Penketo elementų pakerėti…
Įspūdis apsilankius Kretingos rajone esančiame Japoniškame sode
Japoniškame sode Kretingos rajone
Gyvenant vidutinių platumų klimato juostoje, per metus gauname galimybę patirti visų keturių metų laikų teikiamus malonumus, tačiau dažnas Lietuvos gyventojas labiau laukia vasaros sezono, kai būna šilta, žalia, ir dienos pailgėja. Tad, kai pagaliau sulaukiame šio metų laiko, gyvenimas suaktyvėja, o kartu atsiranda didžiulis noras pabėgti nuo visų urbanizacijos teikiamų privalumų ir pabūti gamtoje, kur tvyrotų ramybė, grožis ir harmonija. Todėl žmonės pasibaigus darbo dienai stengiasi ištrūkti į parkus, skverus, sodus. Ne išimtis ir AB „Akmenės cementas“ finansų skyriaus darbuotojai. Pasibaigus įprastai darbo dienai nuvyko į Kretingos rajone esantį Japonišką sodą.
Šis sodas buvo pradėtas kurti 2007 metais spalio mėnesį ir kuriamas iki šiol. Numatyta, kad jis užims 16 ha plotą, taps pačiu didžiausiu japonišku sodu Europoje. Kol kas sutvarkyta ir pritaikyta turistams maždaug 30 procentų visos parko teritorijos. Šis sodas yra kuriamas pagal visas tradicinio japoniško sodo taisykles, o jo pagrindinis kūrėjas yra japonas Hajime Watanabe.
Bet koks tradicinis japoniškas sodas susideda iš penkių elementų, iš kurių vienas – dvasinis ir keturi – materialūs (akmenys, vanduo, augalai, architektūra). Reikšmingą vietą užima akmenys, jie išdėstomi pagal nustatytas taisykles. Pagrindiniai sodo akmenys yra išdėstomi po tris, penkis arba septynis. Kretingos rajone esančiame japonų sodo teritorijoje jau yra išdėliota apie 12 tūkstančių tonų įvairių dydžių akmenų (planuojama apie 20 tūkstančių tonų). Vanduo taip pat turi savo filosofinę mintį. Nesustabdomai tekančio vandens vaizdas ir garsas primena apie negailestingą laiko tėkmę. Vandenį dažnai kerta tiltas, kuris simbolizuoja kelionę iš vieno pasaulio į kitą. Šis požiūris vyrauja ne tik soduose, bet ir visame japonų mene, primindamas mums apie neišvengiamus kaitos procesus.
Be tekančių upelių sode dar yra trys tvenkiniai, kur galima pamatyti įspūdingo grožio japoniškus karpius. Šios žuvys gana neblogai prisitaikė prie Lietuvos klimato, lengvai žiemoja. Sodo teritorijoje yra Arbatos namelis, kur galima išgerti atvežtos iš Japonijos žaliosios arbatos Matcha. Arbatos gėrimo ceremonija yra labai reikšminga japonams, tai metas, kai asmuo gali įsigilinti į savo mintys ir apmąstymus, surasti savyje dvasinę pusiausvyrą.
Autorės nuotraukos