Gyventi ir ilsėtis visi norime jaukioje, gražioje ir saugioje aplinkoje. Tačiau kaip ją sukurti?
Ne visi mokame.
Patarimų šiais klausimais galime daug rasti spaudoje, knygose, renginiuose, tačiau konkrečių pavyzdžių, tuo tikslu sukurtų edukacinių erdvių, deja, šalyje turime labai mažai.
Lietuvos gėlininkų sąjunga rugpjūčio mėnesį inicijavo seminaro „Teminiai sodai“ veiklas, kuriose dalyvavo gėlininkai ir sodininkai, pedagogai, mokslininkai bei kitų profesijų gamtos bičiuliai. Seminaro vadovės dr. Ona Motiejūnaitė (Vilniaus miesto savivaldybės ekologė, Vilniaus kolegijos docentė) ir dr. Regina Juodkaitė (VU botanikos sodo mokslo darbuotoja) akcentavo, kad nepakanka žmogui paaiškinti ką daryti, jam reikia parodyti kaip daryti, leisti pačiam išbandyti, pajusti. Todėl seminarui buvo pasirinkta Austrijos teminių sodų patirtis.
Į seminaro organizavimo ir pravedimo veiklas aktyviai įsijungė kelionių agentūros „Fortūna Travel“ gidė Gražina Giniotienė. Pagrindinės seminaro veiklos vyko Vienos botanikos sode ir trijuose teminiuose soduose (mokyklinis Kagran, Hirschtetten, privatus Kittenberger sodai), kuriuose sukurta įvairiomis temomis per 100 edukacinių erdvių. Pavyzdžiui, Kittenberger sodai skirti perteikti aplinkos tvarkymo patirtį, skatinantys žmogaus ir gamtos sąveikos darną. Europos sodų asociacija (European Garden Association – „Natur im Garden“ International), propaguojanti ekologines sodininkystės idėjas šiuolaikiniuose soduose, nuo 2015 metų teikia apdovanojimus už realizuotus ekologinių sodininkystės idėjų projektus Europos šalyse. 2017 metais buvo vertinti 52 projektai iš 11 šalių, suskirstyti į 3 kategorijas: sodininkystė ne sode, sodai lankytojams ir bendruomenių sodai. Kategorijoje „Sodai lankytojams“ pirmąja vieta įvertintas Kittenberger sodų kompleksas. Džiugu, kad kategorijoje, skirtoje inovatyvioms sodininkystės idėjoms miestuose pirmąja vieta „už ateities ekologinės sodininkystės viziją urbanizuotoje aplinkoje“ buvo įvertintas ir Vilniaus universiteto botanikos sodas už 2015-2016 metais renovuoto administracinio-laboratorinio pastato projekto idėją ir jos įgyvendinimą.
Austrijos teminiuose soduose didžiulė žaliųjų erdvių įvairovė: įvairių šalių sodai (Indija, Meksika, Azija ir kt.), nuotykiams, žaidimams, pobūviams, meditacijai ir apmąstymui skirtos erdvės, daržai (pakeltos lysvės; senovinės ir naujos daržovių veislės ir kt.), ūkininkų sodybų pavyzdžiai (pristatoma bitininkystė, vynininkystė, daržininkystė, sodininkystė, gyvulininkystė), vandens telkiniai, minimalistinės poilsiavietės (vandens baseinas, pirtelė, terasa), mažieji individualūs sodai. Kiekvienoje erdvėje daug originalių mažosios architektūros komponentų, kurie dera su augalais, reljefu, statiniais, vandens telkiniais. Aplinką pagyvina gyvūnai. Visose erdvėse pažintiniams poreikiams ir smalsumui tenkinti sukurta informacinė sistema (etiketės, stendai, kuriuose informacija pateikiama vaizdžiai, aprašant objektus, siūlant idėjas). Kiekvienoje erdvėje seminaro dalyviai galėjo pajusti ir įvertinti augalų, gyvūnų, vandens ir žmogaus sukurtų komponentų darną, smagiai pažaisti, palaipioti šiaudų piramide, išbandyti rankos taiklumą, pasisemti energijos iš vandens ir kristalų, pasisvečiuoti ūkyje ir susipažinti su jame vykstančiu gyvenimu. Aplinką pažinti buvo galimybė visais pojūčiais, kurie padėjo pajusti atradimų džiaugsmą: keliauti įvairių šalių sodais, išbandyti ergonomiškus sodo baldus, nuotykiams skirtose erdvėse pasitikrinti savo galimybes ir studijuoti vandens savybes, susipažinti su sodų technikos ypatumais, pajusti augalų skleidžiamus kvapus ir net paglostyti žuvis. Austrijos sodai atviri visuomenei, juose išreiškiama pagarba gamtai. Tai – „Gamtos sodai“, todėl juose atsisakyta naudoti pesticidus, chemines trąšas, durpes. Sodai skirti visiems, įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms. Čia kiekvienas ras jų poreikius, norus atitinkančias erdves.
