Dr. Laimutis JANUŠKEVIČIUS

Pirmieji pavasariniai žiedai

Keružinis migdolas (Amygdalus nana)

Žydinčių augalų ypač visi pasigendame ankstyvą pavasarį, kada gamta iš lėto, tarsi nenorėdama, bunda iš gilaus žiemos miego. Balandžio mėn. pradžioje, kartais dar nenutirpus sniegui, netikėtai mūsų akis pradžiugina rožiniai raudonžiedžio žalčialunkio (Daphne mezereum ) žiedeliai. Šis iki 1 metro aukščio, retokomis šakomis krūmelis Lietuvoje savaime paplitęs lapuočių ir mišriuose miškuose, bet neretai auginamas ir sodybų želdynuose. Auginantiems šį augalą nereikėtų užmiršti, kad visos jo dalys nuodingos. Gal būt dėl to Rusijoje šis augalas vadinamas „volčje lyko“ (vilko iltis). Sodybose ir natūralioje gamtoje kartais pasitaiko ir baltažiedė šios rūšies forma (Daphne mezereum‘Alba‘). Kartu su žalčialunkiu puošnius „kačiukus“ išskleidžia ir blindė (Salix caprea). Ypač puošniai atrodo žydintys šios rūšies svyruoklinės formos (Salix caprea‘Pendula‘) augalai. Šiuo laiku ne mažiau patraukliai atrodo ir puošniais „kačiukais“ pasidabinę daugelio natūraliai pas mus augančių karklų rūšių šakelės (pilkojo, purpurinio, karklo žilvičio…).

Balandžio mėnesį, dar neišsiskleidus lapams, auksiškai geltonų žiedų skraiste pasipuošia lenktašakė forsitija (Forsythia suspensa) – dažnas ir mėgstamas mūsų sodybų, parkų ir skverų augalas, atkeliavęs pas mus iš Šiaurės ir Centrinės Kinijos kalnų. Kiek retesnė, bet ne mažiau puošni ir tarpinė forsitija (Forsythia x intermedia). Dekoratyviniuose želdynuose neretai sutinkamos ir keletas šių rūšių dekoratyvinių formų, kurios taip pat pavasarį pasidabina puošniais žiedeliais (Forsythia suspensa ‘Aurea‘, ‘Variegata‘, Forsythia x intermedia ‘Beatrix Farrand‘, ‘Spectabilis‘). Maždaug tuo pačiu metu šviesiai geltonais, gausiuose skydiškuose ar pusrutuliškuose žiedynuose sutelktais žiedeliais pasipuošia geltonžiedė sedula (Cornus mas), kuri Lietuvoje dar vertinama ir dėl puošnių, gelsvai rausvų valgomų, vitaminingų vaisių. Balandžio mėn. antroje pusėje dažnoje sodyboje patraukia akį neaukštas (3-4 m aukščio), stambiais, skaisčiai baltais lelijos formos žiedais pasidabinęs medelis. Tai – japoninė magnolija (Magnolia kobus), atkeliavusi iš tolimosios Japonijos ir Korėjos ir išsikovojusi mūsų sodininkų mėgėjų simpatijas. Kiek vėliau už japoninę stambius švelniai rausvus žiedus išskleidžia Sulanžo magnolija (Magnolia x soulangeana) bei jos dekoratyvinės formos, originaliais žvaigždiškais žiedais nustebina žvaigždinė magnolija (Magnolia stellata). Šie augalai pražįsta dar būdami be lapų ir tai jų žydėjimui suteikia ypatingą paslaptingumą ir grožį. Moksliniu požiūriu tai vieni iš seniausių žiedinių augalų, klestėjusių mūsų žemėje prieš 50-100 milijonų metų, terciaro ir kreidos perioduose.

Ankstyvą pavasarį neretai dėmesį patraukia nedidelis visžalis krūmelis puošniais violetiniais ar purpuriškai violetiniais žiedeliais. Tai daūrinis rododendras (Rhododendron dahuricum) – viržinių (erkinių) šeimos augalas, savaime paplitęs T. Rytuose. Mūsų krašte geriausiai jaučiasi pavėsingose augavietėse, spygliuočių medžių kaimynystėje.

Balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje dažniausiai pražįsta kaukazinė slyva (Prunus cerasifera) ir jos raudonlapė forma (Prunus cerasifera‘Atropurpurea‘), kurios rudeniop sunokina ir gana skanias bei puošniai atrodančias slyvutes.

Gegužės mėnesio pradžioje neretoje sodininko mėgėjo sodyboje baltais ar įvairių atspalvių rožiniais žiedais pasipuošia japoninės vyšnios – sakuros. Po šiuo vardu paprastai slepiasi keletas rūšių ir gana daug veislių, žydinčių tiek paprastais, tiek ir pilnaviduriais žiedais. Sakura – nacionalinis Japonijos medis. Šių augalų pavasarinis žydėjimas – viena iš didžiausių ir labiausiai laukiamų šios šalies pavasarinių švenčių. Lietuvoje sakuros neretai nukenčia nuo žiemos šalčių, tad jas patartina auginti tik vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje.

Pavasariui gerokai įpusėjus, gegužės pradžioje, stambokomis ryškiai raudonų žiedų kekėmis vilioja raudonžiedis serbentas (Ribes sanguineum), 1-2 m aukščio krūmas, savaime paplitęs Vakarinėje Š. Amerikos dalyje (iki Kalifornijos). Lietuvoje jis neretai apšąla, bet rūpestingai prižiūrimas ir pridengiamas žiemai, kiekvieną pavasarį džiugina puošniais, ryškiais žiedais. Labai įspūdingai atrodo šio augalo aukščiau įskiepytos ar specialiai suformuotos žydinčios stiebinės formos.

Pavasario šaukliu laikomas ir keružinis migdolas (Amygdalus nana), pražįstantis balandžio – gegužės mėn. smulkiais rožiniais žiedeliais. Bet dekoratyvinėje sodininkystėje daugiau vertinamas artimas jo giminaitis triskiautis migdolas (Amygdalus triloba) – iki 2 (3) m aukščio skėstašakis krūmas, žydintis labai puošniais rožiniais, pilnaviduriais žiedais. Šis augalas į Vakarų Europą buvo atvežtas iš Kinijos apie 1855 m. ir labai greitai paplito želdynuose.

Gegužės mėn. pirmoje pusėje baltais pilnaviduriais pasipuošia liaukingosios vyšnios pilnavidurės baltažiedės formos (Cerasus glandulosa‘Alboplena‘) augalai , ryškiai raudonais žiedais pasidabina japoninis svarainis (Chaenomeles japonica), kurį mūsų sodininkai daugiau vertina kaip vaisinį augalą, užmiršdami puikias šios rūšies dekoratyvines savybes.

Gegužės mėnuo – obelų žydėjimo metas. Dažniausiai obelis įsivaizduojame kaip vaismedžius. Tačiau nemažai obelų rūšių ir veislių vertingos ir dekoratyviniu požiūriu. Želdynuose ypač mėgstama purpurinė obelis (Malus x purpurea) bei jos dekoratyvinės formos. Žydėjimo metu, išsiskleidus be galo gausiems ryškiai purpuriniams žiedams, tai nepakartojamo grožio augalai. Be to, spalvingumo suteikia ir rusvai purpurinės spalvos lapai. Žydėjimo metu puošniai atrodo ir kitos dekoratyvinės obelų rūšys – uoginė (Malus baccata), Saržento (Malus sargentii), Ziboldo (Malus sieboldii) ir kitos…

Gegužės mėn. antroje pusėje tamsiai rožiniais žiedų varpeliais pražįsta ankstyvoji veigelė (Weigela praecox) – iki 1,5 m aukščio krūmas iš Rusijos T. Rytų, Kinijos, Korėjos. Be šios rūšies mūsų želdynuose dar auginama gražiažiedė (Weigela florida) ir hibridinė (Weigela x hybrida) veigelės bei gana gausios jų dekoratyvinės formos, besiskiriančios žiedų bei lapų spalva (raudonžiedės, baltažiedės, raudonlapės, margalapės). Šie augalai mūsų šalies klimatinėse sąlygose žydi kiek vėliau, birželio – liepos mėnesiais.

Laimučio Januškevičiaus nuotraukos