Aukštadvaryje kiekvienais metais organizuojamas renginys „Piliakalnių aidai“ tapo istoriniu. Pirmą kartą žmonės rinkosi 1989 metais mokytojo Algirdo Almanto iniciatyva prie Adomo Mickevičiaus ąžuolo, Dvaro parke, tikrame gamtos glėbyje. Vėlesniais metais poetinio žodžio meistrai eiles skaitė ant Pilaitės, Mošos piliakalnių. Aukštadvario krašte nemaža kūrėjų, aprašančių gamtą, didingą Lietuvos praeitį. Galbūt toji šlovinga istorinė praeitis budino aušrininkus, varpininkus ir kitus plunksnos brolius kurstyti Tėvynės aukurą, idant širdyse neužgestų lietuvybės ugnis. Jų pramintais keliais žengė vėlesnės kartos ir mūsų vietiniai kūrėjai.
2024 metai pašvęsti Dainų šventei ir dainuojamajai poezijai. Lietuvių tautos plunksnos milžinai – Maironis, Vincas Kudirka, Bernardas Brazdžionis, Janina Degutytė, Paulius Širvys ir daug kitų sukūrė eilėraščius, kurie tapo giesmėmis, žinomomis visame pasaulyje. Vietiniai kūrėjai triūsdami mokyklose, gydymo įstaigose, bibliotekose ir kitose srityse laisvalaikiu rašė, kas jiems miela ar skaudu. Aukštadvario žemės ūkio mokykloje dirbęs mokytojas Valentinas Vytautas Navickas paliko nemažai eilėraščių. Vienas iš jų tapo Aukštadvario himnu.
Šiais metais renginys „Piliakalnių aidai“ vyko Aukštadvario regioninio parko lankytojų centro kiemelyje. Renginyje dalyvavęs Aukštadvario gimnazijos merginų vokalinis ansamblis, vadovaujamas mokytojos Aldonos Stankevičienės, atliko himną Aukštadvariui.
Piliakalniai – šlovingos praeities ir didžių kovų už savo žemę liudytojai. Iš didelės liko tik mažytė lietuvių tauta, turinti pačią seniausią kalbą, turtingą pasaulėžiūrą. Jau bemaž tūkstantis piliakalnių tokioje mažoje Lietuvos teritorijoje. Kaip gi mylėjo protėviai savo šalį ir gynė ją pastatydami tiek piliakalnių, sukurdami didelę gynybinę sistemą? Senoliai iškeliavo ar žuvo, nespėję mums atskleisti savo žinojimo. Pasak prof. Romualdo Grigo, mūsų piliakalniai – neužverstas istorijos puslapis. Dar vis randami nauji, pasislėpę miškuose, apirę, apardyti. Mošos archeologiniame draustinyje surastas dar vienas Mošos piliakalnis. Tai džiugi naujiena ne tik aukštadvariečiams, bet ir visai Lietuvai. Renginyje dalyvavęs fotografas, skraidyklių pilotas Gytis Juodėnas pasakojo kaip galima remiantis naujais tyrimais pagal skenuotą žemės paviršių atrasti piliakalnius.
Kupinus meilės gamtai eilėraščius skaitė Aukštadvario krašto poetė Liongina Šovienė. Moteris savęs poete nevadina, nors kartais visus nustebina laisvai kalbėdama eilėmis. Visą savo gyvenimą Liongina pašventė jaunosios kartos ugdymui. Jos mokiniai (menininkai, mokytojai ir gydytojai) didžiuojasi, kad mokytoja juos vedė tikruoju Lietuvos keliu.
Nepailstantis Bijūnų kaimo agronomas, dainininkas, poetas Antanas Matkevičius nenurimsta ir retkarčiais ant popieriaus išguldo tai, kas jam rūpi. Jį nuolatos paskatina bibliotekininkė Irena Stankevičienė. Šį kartą jis prabilo apie be atvangos kertamus Lietuvos miškus. Antanas pirmą kartą dalyvavo „Piliakalnių aiduose“, šiai progai sukūrė eilėraštį Aukštadvariui.
