Kas geriausias žmogaus draugas? Dauguma atsakytu: šuo. Ir jie – teisūs.
Vieni iš pačių draugiškiausių ir ištikimiausių šunų yra Berno zenenhundai: stoningi, ramūs, akyli ūkio šunys. Kaip buvę aviganiai ir galvijų varovai, Berno zenenhundai ir šiandien yra uolūs, mėgstantys dirbti šeimos šunys, nors ir nepasižymi per kraštus trykštančiu nenuoramų temperamentu kaip mažieji jų giminaičiai – Apencelio ir Entlebucho zenenhundai. Geriausiai jaučiasi, kai temperatūra normali arba žema. Jis mieliau renkasi būti lauke, o ne šiltoje troboje, tačiau labiausiai šis šuo vertina žmonių draugiją!
Saulėtą rytmetį tuo įsitikinti galėjo Panevėžio lopšelio-darželio „Sigutė“ vaikučiai ir darbuotojai. Į lopšelį-darželį atvyko 6 didžiuliai Berno zenenhundai net iš Raseinių rajono veislyno „Kalnų šuo“. Tėvelių raštišku sutikimu, administracijos leidimu, ugdymo institucijos kiemas suskambo ne tik vaikų džiaugsmingais balsais, bet ir nuostabių šunų amsėjimu. Gauruočiai, visi „giminaičiai“ (mama, tėvas, sūnūs ir anūkai), ramiai sugulė šeimininko Irmanto Tarnausko nurodytoje vietoje ir laukė komandų. Tada prasidėjo edukacinė pamokėlė vaikams. Profesionalo komandoms nedrįso nepaklusti nei vienas. Gaudė ir nešė cypiantį kamuoliuką, sveikinosi, gulė, vertėsi, „dainavo“ ir su vaikais išdykavo. Ramūs, meilūs, be galo taikūs šunys, optimizmu nuspalvino visą dieną. O šuo Vilis gavo teisę užeiti pas mažiausius ir mielai su jais fotografavosi. Vaikučiai ir visa bendruomenė atsidėkodami apdovanojo šunis skanėstais.
Savininkas Irmantas priminė, kad paglosčius šuniukus, būtina gerai nusiplauti rankas, nes jie gyvena lauke. Žinoma, tai suprantama, mes laikomės visų higienos normų.
Gaila buvo skirtis, bet šunys vyko dar į kitą lopšelį-darželį, tad teko atsisveikinti. Susitikimas paliko neišdildomų įspūdžių, dar kartą paskatino atsigręžti į gamtą, ugdytis meilę gyvūnams, suteikė naudingos informacijos.
Dėkojame Irmantui Tarnauskui už galimybę dieną pradėti kitaip, patirti daug džiaugsmo ir į gyvūnus pažvelgti naujai.
Jolitos Naravaitės nuotraukos
