Gegužės 22-ąją, 192 pasaulio valstybės, pasirašiusios Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją – svarbiausią tarptautinį susitarimą dėl biologinės įvairovės išsaugojimo – jau 25 kartą minėjo Tarptautinę biologinės įvairovės dieną. 1995 m. Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus šį dokumentą Lietuva tapo Biologinės įvairovės konvencijos nare. Visuomenė kviečiama atkreipti dėmesį į daugelį biologinės įvairovės išsaugojimo aspektų, akcentuojant klimato pokyčių ar žemdirbystės įtaką, invazinių organizmų pavojų, specifinėms ekosistemoms kylančias grėsmes, miškų, pelkių ir kitų vertingų ekosistemų išsaugojimą.
Gegužės 19 d. tarptautinio projekto „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumoje“ (LIFE Peat Restore LIFE15 CCM/DE/000138) ekspertai (Lietuvos gamtos fondas) prie „Pelkių stendo“ ir „Durpių pakaitalų sodininkams ekspozicijos“ pakvietė Vilniaus universiteto Botanikos sodo svečius. Tądien Kairėnuose vyko gražus renginys, skirtas biologinės įvairovės dienai. Svetingų Botanikos sodo šeimininkų dėka renginio dalyviai lankėsi paskaitose, dalyvavo specializuotose pažintinėse ekskursijose, dirbtuvėse, parodose bei įvairiuose pramoginiuose renginiuose.
Aplankę „Pelkių stendą“ renginio dalyviai sužinojo (arba pagilino jau turimas žinias) ne tik apie pelkių svarbą gamtai ir žmogaus gyvenime, bet ir įvertino kas yra daroma, kad pelkių ekosistemos Lietuvoje būtų išsaugotos. Ekspozicijos šeimininkai pasakojo kaip formuojasi durpės, kokiais būdais jos išgaunamos, kaip lengvai pažeidžiamos unikalios pelkių ekosistemos ir kaip sudėtinga jas atkurti. Pelkės – ypatingos ekosistemos, kurios kaupdamos organinę anglį (durpių pavidalu) reguliuoja šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ypač anglies dioksido – CO2) balansą ore ir švelnina (vėsina) planetos klimatą. Durpių kloduose sukaupta du kartus daugiau organinės anglies nei mūsų planetos miškuose. Nusausintos pelkės ne tik praranda unikalią galimybę kaupti organinę anglį, bet netgi tampa šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, ypač anglies dioksido (CO2), šaltiniu.
Šventės dalyviai galėjo įvertinti pelkių grožį ir jų turtus apžiūrėdami spalvingą Aukštumalos aukštapelkės nuotraukų parodą. Šį kartą „Pelkių stendo“ šeimininkai ne tik akcentavo pelkių apsaugos svarbą, bet ir tarsi teigė, jog kiekvienas iš mūsų galime padėti saugoti pelkes mažindami durpinių substratų naudojimą savo artimiausioje aplinkoje – gėlynuose, soduose, daržuose ar net persodindami ant palangės ilgai augusią orchidėją. „Durpių pakaitalų sodininkams ekspozicijoje“ kiekvienas turėjo galimybę ne tik išvysti, bet ir paliesti ar net pauostyti įvairius auginimo substratų gamybai tinkamus organinės ir neorganinės kilmės komponentus.
Kiekvienas sodininkas ir gėlininkas turi savo sėkmės paslapčių, tačiau viena iš jų akivaizdi – tinkamai parinktas substratas, t.y. specialiai augalams auginti paruoštas purus, lengvas, sulaikantis vandenį ir turintis reikalingų maisto medžiagų mišinys. Lietuvoje galima įsigyti jau pagamintų durpių substratų, substrato mišinių ir substrato pagerinimo medžiagų. Durpės – pagrindinė ir sunkiai pakeičiama žaliava gaminant substratus pramoniniams šiltnamių ūkiams. Jas naudojant substratas būna lengvesnis, puresnis ir sulaikantis daugiau vandens. Be durpių, į tokius substratus dedama įvairių priedų – trąšų, klintmilčių, molio, perlito, kokosų produktų ir medžiagų, gerinančių vandens sugeriamumą bei stabdančių jo garavimą.
Beje, norimą substratą galima pasigaminti ir patiems. Atsižvelgdami į augalų poreikius galime parinkti substratui tinkamus organinės ir neorganinės kilmės komponentus:
*durpės (pageidautina minimalus kiekis),
* dirvožemis (dezinfekuotas),
* kompostas (trąša, dirvos biologiniam aktyvumui gerinti),
* kompostuotos pjuvenos ir medžio drožlės,
* medžio žievė (mulčias),
* mineralinės trąšos,
* sliekų biohumusas (trąša),
* kokosų produktai (poringumui, vandens sugėrimui gerinti),
* smėlis arba keramzitas (drenažui gerinti),
* perlitas, vermikulitas arba gelio kristalai (nuolatinei drėgmei palaikyti, aeracinėms savybėms gerinti) ir kt.
Tenka pripažinti, kad visiškai atsisakyti durpių greitu metu nepavyks, tačiau atsakingai tvarkydami privačius namų ūkius galime šiek tiek sumažinti durpių poreikį:
* Prekybos vietose teiraukimės substratų, kurių sudėtyje nėra durpių arba sumažintas jų kiekis.
* Išmokime tinkamai kompostuoti organines buitines ir sodo atliekas arba įsigykime jau pagaminto komposto (su durpėmis arba be jų).
* Norėdami pagerinti dirvožemio struktūrą, palaikyti derlingumą taikykime sėjomainą su žaliosiomis trąšomis.
* Rūgščiose dirvose augančius augalus (rododendrus, šilauoges) mulčiuokime pušų žieve, spygliais.
* Orchidinius augalus sodinkime į specialiai jiems sukurtus substratus iš žievės gabalėlių, vulkaninės uolienos ir vermikulito.
* Durpinius daiginimo puodelius galima pakeisti pagamintais iš perdirbto popieriaus arba specialiai apdoroto sudžiovinto galvijų mėšlo. Galima naudoti ir daugkartines plastikines daiginimo paletes.
Jei dėl specifinių auginimo sąlygų reikia durpių pagrindu pagamintų substratų, rekomenduojame rinktis:
* auginimo terpes, kurių sudėtyje yra kuo mažiau durpių, o substratas pagerintas kitomis medžiagomis (kompostu, biohumusu, smulkinta mediena, spygliuočių žieve, moliu, perlitu ar kt.);
* sertifikuotų gamintojų produkciją, pažymėtą RPP (atsakingai išgautos durpės / Responsibly Prodused Peat) ženklu. Tarptautinis RPP sertifikatas suteikiamas durpių įmonėms, išgaunančioms durpes tik pažeistose pelkėse, siekiančioms suderinti pelkių apsaugos, greta esančių teritorijų ir durpyno eksploatavimo interesus, dalyvaujančioms pelkių atkūrimo veiklose.
Daugiau informacijos galite rasti projekto LIFE Peat Restore tinklapyje adresu https://life-peat-restore.eu/lt/publikacijos/
***
2016–2021 metais įgyvendinamą projektą „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumoje“ (LIFE Peat Restore LIFE15 CCM/DE/000138) iš dalies finansuoja Europos Sąjungos LIFE programos Klimato politikos paprogramė (Klimato kaitos švelninimas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir projekto partneriai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.
Autorių archyvo nuotraukos
