Apie Afriką, regis, esame nemažai girdėję, o daugiausia – kad tai viliojančios paslaptingos platybės, kuriose gausu visko: ir tropikų miškų su nuostabia augalija bei gyvūnija, bekraštėmis dykumomis, oazėmis bei žemės kloduose slypinčiais neapsakomos vertės turtais…
Apie šio žemyno geologines ypatybes gali daug papasakoti dr. Jonas Satkūnas, ten ne kartą lankęsis, dalyvavęs vykdant geomokslinius tiriamuosius darbus. Neseniai su šiuo ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu gerai žinomu mūsų geologinės inžinerijos bei hidrogeologijos specialistu turėjau progą apie tai pasikalbėti.
Pasaulio žaliavų saugykla
„Afrika – beveik visą pasaulį mineralinėms žaliavomis aprūpinantis kontinentas, todėl kalnakasybos tarša ir kiti negatyvūs padariniai yra bene svarbiausias pavojingas geologinis veiksnys, – pasakojo dr. J. Satkūnas. – Kalnakasybos (šachtų, kasybos atliekų sampylų ir baseinų, karjerų) vietų aplinka ar net ištisi rajonai yra užteršti specifiniais su kasyba susijusiais cheminiais elementais. Tai būdinga visom šalims, kuriose plėtojama pramoninė kalnakasyba. Be to, pažymėtinas ir kitas reiškinys – mažoji, kitaip sakant, individualioji kasyba, kai pavieniai žmonės ar jų grupės, pavyzdžiui, šeimos ar net ištisos bendruomenės išgauna įvairias naudingąsias iškasenas, mineralus pavojingomis sąlygomis, nepaisoma darbo ir sveikatos saugos. Pavyzdžiui, auksui išgauti amalgamacijos būdu plačiai naudojamas gyvsidabris, apie kurio grėsmę žmogaus sveikatai net nereikia kalbėti, visi tai žinome. Dažnai ši veikla vyksta visai be jokio valdžios leidimo, nelegaliai. Kasybos sukeliamos kitos problemos: žemės paviršiaus sėdimas, šachtų įgriuvimai, iš atliekų ar šachtų ištekantys rūgštūs tirpalai, karstinio proceso suaktyvėjimas. Tačiau iki šiol geologinių pavojų tyrimas ir vertinimas yra daugelyje Afrikos valstybių geologijos tarnybų (išskyrus Pietų Afriką, Namibiją ir dar keletą šalių) tik antraeilis darbas. Afrikos geologijos tarnybų svarbiausia misija – mineralinių išteklių paieška ir gavybos sąlygų sudarymas. Kokie ir kokio masto kyla geologiniai pavojai Afrikoje, iki šiol net nėra tinkamai apibūdinta, nes per mažai atlikta sisteminių tyrimų. 2018 metais Afrikos ekonominės komisijos užsakymu surengtas tyrimas atskleidė, kad šio žemyno šalių geologijos tarnyboms tiesiog trūksta žinių apie geologinius pavojus.“
Nukenčia gamta ir žmogus
Štai didžiausiame pasaulyje Vitvatersrando telkinyje (Pietų Afrikos Respublika) auksas kasamas daugiau nei šimtmetį – iš daugiau nei 120 šachtų ten išgauta 43 500 t aukso ir73 000 t urano (nuo 1953 iki 1995 metų). Dėl švino ir cinko rūdų gavybos Kabvės vietovė Zambijos Koperbelto provincijoje yra laikoma bene labiausiai užteršta vieta pasaulyje. Kasybos sukeltos problemos aktualios visose Nigerijos provincijose.
Po žeme degant akmens angliai (savaiminis užsidegimas) – tai ugnies krateriai ir žemės paviršiaus įslūgos. Taip nutiko, pavyzdžiui, Pietų Afrikos Mpumalangos provincijoje, Vitbanko akmens anglių telkinyje. Efektyvių priemonių požeminiam gaisrui gesinti nėra, todėl šis pavojingas reiškinys net nemėginamas suvaldyti. Tokių požeminių gaisrų dažnai kyla Zambijoje ir Tanzanijoje.
Be to, dėl intensyvių požeminių darbų bei grunto šalinimo iš aukso kasyklų šachtų vis dažniau pastebima karstinių reiškinių.
Pavyzdžiui, Pietų Afrikos Gautengo provincijoje buvo planuojama statyti kaimo mokyklą, bet 2016 metais toje vietoje atsivėrė 60 m gylio ir 12 m skersmens smegduobė. Tad štai tokios iš po žemės iškastos grunto vietoje susidariusios tuštumos ir tampa smegduobių priežastimi.
Kita vertus, per pastaruosius 60 metų Pietų Afrikoje užfiksuota per 3000 karstinių smegduobių, kurių susidarymas daugiausia siejamas su požeminio vandens lygio pažeminimu aukso gavybos šachtose. Sukarstėjusio dolomito sluoksniai yra paplitę 5 iš 9 Pietų Afrikos provincijų. 2018 m lapkričio mėn. duomenimis, smegduobės pasiglemžė 28 žmonių gyvybes.
Potvyniai – Afrikoje plačiausiai paplitęs ir pats pavojingiausias gamtinis reiškinys. Sudane vien tik 2018 metais nuo potvynių nukentėjo daugiau nei 142 000 žmonių (14 iš 18 provincijų). Prognozuojama, kad potvynių daugės, ypač Mėlynojo Nilo ir Nilo slėniuose. Didelių potvynių būna Limpopo, Nigerio, Kongo ir daugelio kitų upių slėniuose.
Žemės drebėjimai neseisminėje zonoje
Nors Afrika, lyginant su kitais žemynais, seismiškai yra „rami“, tačiau nedideli žemės drebėjimai vyksta beveik visame kontinente ir vėliau jų gali būti dar daugiau – dėl kasybos. Didesnis seisminis aktyvumas pažymėtinas Rytų Afrikos rifto (riftas – didelė pailga tektoninė Žemės plutos struktūra, susidariusi dėl plutos skėtimosi procesų) zonoje, Raudonosios jūros regione bei Alžyre.
Be to, kaip sakė dr J. Satkūnas, su rifto zona taip pat yra susiję aktyvūs vulkanai. Pavojingi vulkanų išsiveržimai vyksta Kamerūne (Kamerūno ugnikalnis ir karštoji Kamerūno linija), Komorų (Karthala – vienas iš aktyviausių vulkanų pasaulyje) salose. Su vulkanizmu Kamerūne yra susiję katastrofiniai dujų išsiveržimai, kaip antai Monouno (1984 m, 37 žuvę žmonės) ir Nyoso ežeruose (1986 m. žuvo net 1746 žmonės).
Aišku, Afrikoje gausu kitų žalingų reiškinių, kaip antai erozija (ypač – Pietų Afrika, Nigerija,) brinklūs ir nerišlūs gruntai (Pietų Afrikoje, Egipte), dykumų plėtojimasis. Rifto zonoje formuojasi žemės plyšiai – tektoninių judesių ir požeminės erozijos procesų kombinacija.
Taigi galima daryti išvadą, kad Afrikoje geologinių grėsmių priežasčių tyrimo ir prevencijos svarba ateityje tik didės. O tos grėsmės atsiranda dėl urbanizacijos ir mineralinių išteklių gavybos, didėjančio gyventojų skaičiaus, klimato kitimo bei vandenynų lygio kilimo. Dėl šių priežasčių vis stiprėja ekstremalūs reiškiniai ne vien Afrikoje, bet ir visoje mūsų planetoje.
Jono SATKŪNO nuotraukos
Vytauto LEŠČINSKO nuotrauka
