Dievo Dioniso apdovanoti
Kiekvienas, besisvečiuojantis Čekijoje, pastebi: kuo toliau į šalies pietus, tuo kraštovaizdis darosi lygesnis, žemės – derlingesnės, o žvilgsnis vis dažniau užkliūna už žaliuojančių vynuogynų ir sodų. Maži miestukai ir kaimai užstatyti spalvingais namais, savo sienomis besiliečiančiais vienas prie kito ir virstančiais ištisine gatve. Gana neįprasta mums, įpratusiems tvorelėmis atitverti savo namų valdas nuo kaimynų ir visokeriopai saugantiems savo privatumą. Šios šalies gyventojų tankumas didelis, čia saugomas kiekvienas lopinėlis žemės, juolab, kad ji derlinga ir dosniai dalija savo gėrybes ją mylintiems žmonėms.
Nuo seno Pietų Moravija garsėja savo vynuogynais, duodančiais neblogą derlių, taigi šis kraštas dar laikomas vyno kraštu. Nors visiems Čekija pirmiausia asocijuojasi su alumi, dviejuose jos vyno regionuose – minėtoje Pietų Moravijoje ir Bohemijoje – pagaminama tiek vyno, kad jo užtenka ir saviems poreikiams, ir dar eksportui lieka.
Pirmenybė čia teikiama baltojo vyno gamybai. Tik 20 proc. vynuogynų auga raudonųjų rūšių vynuogės, prisitaikiusios prie vietos klimato. Žinia, daugumai raudonųjų vynuogių veislių subręsti reikalingas kur kas šiltesnis klimatas ir daugiau saulės. Čekija laikoma viena iš šiauriausių Europos vyno gamybos regionų: uogos čia noksta lėčiau negu kur kas karštesnio klimato zonose, pasižymi specifiniu gaiviu rūgštumu, užtat yra tikrai aromatingos. Panašaus skonio, beje, yra ir kaimyninėje Austrijoje, Vokietijoje ar kalnuotoje Šveicarijoje gaminami vynai, tik pastarieji dažnai būna nepalyginamai brangesni.
Prestižinių gėrimų lobynas
Įvairių rūšių Pietų Moravijos regione pagaminamo vyno turėjome galimybės paragauti. Dalis jų buvo tiesiog puikūs. Ypač tie, kuriuos degustavome Nacionaliniame vyno salone, įsikūrusiame mūsų jau minėtuose Valticės rūmuose. Lankydamiesi čia, itin daug sužinojome apie moraviško vyno rūšis ir vyndarystės tradicijas. Šis salonas – tikras puikių gėrimų lobynas, kuriuo čekai teisėtai didžiuojasi. Mat į jį patenka viso labo tik šimtas geriausių Pietų Moravijos ir Bohemijos regionuose pagamintų vynų. Turbūt nereikia nė sakyti, koks populiarus yra šis salonas tarp lankytojų. Ekskursantų grupės degustacijas užsisako iš anksto, mat patyrę ekskursijų vadovai išsamiais komentarais palydi kiekvieną gėrimo rūšį. Beje, besidomintiems vyndaryste ir vyno produkcija lankytojams čia yra skirti specialūs stendai, plačiai pasakojantys apie atskiras vynuogių ir vyno rūšis, jų derinimą su maistu ir pan. Patikusio vyno čia galima ir įsigyti.
Romantiški Valticės požymiai
Ne mažiau už Nacionalinį vyno saloną turistus traukia ir viduramžiški Valticės miesto požemiai. Tai – XIII a. miesto požemių labirintas. 6-12 metrų gylyje čia driekiasi 760 metrų ilgio rūsiai. Ilgiausių požeminių koridorių ir tunelių labirinte saugomas vynas ir organizuojamos jo degustacijos. Vienu metu čia gali tilpti net iki 300 svečių. Senovinių šimtmečių rūsiai lankytojams atsivėrė prieš gerą dešimtmetį ir yra labai populiarūs, pirmiausia pačių čekų ir jų artimiausių kaimynų slovakų tarpe. Jie sudaro apie 80 proc. lankytojų, kita dalis – svečiai iš užsienio. Beje, keliskart per metus Valticėje organizuojama Atvirų vyno rūsių naktis, derinanti savy vyno degustacijas, moravišką gastronomiją ir liaudies muziką.
Kaip papasakojo mus maloniai sutikęs ir savo valdas aprodęs vietos vyndarių tarybos pirmininkas Romanas Ždarskis, jie vaišina svečius 15 rūšių savos gamybos vynais, kuriems vynuogės auginamos Valticės, Lednicės, Brno regionuose. Produkcijos kaina nėra žema, mat ji – puikios kokybės, tą parodo apdovanojimai, gauti per pasaulines parodas. Eksportas labai nežymus, praktiškai viskas suvartojama vietos rinkoje, na, dar šiek tiek kaimynams slovakams tenka. Gal eksporto dalis padidės, išplėtus vynuogynų plotą, o tai artimiausiu metu vyndariai planuoja daryti. Žmonių šioje vyno gamybos įmonėje dirba nedaug, viso labo 15.
