Dubingiai – savitas Lietuvos miestelis. Ne vien savo istorine praeitimi, o ir gamtos įvairove, kraštovaizdžiu. Tai pajaučia kiekvienas, kuriam tenka lankytis ne vien Dubingiuose, o ir prie ilgiausio (ir vieno iš giliausių) Lietuvoje Asvejos ežero. Pabuvus prie šio ežero, pavaikščiojus po Dubingių apylinkes čia norisi vėl sugrįžti.
Tad gal neatsitiktinai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), vykdanti (kartu su saugomomis teritorijomis atskiruose regionuose) projektą „Ekologinio švietimo plėtra saugomų teritorijų direkcijose“ (organizatorius – VSTT ir saugomų teritorijų direkcijos; partneris – VšĮ „Gamtos paveldo fondas“), į pirmąjį seminarą šio projekto rezultatams aptarti 2017-04-12 ir pakvietė būtent į Dubingius, į senąją, šiame miestelyje kelių sankryžoje antrąjį šimtmetį rymančią, smuklę.
Joje tądien buvo kalbama ir apie gamtos mokyklas saugomose teritorijose, žinoma, taipogi buvo pristatytas bei smuklėje įkurdintas Asvejos regioninio parko lankytojų centras. Kartu buvo pristatytas savitas leidinys „Vadovas po Asvejos regioninį parką“, dėstyta apie tokių metodinių priemonių saugomose teritorijose naudojimosi kūrybines galimybes.
Apie tai kalbėta ne atsitiktinai. Mat panašūs leidiniai skirti ir kitoms šalies saugomoms teritorijoms.
… Atsivertę „Vadovą po Asvejos regioninį parką“ skaitome vingriojo Žalčiuko (teigiama, jog jokiame regioniniame parke žalčių nėra tokia gausybė, kaip prie Dubingių!), kaipo talismano iš Asvejos ežero pakrančių, palabinimus, palinkėjimus, paakinimus:
„… Leiskite palydėti jus, klaidžiojančius po 30 regioninio parko ežerų, keliaujančius kalnų upę primenančio Jurkiškio upelio pakrantėmis, parodyti jums paslaptingas Asvejos įlankas.
Įkopsime į aukštus Dubingių ir Liudgardo šlaitus pasigėrėti kraštovaizdžiu, užsuksime į pelkes. Sužinosime, kad Asvejos regioninio parko upeliuose tebegyvena ūdros, pelkėse trimituoja gervės, paežerėse slapstosi didieji baubliai, senuose ąžuolynuose lizdus suka retieji paukščiai. O kiek augalų ir grybų čia aptikta! Asvejos vandenyje tebenardo ežerinės stintelės ir reti vėžiagyviai – reliktinės mizidės, menančios ledynmečių laikus.“
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos viešųjų ryšių skyriaus vedėja Diana Rakauskaitė, laikydama rankose „Vadovą po Asvejos regioninį parką“, pasidžiaugė, jog jau anksčiau išleisti 23 panašūs leidiniai (apie skirtingas saugomas teritorijas), jog tokia informacija talkins visiems Lietuvos žmonėms, nes ji talpinama ir VSTT interneto svetainėje. Beje, šiais metais dienos šviesą išvydo dar 5 papildomi panašūs leidiniai, skirti Asvejos, Panemunių, Veisiejų, Pagramančio, Ventos regioniniams parkams.
Vadovai po atskiras saugomas teritorijas skirti jaunesnio ir vidutinio amžiaus moksleiviams, jų mokytojams, taip pat ir šeimoms – visiems, kurie lankosi saugomose teritorijose.
… Tądien į Dubingius VSTT pasitelktu autobusu kartu vyko didelis būrys pedagogų (biologijos, geografijos bei kitų dalykų mokytojai) iš sostinės. Tai ir suprantama, juk Asvejos regioninis parkas vilioja daugelį vilniečių, jų vaikų. Diana Rakauskaitė išsamiai pasakojo ne vien apie Asvejos regioninio parko vertybes, o ir kitas saugomas bei vertingiausias Lietuvos teritorijas, jose esančius lankytojų centrus. Žygeiviams juose pateikiama visa esminė vienos ar kitos saugomos teritorijos informacija. Nuo augalijos, gyvūnijos, kultūros ar istorijos paveldo klodų, iki apžvalgos bokštų.
