Kiekvienas sąlytis su gamta – reikšmingas įvykis vaiko gyvenime. Tai padeda pajusti jos žavesį, skatina pažinimą, moko ją tausoti ir vertinti patirtas emocijas. Ypač jos ryškios iškylaujant prie vandens su meškere rankose. Pagautos žuvelės padeda jas apžiūrėti, atpažinti rūšį, įvertinti jų grožį ir taikant principą „pagavai-paleisk“ suteikia galimybe paleisti jas atgal į vandens telkinį. Kviečiant vaikus daugiau džiaugtis gamta, nei mobiliaisiais telefonais ir kompiuteriniais žaidimais, svarbus suaugusiųjų dėmesys ir pagalba rodant vandenyse gyvenančių žuvų įvairovę, vertinant jų tausojimo reikšmę.
2015-2019 m. vaikus bandyti paimti meškerę į rankas kvietė akcija „ŽvejOK“. Sumanytas tuo metu aplinkos viceministro pareigas ėjusio (dabar – LR Seimo Aplinkos komiteto nario) Lino Jonausko iniciatyva, gausaus būrio rėmėjų ir talkininkų dėka, šis renginys kvietė socialiai remtinus vaikus pasidžiaugti gamta ir susipažinti su užkibusiomis žuvimis. Ši, įvairiose Lietuvos vietos organizuota, socialinė akcija turėjo didžiulį pasisekimą, joje dalyvavo daug vaikų ir jų globėjų („Žaliasis pasaulis“ 2015 m. Nr. 35 ir 36); 2016 m. Nr. 33; 2017 m. Nr. 35; 2018 m. Nr. 34; 2019 m. Nr. 38). Rūpestis neturinčiais galimybių paimti į rankas meškerę mažaisiais pagirtinas ir labai reikalingas, tačiau negalima pamiršti ir tų vaikų, kurie auga aprūpinti, tačiau prie vandens telkinių lankosi retai, neturi galimybių bendrauti tarpusavyje ir kartu džiaugtis užkibusiomis žuvimis. Kaip tik tokius 6-12 metų amžiaus meškeriotojus, lydimus tėvelių, globėjų (ar juos pavaduojančių giminaičių), liepos 24 d. dalyvauti Vaikų vasaros lygos žūklės varžybose pakvietė UAB žuvininkystės įmonė „Arūno Valinsko tvenkiniai“, šio renginio partneriai bei rėmėjai.
Atvyko savarankiškai
Apsilankyti šioje pavyzdingai vaikams organizuotoje šventėje mane pakvietė geras mano bičiulis, Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius Rolandas Morkūnas. Tarp šios Asociacijos narių esantys „A. Valinsko tvenkiniai“ telkšo Vilniaus rajono Paberžės seniūnijoje ir yra populiarūs tarp žvejų mėgėjų bei sportininkų.
„2007 m. įkurtoje Arūno Valinsko įmonėje yra 17 tvenkinių. Juose galima sugauti karpių, karosų, lynų, plačiakakčių, lydekų, karšių, ešerių, yra sterkų, šamų bei kitų rūšių žuvų“, – pasitikdamas atvykstančius vaikus pasakojo „A. Valinsko tvenkinių“ direktorius Eduardas Šapovalovas. Pasak jo, ir toliau plėtojant pramoginę žvejybą, nuo praeitų metų didesnis dėmesys skiriamas pramoniniam karpių auginimui ir siekiama ekologinio žuvininkystės ūkio statuso. Įmonės kolektyvui rūpi ugdyti gamtą suprantančius ir tausojančius žuvų išteklius jaunuosius žvejus. „A. Valinsko tvenkiniuose“ Vilniaus regiono vaikai akcijos „ŽvejOk“ metu pramogavo 2015 ir 2017 metais. Skirtingai net akcijų „ŽvejOK“ metu, į šį renginį masiškai suvežti vaikų nereikėjo. Užteko patalpinti 6-12 metų vaikams kvietimą internete ir panorusios renginyje dalyvauti šeimos registravosi ir atvyko savarankiškai. Nuo akcijos „ŽvejOK“ ši organizuota šventė skyrėsi tuo, kad tikslas buvo ne renginio masiškume, bet kokybėje. Į kvietimą atsiliepė ne naujokai, o jau kartą kitą meškerioję vaikai.
Laukiami ir pamaloninti
Daug metų dirbant su vaikais man teko daugelyje varžybų dalyvauti, pačiam organizuoti arba joms talkinti. Šį kartą man labai patiko vaikams parodytas dėmesys. Viskas iki smulkmenų apgalvota ir kruopščiai pasiruošta. Atvykusių vaikų žvilgsnį traukė dovanoti paruoštos keturmetrinės meškerėlės, nugalėtojų taurės, dalyviams skirti atminimo medaliai ir sunumeruotos „Rapalos“ kepuraitės. Šį kartą jos ne raudonos spalvos, kokiomis vaikai pasipuošdavo akcijų „ŽvejOK“ metu, bet kamufliažinės su snapelyje įtaisytu žibintuvėliu. Greta meškerėlių stovo talpiuose induose knibždėjo masalui skirtos musės lervos, raitėsi sliekai, akį traukė kukurūzų gausa ir kibirai priruošto jauko.