Vyno kultūros tradicijos
Visoje Pietų Moravijoje lankytojams duris atveria didelė gausybė vyninių ir vyno rūsių, kviečiančių lankytojus paragauti tiek naujojo derliaus, tiek brandžių, ilgai požemių tamsoje išlaikytų gėrimų. Atviri rūsiai suteikia galimybę lankytojams ne tik pasimėgauti vietiniais įvairių rūšių vynais, bet ir iki valios prisibendrauti su juos pagaminusiais vyndariais. Rūsių šeimininkai mielai pasakoja apie kiekvieną gėrimo rūšį, jos ypatumus.
… Užsukame į garsųjį Petrov-Plže kaimelį. Tai – vienas seniausių vyno rūsių kompleksų Čekijoje. Baltos ir mėlynos spalvos pastatai, papuošti ornamentais – puikus to krašto liaudiškos architektūros pavyzdys. Vyndarių rūsiai, išsirikiavę vienas šalia kito, – čia gyvenančių šeimų turtas, pereinantis iš kartos į kartą ir savo amžių skaičiuojantis šimtmečiais. Juose palaikoma pastovi temperatūra, drėgmė ir kitos sąlygos leidžia vyndariams ilgai išsaugoti savojo triūso vaisius.
Visą Pietų Moravijos regioną yra apraizgiusios turistinės trasos: vienos skirtos motorizuotam transportui, kitos – dviračiams, trečios – pėstiesiems. Maršrutai sudaryti taip, kad jais patraukusieji galėtų išvysti pačias įdomiausias krašto vietas. Ir, žinoma, galėtų aplankyti daugybę vyno rūselių ir paragauti vietinių vyndarių produkcijos.
Gidas pasakojo, jog šiame krašte organizuojami netgi specialūs velomaratonai, į kurių maršrutus šalia kitų vietos įžymybių yra įtraukiamos ir vietinės vyno daryklos. Specialios trasos nutiesiamos ir pėstiems žygeiviams, po sukartų kilometrų vakare atsigaivinantiems taure vyno. Su suaugusiais turistauja ir vaikai, tik jiems vyno degustuoti, žinoma, nesiūloma, jį puikiausiai pakeičia vynuogių sultys.
Gėrimo kultūra šioje šalyje ugdoma nuo mažens. Ir ugdoma ne kategoriškais draudimais, bauginimais ir bausmėmis, o tėvų ir visos supančios aplinkos pavyzdžiu.
Vyno šventės – neatsiejama gyvenimo būdo dalis
Ir jos organizuojamos atsižvelgiant į per daugelį metų susiklosčiusias tradicijas bei patirtį. Suguža į jas ne tik vyndariai – atkeliauja folkloro kolektyvai, šokėjai, dainininkai, aktoriai, muzikantai, teatro trupės. Daugelyje vietų šias šventes lydi cimbolų muzika – išskirtinis vyndarystės renginių palydovas, vynuogių augintojų paradai, nuotaikingi konkursai.
„Patikėkite, per šias šventes ne girtaujama, o linksminamasi. Tai – galimybė susiburti kaimo bendruomenių nariams, kaimynams, bičiuliams… Šios šventės daugiausia ir remiamos vietos vyndarių, ir niekam net į galvą nešauna kaltinti vyno gamintojus savanaudiška reklama… Ne akcizų didinimais, pardavimų ribojimais ir baudų grėsmėmis visuomenės girtavimo problemos sprendžiamos, o valdžios vykdoma kryptinga socialine politika, gyventojų gyvenimo lygio kėlimu, dėmesiu jų kultūriniams poreikiams, – įstrigo į atmintį Čekijos ambasados Lietuvoje pirmojo sekretoriaus Petro Vavros žodžiai. – Alkoholizmas – sudėtinga problema, kurios vien draudimais neišspręsi. Priklausomybė nuo svaigalų įveikiama žmogui atradus sau patrauklią veiklos rūšį, pradėjus gyventi prasmingiau ir turiningiau. Praktika rodo, kad visos drastiškos priemonės paliečia tik saikingai svaigalus vartojančią visuomenės dalį, tuo tarpu linkusieji dažnai kilnoti taurelę visuomet ras būdų visus draudimus apeiti… Aišku, tai nereiškia, kad mūsų šalyje neegzistuoja amžiaus cenzas alkoholiui įsigyti, draudimai vairuoti neblaiviems ir kiti panašūs dalykai. Tačiau minčių apie kažkokį platesnį vyno ar alaus įsigijimo varžymą nekyla niekam. Stengiamės, kad ši gamybos sritis, sukurianti šitiek darbo vietų Čekijos gyventojams, plėstųsi, ieškome naujų eksporto rinkų. Norėtume, kad ja vyndariams taptų ir Lietuva“.
Čekiško alaus Lietuvoje gausu, o štai Pietų Moravijos vyno sunkiai besurasi. Mūsų vartotojų žinios apie šį produktą menkos, nors jo esama ir labai gero, pasižyminčio būdingais šiam Europos regionui ypatumais. Neveltui Čekijos ambasados iniciatyva į Pietų Moraviją drauge su mumis, žurnalistais, vykę vyno prekybos specialistai itin domėjosi prekybos šia produkcija galimybėmis. Ką gi, reikia manyti, kad abiejų suinteresuotų pusių pastangos duos rezultatų.
Gintaro Andrijausko ir Onos Nosevičienės nuotraukos