Diana Rakauskaitė glaustai pristatė ir jau veikiančias gamtos mokyklas Aukštaitijos, Dzūkijos nacionaliniuose parkuose bei Kauno marių, Sirvėtos, Varnių, Žagarės regioniniuose parkuose. Beje, tokiose gamtos mokyklose galima praleisti net ir savaitę, nes yra ir kur miegoti, ir kur maistą gaminti.
Suprantama, tiek lankytojų centrų, tiek ir gamtos mokyklų praktinės idėjos atkeliavo iš vakarietiškosios Europos valstybių, kur tokios institucijos jau senokai rodo žavų gyvastį.
… Apie įvairias galimas keliones bei klajones po Lietuvos saugomų teritorijų gamtinius arealus išsamiai pasakojo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus (GEUS) vedėjas Almantas Kulbis (aptariamų leidinių po saugomas teritorijas turinio vadovas).
Jis pasidžiaugė, jog dienos šviesą išvydo tikrai puikus leidinys apie Asvejos regioninį parką. Šviesų komplimentą išreiškęs Almantas net išsigando, jog pats save pagiriantis, mat visas tekstas rengtas juk to paties Almanto, kuriam talkinusi darbščioji Asvejos regioninio parko vyriausioji specialistė Laura Leškevičiūtė (ir ne vien tik ji).
„Per pusantrų metų parengti 28 leidiniai, kaipo vadovai po šalies atskiras saugomas teritorijas. Būta darbo… Reikėjo ir komandą suburti, reikėjo ir pedagogų, ir gamtininkų. Džiaugiuosi, kad čia gražiai patalkino ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro darbuotojai. Pabuvojome ir Norvegijoje, kur įsitikinta, jog tokiems leidiniams perengti reikia ne vien finansinių išteklių, o ir didelio noro bei entuziazmo. Reikia nebijoti vaikus vesti į natūralią gamtą, toliau nuo visų civilizacijos „stebuklų“. Gal todėl ir Lietuvoje esama dabar arti dešimties vaikų darželių, kuriuose vaikai tarsi susilieja su gamta, o ne gyvena tarsi kurorte, kur „viskas įskaičiuota“. Džiaugiuosi, jog tokie vadovai po šalies saugomas teritorijas bus pasitelkti ir šeimų, kurios nori keliauti po nuostabiausias Lietuvos vietas“, – kalbėjo Almantas Kulbis.
Jis pridūrė, jog žemėlapius dėti į vadovus nė nematė prasmė, juk žemėlapiai vis nuolat pasipildo, tad galima įsigyti tiesiog saugomose teritorijose, ar „išsitraukti“ iš interneto.
„Mums labiausiai rūpėjo informuoti visuomenę, jog saugomos teritorijos nėra koks baubas, jos tiesiog kviečia lankytis, kartu išmokstant tinkamai elgtis gamtoje, ją pažįstant. Atskirai teikiame informaciją ir visai šeimai, juk daugelis siekia gamtoje pabūti kartu su mažais ar jau ūgtelėjusiais vaikais, anūkais. Štai leidinyje publikuojamas išmanusis (QR) kodas, kurį perskaičius išmaniuoju telefonu galime išgirsti retai matomo paukščio lėlio balsą. Tad išmanusis telefonas taipogi tampa vadovo po Lietuvos saugomas teritorijas savotiškuoju partneriu“, – kalbėjo Almantas Kulbis, pridūręs, jog saugomose teritorijose dirbantys reindžeriai kalbos specialistams yra nepriimtini, o vadintini kaipo „prevencinę veiklą atliekantys specialistai“. Dievuli, juk žodis „prevencija“ – irgi ne mūsų žodynų tvarinėlis?.. Kita vertus, viskas margame sviete (gal ir moksle) keičiasi, tad ir rinos, kuriose atsirado ledynmečiu ežerai, patapo dubakloniais.
Beje, miškininkai anksčiau turėjo specialistą, kuris dirbo greta eigulio ir vadinamas buvo žvalgu. Toks galėtų būti ir saugomose teritorijose.
Žvalgas visus, atvykusius į Asvejos regioninį parką, gal tuoj suskubtų kviesti kad ir Jurkiškio upelio pažintinį taką. Kaip ten bebuvę, tačiau apie šį pažintinį taką „Žaliajame pasaulyje“ numatyta atskira publikacija.
Augusto Uktverio nuotraukos
