Gintautas KIBIRKŠTIS
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija
Pavasarinis potvynis Čepkelių raiste
Pavasarinis potvynis Čepkeliuose
Pavasario dvelksmas atkeliauja į didžiausią Lietuvos pelkyną – Čepkelius, kuriame įsteigtas Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas. Šio pelkyno didžiąją dalį sudaro išgaubta aukštapelkė, kurios centinė dalis iškilusi 2 metrus aukščiau už pakraščius, tad vanduo pavasarinio potvynio metu suteka į žemesnes pelkės vietas, į pakraščius. Šis išgaubimas atsirado todėl, kad dešimties tūkstančio metų laikotarpiu pelkėje augę augalai po žūties visiškai nesupūva, nesuyra. Jie pamažu virsta durpėmis. Šiandien Čepkeliuose storiausias durpių klodas siekia 6 metrus.
Nors šiemet ir nebuvo sniegingos žiemos, žemiausiuose pelkės pakraščiuose dabar tyvuliuoja atviras vanduo – tarsi nemaži tikri ežeriukai. Visgi jie yra laikini. Vasaros viduryje vandens lygis pelkėje pažemės. O dabar kol kas čia plūsta vandenys iš aukštesnių raisto vietų. Pelkės pakraščiuose apsemtos ne tik samanos, bet ir viksvos, spanguolės, netgi mažytės pušaitės. Dauguma pušaičių išgyvens potvynį ir, jam nuslūgus, toliau augs, nes natūralaus hidrologinio režimo pelkė ir jos augmenija gyvena per tūkstančius metų nusistovėjusiu ritmu.
Tačiau daliai pušų drėgnesniais klimato laikotarpiais aukštapelkėse ateina ir sunkesni laikai… Ir dabar, užsitęsus aukšto vandens lygio laikotarpiui pelkėje (o toks laikotarpis Čepkeliuose trunka jau14 metų), dalis senesnių pušų pelkėje džiūsta.
Aukštas vandens lygis nulėmė, kad labiausiai pradėjo džiūti Čepkelių raiste šiauriniame pakraštyje augančios pušys. Ši pelkės dalis pastarąjį dešimtmetį yra nuolat užmirkusi, neturi paviršinio vandens nuotėkio (iš čia neišteka joks upeliukas). Pušys čia džiūsta, nes jų šaknys visus metus apsemtos vandeniu, negauna reikiamo deguonies kiekio. Pavienis, o kai kur ir masinis pušų džiūvimas stebimas jau daugiau nei 600 ha plote.
Sprendžiant pagal ankstesnius drėgnus laikotarpius, aukštas vandens lygis pelkėje dar turėtų išlikti keletą metų. Dalis pušų klampiausiose vietose visgi išliks ir sulauks sausesnio joms palankaus laikotarpio. Ne veltui ir pati Čepkelių pelkė vadinama raistu (raistas – tai medžiais apaugusi pelkė).
Autoriaus nuotraukos