Norint formuoti tinkamą vaikų santykį su gamta, nebūtina jį skatinti pažinti kiekvieną augalą ar atskirti paukščių giesmes. Svarbiausia – ugdyti pagarbų santykį su aplinka.
Krekenavos regioniniame parke baigtos vykdyti Panevėžio rajono savivaldybės finansuojamo vaikų socializacijos projekto „Arčiau gamtos“ veiklos, prasidėjusios ankstyvą pavasarį, o pasibaigusios jau žvarboką rudenį.
Projekto tikslas – moksleiviams ugdyti pagarbos kultūrai, gamtai, tvaraus vartojimo ir aktyvaus laisvalaikio leidimo gamtoje vertybines nuostatas per asmeninius pojūčius, padedant įgyti praktinių saugaus ir tvaraus būvio gamtoje gebėjimų.
Pavasaris – pats geriausias laikas lėtam buvimui miške, mišką patiriant per visus penkis pojūčius. Pasinaudodami šiuo metų laiku ir puikiu oru, su būriu Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos moksleivių keliavome po Gringalių mišką. Ten, vedini lektorės Monikos (iš asociacijos „Gyvo Žalio“), lėtai keliaudami per mišką ir sustodami įsivaizduojamuose kambariuose, mišką pajutome visai kitaip: išgirdome daugybę garsų, delnais lietėme medžius, augalus, samanas, užsimerkę uodėme kvapus.
Rudenėjant su Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos penktų ir šeštų klasių mokiniais pėsčiomis ėjome į Pašilių stumbryną pamatyti ten gyvenančių stumbrų. Nuėjome apie 8 km. Kelionė neprailgo, nes keliaudami miško takeliais su mokiniais kalbėjome apie gamtą, didžiąsias mūsų parko vertybes, saugomas teritorijas ir jų pojūčius gamtoje. Diskutavome, kokį žvėrį pavojingiausia sutikti miške. Pakelyje aplankėme buvusias partizanų žemines. Vienai moksleivei, radus baravyką, visi taip užsikrėtė grybavimu, kad sunkiai sekėsi mokinius vėl sugrąžinti į kelią.
Vaikams buvo smagu aplankyti Pašilių stumbryno galiūnus, sužinoti jų istoriją, gėrėtis jais iš arti, pavaišinti juos atsineštomis lauktuvėmis. O kokios nustebusios buvo vaikų akys, kai sužinojo, jog stumbras per parą gali suėsti tiek, kiek maždaug sveria jų klasės draugė. Neapsieita ir be lauko žaidimų, kuriuos pasidarėme iš gamtoje esančių medžiagų.
Atėjus auksiniam rudeniui, traukėme į gamtą pasigrožėti įvairiomis spalvomis nusidažiusių medžių. Susitikę su mokiniais pavėsinėje prie Krekenavos regioninio parko lankytojų centro ne tik grožėjomės rudeniu, o ir lapus (antrines žaliavas) prikėlėme naujam gyvenimui. Kalbėjomės apie tai, jog rudenį nukritę medžių lapai gali būti ir naudingi: iš jų galima pasigaminti komposto ar netgi pasipuošti namus klevo lapų suktomis rožėmis bei jų dekoracijomis.
Tikimės: projekto dėka bendradarbiavimas su Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos bendruomene skatins moksleivių norą laisvalaikį leisti gamtoje, domėtis ja, krašto kultūros istorija, tvariu vartojimu ir aplinkos apsauga.
Autorės archyvo nuotraukos