Po jautrių eilėraščių dainavo Bijūnų bendruomenės ansamblis „Pinavija“, vadovaujamas Aleksandro Vasiliausko. Bijūniečiai nuolatos kuria, organizuoja. Jie atliko pačių sukurtą dainą „Bijūnai“ bei kitus lietuvių liaudies kūrinius.
Onuškio seniūnės Zitos Aniulienės, spėriai valdančios plunksną, šiam renginiui parašytus eilėraščius paskaitė Aukštadvario bibliotekininkė Ramunė Jarmalavičiūtė.
„Piliakalnių aidai“ taip garsiai neaidėtų jeigu nebūtų senovinių trimitininkų, Trakų „Aukuro“ klubo brolijos narių Teresės Balkutės, Vytauto Januškevičiaus, Austros Zapolskienės, Miglės Bitkevičiūtės, Algirdo Almanto. Tik meilė žmonėms ir šiam kraštui juos skatina kurti, šviesti… Jie savo gyvenimus pašventę ir žmonėms, ir Tėvynei. Renginio metu paskaitė naujausius eilėraščius, išsakė džiaugsmą ir liūdesį.
Renginyje dalyvavo Živilė Višniauskienė ir Rasa Žvirblienė, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Užuguosčio ir Vyšniūnų bibliotekininkės. Moterys yra uolios Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos, Aukštadvario regioninio parko grupės pagalbininkės, renginių organizatorės bei partnerės. Kultūros reiškinių skleidėjos mano, kad tradicijų sklaida ir „Piliakalnių aidų“ gaudesys ribų neturi. Bendradarbiavimui, gerai patirčiai nesvarbu rajonų, parkų ar seniūnijų, parapijų ribos, sako moterys. Iš bibliotekų jos keliauja į žmones, nešdamos šviesą ir tikrą lietuvybę. Renginio metu jos skaitė poeto Justino Marcinkevičiaus eiles.
Trakų dailės mokyklos ir Aukštadvario skyriaus mokytoja Nijolė Mečkovskaja – dailininkė, drąsiai į rankas ima ne vien teptuką, o ir plunksną valdo tvirta ranka. Ji drąsiai imasi naujovių, lygiagrečiai įtvirtindama senosios baltų pasaulėžiūros vertybes, žengia koja kojon su jaunąja karta. Nijolė visus nustebino „prakalbindama“ Aukštadvario Pilaitės piliakalnį. Renginio metu ant molberto puikavosi jos nutapytas piliakalnis, skambėjo ir jam sukurtas eilėraštis, galintis pavirsti net daina.
Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų Aukštadvario regioninio parko patarėjas Talvydas Špiliauskas padėkojo visiems renginį organizuoti padėjusiems partneriams: Aukštadvario, Bijūnų, Užuguosčio, Vyšniūnų bibliotekininkėms, Trakų kultūros rūmų Aukštadvario filialo vedėjai, Bijūnų bendruomenei, Aukštadvario seniūnijai. Už kūrybingą dalyvavimą renginyje padėkas gavo Bijūnų ansamblis „Pinavija“, Aukštadvario gimnazijos vokalinis merginų ansamblis, Trakų meno mokyklos mokytoja Nijolė Meškovskaja, „Kalvelės“ ūkio ūkininkė Jolanta Jasiūnienė – už renginiui padovanotus sūrius. Visiems kūrėjams Aukštadvario bibliotekos bibliotekininkė Ramunė Jarmalavičiūtė įteikė po rinkinį su Aukštadvario kalvose augančiomis džiovintomis vaistažolėmis. Visi pasivaišino sūriais, Miglės Dalgedaitės kepta duonele.
Miglės Dalgedaitės ir Ramunės Jarmalavičiūtės nuotraukos