Skirtinguose teminiuose soduose matėme įvairiai įrengtus tvenkinius. Vienuose galima ir maudytis, kiti skirti tik pasigėrėjimui, susipažinimui su vandens ekosistema. Beveik visuose tvenkiniuose auga augalai, veisiamos žuvys, kai kuriuose tvenkinukuose plūduriuoja dekoratyvinės žaliosios salelės, miniatiūriniai gėlynai. Smagi atrakcija yra žuvų maitinimas iš rankų ir net jų glostymas.
Visus sudomino augalų ekspozicijų įrengimas spiralės forma. Kagran sode spirale susodinti kvapieji augalai ir šalia esančiame stende pateikta spiralės įrengimo metodika. Kittenberger sode yra net kelios spiralės, viena iš jų unikali, didžiausia pasaulyje – jos aukštis 9 metrai, skersmuo 40 metrų, takas driekiasi 400 metrų, o jo pakraščiuose auga 4000 įvairiausių žolinių augalų, priskiriamų 400 rūšių ir veislių. Dauguma jų yra vaistinės, kvapios, prieskoninės žolės. Medituoti, pamąstyti apie gyvenimo subtilybes galima keliaujant gyvenimo ratu, kur ratais išdėstyti akmenys, pakraščiuose yra etiketės, kuriose surašytos prasmingos žymių žmonių mintys (Kittenberger). Neapsieita ir be labirintų. Hirschtetten sode iš ligustrų išaugintas labirintas kartu yra ir paukščių giesmių arena. Kittenberger sode yra nykštukų labirintas, kuriuo keliaujant susipažįstama su jų darbais ir gyvenimu.
Hirschtetten sode yra galimybė keliauti laiku, patekti į dinozaurų klestėjimo erą, ir tuo pačiu pagilinti savo medinių paparčių ir plikasėklių augalų pažinimo įgūdžius, susipažinti su XX a. pabaigos botanine sensacija – kilniąja volemija (Wolemia nobilis). Buvo manoma, kad kilnioji volemija jau išnykusi, žinomos tik jos fosilijos, bet 1994 metais Australijoje buvo rasti šios rūšies augalai vešliai žaliuojantys miške. Šalia auga metasekvoja, kuri buvo atrasta tik1941 metais. Dėmesio sulaukia mamutmedis, araukarija, ginkmedis, magnolija, tulpmedis – augalai tarsi nužengę iš augalų evoliucijos vadovėlio puslapių.
Su kitų šalių augalais, kultūra, filosofija, tradicijomis galima susipažinti keliaujant teminių sodų takais: Kinija, Graikija, Indija, Meksika. Savo dizainu nustebino portugališkas ugnies meno sodas, kurį suprojektavo portugalų menininkas Fancisco M.Caldeira Cabral (Kittenberger). Indijos sode, apsuptame bananų, daugiausia dėmesio sulaukia lotosai ir dievo Ganešos skulptūra (Hirschtetten).
Mokyklinis Kagran sodas ypač žavėjo pedagogus. Profesionaliai su giliai išreikšta prasme sukurti romantiški sodai skirti Gėtei, Šekspyrui, Mone.
Sodas yra sodininkystės ir floristikos mokyklos aplinkoje, todėl akivaizdu, kad jis yra turtinga edukacinė aplinka. Sodo takais keliaujama tarsi atversto vadovėlio puslapiais, etiketėse perteikiama išsami informacija apie augalus, jų auginimo technologijas ir net nurodomos dažniausiai daromos klaidos.
Veiklas teminiuose soduose papildė konkretūs aplinkos tvarkymo ir saugojimo pavyzdžiai Austrijos Halštato, Diurnšteino ir kituose miesteliuose, UNESCO saugomame Wachau slėnyje. Seminaro dalyviai, keliaudami iš vieno sodo į kitą, turėjo galimybę perimti gerąją jaukios ir asmenį ugdančios aplinkos kūrimo patirtį, ją įvertinti ir aptarti, padaryti išvadas, rasti naujų idėjų ir pasidalinti apie jų taikymo galimybes kasdieniniame gyvenime.
… Seminaras vyko Žolinių dieną, kurią austrai švenčia ypatingai pakiliai, pasipuošę tautiniais rūbais, todėl buvo smagu ir įdomu įsilieti į minią, pabūti šios šventės dalyviu, pajusti Žolinių dienos atmosferą.
Kiekviena seminaro diena buvo kupina atradimo džiaugsmo, prasmingų pokalbių ir diskusijų, svarbiausia, kad seminaro dalyviai edukacinėse erdvėse buvo aktyvūs veikėjai.
Daugybė idėjų jau sukosi kiekvieno mintyse – kaip adaptuoti savo artimojoje aplinkoje, ką Aš galiu padaryti?
Norisi palinkėti sėkmės realizuojant šiuos sumanymus.
Onos Motiejūnaitės nuotraukos
