Oligarchų valdomoje Lietuvoje kai kurių profesijų atstovai suvis pasijautė prilenkti prie žemės. Tokie ar nebus ir geologai, kuriems reikia ieškoti naujų kelių išlikimui. Juoba, jog panašios nuoskaudos buvo girdimos ir praėjusį pavasarį švenčiant Geologo dieną Vilniuje surengtoje konferencijoje. Šalies geografai (ir ne tik jie!) taipogi sako regintys prieš save iššūkių kryžius, stovinčius ne kokioje kryžkelėje, o tiesiog kelyje, kai pasirinkimo kaip ir nebelieka. Tik nusikryžiuoti, patriotu skelbiantis… Ar gyventi tik šia diena, kuo verčiasi žmonės, pamynę visas įmanomas profesijas…
Juokauti būtų galima ir švelniau, tačiau nuo to nebūtų nė kiek geriau – Lietuva išsivaikščioja…
Ar iš tikro taip jau ir blogai, ar geologas – atgyvena, ar „Grota“ atsakinga už tuos, kurie jau nesirenka geologo takų? – teiraujuosi pašnekovo, geologo Antano Marcinonio, vadovaujančio kaip ir didžiausiai šalies geologinio profilio bendrovei, tad kaip ir matančiai visai aiškią šviesą tunelio gale.
Toks Jūsų pasiteiravimas ėmė ir sukėlė šiokius tokius prisiminimus. Ne taip jau seniai šventėme Mindaugines, buvo šauni Dainų šventė. Toji šventė parodo, sakyčiau, tradicijų esmę. Tuokart nugirdau vienoje radijo laidoje diskusiją, kurioje vedantysis sako, jog Dainų šventė nūdienos sąlygomis – nesąmonė!.. Kam, girdi, čia reikia tos pompastikos, tautinių rūbų, geriau būtų koks rimtas roko festivalis prie gražaus ežero su laužo dūmeliu, alučiu, laisvais šokiais… Girdi, reikia naujoviškumo, reikia atsikratyti tų senųjų tradicijų!
Galvoju, jog tradicijos iš tikro kiek turi keistis, tačiau ne kažkur nugarmėti į ežerus… Juk tradicijos ir mus žmonėmis išlaiko, ir valstybę, ir tautą išlaiko…
O geologus jungia, sakyčiau, taipogi tradicijos, noras pažinti tam tikrą sferą. Jei esama žmonių, specialistų, gerai žinančių tą sferą, tokia patirtis pasklinda ir visuomenėje. Tada patirtis tampa naudinga ir visuomenei. Visa visuomenė visko negali suvokti, tačiau geologai juk taipogi atsakingi už tam tikros gyvenimo dalies kokybę. Ją ir pateikia visuomenei.
Tarkime, ar visi susimąsto, žino, ką reiškia geras, švarus vanduo, tekantis iš čiaupo kiekvienuose namuose. Jei to vandens pasigendama, tuoj ir klausiama: kas čia atsitiko, kokia problema?..
Kas ir kur beatsuka čiaupą, susiduria su hidrogeologų veikla. Juk hidrogeologai aptiko vandens išteklius po žeme, juk hidrogeologų dėka vanduo atiteka iki kiekvieno buto. Pradžioje buvo hidrogeologai, kurie turi tęsti savo darbą. Tęsi darbą, veiklą, jau ir susiformuoja tradicijos…
Ir kaip dabar sakysi, jog vanduo – atgyvena!..
Tad atskiros sferos tinkamas pažinimas visuomenei ir teikia galimybes naudotis ta sfera. Negana to! Ta sfera reikia naudotis ir tausojant išteklius, aplinką. Sakoma, jog tam reikia įstatymo raidės, tačiau reikia ir tradicijų.
Mandruolis pasakys: eisiu į kokį PC ir įsigysiu iš Kinijos atsivežto vandens, kam čia apie tradicijas ir pažinimus burną aušinti!
Galima ir taip, tačiau… Globalus pasaulis tada mus paverčia savotiškais baudžiauninkėliais. Juk ne tam mums protėviai paliko kalbą, žemę, jau vėl pripažintą valstybę… Vandenį iš gelmių pasiimti reikia taipogi atsakomybės bei žinių.
Tačiau, be vandens, žemės gelmėse glūdi ir kitų išteklių, kurie rūpi taipogi geologams. Jų neturėdama valstybė labai daug praranda. Keliai taipogi neatsiranda be geologų veiklos, juk reikia inertinių medžiagų, skaldos, žvyro… Jį gal irgi iš Kinijos atsigabensime, kaip kokie arabų turtuoliai, iš Europos šalių gabenantys sau smėlį…
Žodžiu, nesunku susivokti, jog geologai visuomenei tikrai reikalingi.
Tada reikia dar pasiteirauti: kiek geologijos sferos specialistų nūnai reikia mūsų šaliai?
Mūsų valstybei žmonių su specifinėmis žiniomis daug iš tikro nereikia. Menu, jog gal prieš 15 metų ėmiausi aiškintis: kiek reikia Lietuvai geologų, turinčių aukštąjį išsilavinimą? Lietuvos geologijos įmonių asociacija padarė savotišką apklausą ir tada paaiškėjo, jog visoms visų lygių institucijoms (ministerijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, bendrovėms ir t.t.) šalyje reikia apie 300 aukštos kvalifikacijos geologijos specialistų. Iš tikro – nedaug. Siekiant, jog tas skaičius liktų (žinant, jog žmogus dirba apie 30-40 metų), ir darosi aišku, jog kasmet geologų aukštos kvalifikacijos bendruomenę kasmet turi papildyti 7-8 žmonės. Vilniaus universitete kasmet galėtų baigti apie 10-12 specialistų, nes kai kas juk ir „nubyra“, kai kas, žiū, ne tą specialybę pasirinkęs, nes konkurso stojant kaip ir nėra… Žinoma, būtų gerai, jei nors po vieną geologą dirbtų ir rajonų ar miestų savivaldybių administracijose.
