senuosiuose Kairėnų dvarvietės rūmuose vyko ir kitokių renginių, kuriuose būrėsi atvykėliai ir iš kitų Lietuvos vietų. Vien Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro tradicinis renginys-konkursas „Mano žalioji palangė“ kiek laureatų (kurie visi buvo gražiai pagerbti) sukvietė. O kur dar susitikimai su įdomiais žmonėmis (kad ir su Selemonu Paltanavičiumi), o kur dar Gamtos fotografijų klubo „Žalias skėtis“ fotografijų parodos pristatymas, o kur dar visokie kitokie margieji pasirodymai, nepamirštant ir šuns!..
Kur visur ir spėsi…
Šeštadienis, sakau sau, pabūk gamtoje, po medžiu, tarp gėlių, tarp žiedų, tarp suklegusių paukščių, paukštelių…
Regis, visi čia atėjusieji, to ir geidžia?..
Augusto Uktverio nuotraukos