Per renginio atidarymą vaikus ir juos atlydėjusius suaugusius, vadinamus „palaikymo komanda“, pasveikino įmonės „A. Valinsko tvenkiniai“ direktorius E. Šapovalovas. Jis padėkojo UAB „Normarkui“ ir „Rapalai“, Lietuvos spiningautojų lygai, sportinės žūklės klubui „Ešerys“, žvejų klubui „Žvejo tribūna“, žūklės prekių parduotuvei „Žvejo svajonė“ už suruoštą gražią šventę vaikams. Pasveikinęs susirinkusius sportinės žūklės klubo „Ešerys“ vadovas, 2015 m. Pasaulio spiningavimo iš valčių čempionas Sigitas Lukšta („Žaliasis pasaulis“, 2018 m. Nr. 44), pasidžiaugė, jog vaikai tikisi didelių žuvų laimikio, o palaikymo komandos pasiruošusios jiems talkinti. Pataręs vaikams viską daryti patiems, o pagalbininkams talkinti tik ypatingais atvejais jis paaiškino vandens pripildyto baseino paskirtį.
„Pagavę žuvį skubėkite graibšte atnešti ją čia ir, parodę registratorei, paleiskite laimikį į baseiną. Žuvelės jame pailsės, o po varžybų jas paleisite atgal į tvenkinį. Ten jos toliau sėkmingai gyvens ir augs“, – patikino daugelio vaikams organizuotų žvejybų rėmėjas ir talkininkas.
„Žvejo tribūnos“ narys, parduotuvės „Žvejo svajonė“ vadovas Andrius Kaziukonis priminė dviejų valandų trukmės varžybų taisykles.
„Pradžioje žvejojama dovanų gautomis meškerėlėmis. Antroje dalyje bus galima naudoti su savimi atsivežtus įrankius. Jaunasis žvejys būtinai turi pats užmesti meškerę ir pats ištraukti žuvį. Palaikymo komandos narys gali padėti naudojant graibštą ir ant kabliuko užveriant masalą. Pagavus žuvelę, meškerė paliekama neužmesta, o pats žvejys žuvį su graibštu atneša parodyti mano asistentei Julijai. Pasakius savo vardą ir sektoriaus numerį, paleidus žuvį į baseiną, galima skubėti toliau meškerioti“, – prieš sektorių burtų traukimą varžybų tvarką nusakė A. Kaziukonis.
Ištraukus burtus kartu su dovanojama meškerėle kiekvienas žvejys gavo „Rapalos“ kepuraitę su pritvirtintu sektoriaus numeriu. Tai labai palengvino specialiai įrengtoje lentoje surašius vaikų vardus ir kepuraičių numerius, registruoti sugautus laimikius. Užteko iš toliau pamatyti atskubančio kepuraitės numerį ir tapdavo aišku, kuriam vaikui užkibo žuvis.
Laimėjo draugystė
O žuvys kibo aktyviai. Paskirto vaikų žvejybai tvenkinyje esanti žuvų įvairovė leido iš arčiau susipažinti ne vien su rubuiliais karpiais, bet ir kitų rūšių žuvimis. Tarp jų pasitaikė ešerių, kuojų, raudžių, tačiau didžiausią įspūdį vaikams paliko kimbantys gerokai kilogramą perkopę karpiai. Nors šioje labai apgalvotoje vaikų šventėje vyko varžybos, tačiau tarp dalyvių varžymosi įtampos nebuvo. Kiekviena pagauta žuvis nešdavo džiaugsmą visiems vaikams ir jų palaikymo komandoms. Kadangi renginyje dalyvavo su meškeriojimu jau susipažinę vaikai, suaugusiems tekdavo talkinti tik graibštu.
Prieš varžybas mano pakalbinti šešiamečiai, pusbrolis Davidas ir pusseserė Zlata, sakė, jog jau porą kartų yra meškerioję ir pagavę daug žuvų, tarp jų ir karpių. Man patiko šių vaikų žuvų vertinimas.
„Lydeka yra negera žuvis, ji – plėšri ir ryja kitas. Ešerys nepatinka, nes jis spygliuotas. Pati blogiausia žuvis yra fugu. Ji labai nuodinga. Mūsų jūroje jų nėra, tačiau yra nenuodingų plekšnių“, – antrinantys vienas kitam žuvų įvairovę vertino vaikai.
Šventės kulminacija buvo sumeškeriotų žuvų paleidimas ir dalyvių apdovanojimas. Sėkmingiausiai meškerioję pelnė nugalėtojų taures, o dovanotos meškerės, kepuraitės, atminimo medaliai, balionai, dovanėlės palaikymo komandų nariams, Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos plakatai apie prie vandens telkinių sutinkamus paukščius, roplius ir varliagyvius bei žuvų lipdukai nudžiugino visus vaikus bei jų artimuosius. Juk nuo šalia esančių suaugusiųjų pastangų priklauso glaudus vaiko ryšys su gamta ir noras ją geriau pažinti bei tausoti jos turtus.
Vacio Paulausko nuotraukos
Rolando Morkūno nuotraukos