Neretai pagalvoju, jog Vilniaus universitete kasmet išleidžiant panašų būrelį geologų, gal jų kvalifikacija ir žemesnė, nei baigusiųjų kur nors užsienyje, žymiuose mokslo ir mokymo centruose. Tačiau yra kita problema: išvyks siųstieji mokytis, tačiau ar visi paukščiai sugrįžta…
Kita vertus, geologinės žinios juk turi ir tam tikrus slaptumo, konfidencialumo požymius. Mūsų priešams kai ko iš strateginių dalykų juk nereikėtų žinoti… Tad geologai turi būti ir atsakingi piliečiai. Ką reikštų, kai piktavalis, turintis specialiųjų žinių, imtų ir užterštų kokią vandenvietę…
Tačiau kartais paaiškėja, jog kokiam bankui, ar kokiai bendrovei, skaičiuojančiai rizikas, gali taipogi prireikti geologo paslaugos?
Gali… Tačiau tas paslaugas gali juk ir pirkti iš veikiančių geologinių įmonių, firmų, bendrovių.
Nūnai geologus rengia Vilniaus universitetas. O gal ir kuri nors kolegija Lietuvoje ims ruošti geologus itin praktinei veiklai?
Kol kas geologai jokioje kolegijoje nesimoko. Anksčiau, sovietiniais metais, buvo technikumas Vilniuje, kur taipogi geologai mokėsi. Rengė geologus-technikus (būdavo 30 žmonių grupė).
Interneto platybėse, žiniasklaidoje šmėkšo skelbimai: padarysime jums artezinį gręžinį, turėsite vandenėlio! Dabar ir galvoju, jog tų gręžinių imasi dažnai nė nenutuokiantys apie geologiją kokie mechanizatoriai, statybininkai ar šiaip kokie apsukruoliai, terpę savo veiklai aptikę… Tačiau į jų gretas per prievartą ar įterpsi kokį geologijos specialistą, kuris patartų, jog nevalia atverti kelią mineralizuotam vandeniui į geriamojo vandens sluoksnius?
Todėl ir sakau: norint saugiai naudotis gamtos ištekliais, vien technikos turėjimo nepakanka… Reikia ir specialiųjų žinių, reikia adekvačiai pažinti procesus, vykstančius žemės gelmėse. Jei jau suvokiama, jog išteklių naudojimas – sudėtinga sritis, tad Vyriausybės nutarimu nustatyta, jog tiriantys ir naudojantys gelmių išteklius privalo turėti specialius leidimus. Tad aiškėja, jog reikia ir specialisto, t.y. geologo. Leidimai yra atskiroms sritims: arteziniams gręžiniams, hidrogeologinėms paieškoms ir t.t.
Tačiau… Atliekantis, tarkime, artezinius gręžinius turi dirbti kartu su geologu. Nors… Geologas priimamas į darbą tik tam, kad leidimą gautų, o po to atleidžia… Nūnai niekas netikrina kas, kada ir ką atleido iš darbo.
Aišku, jog geologas turėtų dalyvauti atliekant gręžimus, tačiau…
Kas čia viską turėtų sužiūrėti, sutikrinti – Lietuvos geologijos tarnyba ar?..
Tai kol kas aiškiau nustatyta nėra. Lietuvos geologijos tarnybai toji priežiūra gal rūpi tik popieriuje. Lietuvos geologijos įmonių asociacija yra tą problemą (įmonės imasi gręžinių, tačiau geologo neturi) kėlusi, tačiau…
Tad yra reali grėsmė, jog arteziniai gręžiniai, be geologo paramos, gali sudarkyti požemio erčias, t.y. galime staiga pajausti, jog geriamasis vanduo jau ir nebe…
Visko gali nutikti, kai nesama tinkamos tvarkos. Gręžėjai iš tikro gali „sujungti“ skirtingos cheminės sudėties (gėlą – su mineralizuotu) vandens sluoksnius. Mineralizuoti vandenys slūgso giliau, tad ir spūdis yra aukštesnis nei gėlo vandens sluoksnio. O ką tai reiškia? Mineralizuotas vanduo plūs į gėlą sluoksnį, „užsūdys“ jį.
Ar tokių pavyzdžių dar nėra?
Tokius požymius jau matome. Valstybinėms institucijoms jau aiškiname, jog tokį procesą reikia stabdyti. Tačiau kol kas yra tik valstybinių institucijų ardymo, reformų etapas. Rimčiau dirbti nesiruošiama, specialistai yra tarsi „pakabinti“, negalintys ir nenorintys dirbti, nes nežino, ar dar rytoj pravers savo kabineto duris.
Kita vertus, pradžioje reikia poįstatyminių teisės aktų, kurių pasigendame.
Žaidžiamas žaidimas: reformos! Tačiau iš esmės vyksta destrukciniai procesai…
Reikia išgyventi tą laikotarpį, reikia, jog ir valstybinės institucijos išgyventų… Bijau blogiausio: išeis specialistai, kurie šį tą supranta, juos pakeis nieko apie specifinius dalykus neišmanantys prisitaikėliai, karjeristai, vienadieniai…
Bet Jūs juk turite galimybę surikti: netvarka!
O jei šauksmas yra tik tyruose… Tiesa, dar balso nepraradau, tad šauksiu.
Dėkojame už pokalbį.
Augusto Uktverio nuotrauka
