Jolita VOZGIRDIENĖ
Dovilų etninės kultūros centro etnologė

„Pasėkime ateitį“

Gyvų sėklų šventė Doviluose

„Riedančios saulės“ atlikėjai: Skaistė Gorobecaitė ir Daumilas Ardickas

Sausio 20-21 dienomis Doviluose spaudė smagus šaltukas, spirgėjo saulė, kilo dangun jaukus laužo dūmas ir kvepėjo šviežia duona. Nekasdieniški kvapai kuteno gatvės praeivių nosis ir vedė Dovilų pagrindinės  mokyklos link, kur vyko gyvų sėklų šventė „Pasėkime ateitį“.

Sambūrio tikslas – atkurti tradicinį sveiką gyvenimo būdą, auginti savo sodus, daržus, sėklas ir puoselėti augalų įvairovę.

Apie augalus, jų įvairovę, saugojimą, savybes ir naudojimą pranešimus skaitė prof. Antanas Svirskis, dr. Bronislovas Gelvanauskis, dr. Rasa Karklelienė, Danutė Kunčienė, Laimis Žmuida, Natalija Šiupakova, svečiai iš Baltarusijos Anatolijus Orlovas ir Oksana Mickevič.

Žoliautoja, rašytoja Giedrė Bružienė linksmai žemaitiškai su istoriniais nutikimai papasakojo apie vaistinius augalus. Marius Krikščiūnas rodė savo gamybos avilius, dalinosi žiniomis apie Rytų mediciną. Edita Nurmi kvietė pasivaišinti pagal vikingų receptus ant akmens šventėje iškepta dilgėline duona. Piotras Cibulskij pristatė sėklų keitimosi el. platformos kūrybos darbus. Dainomis džiugino ansamblis „Riedanti saulė“ ir Dovilų darželio ugdytiniai.

Gyvų sėklų šventėje „Pasėkime ateitį“ veikė mugė, vakaronėje – tradiciniai šokiai, dainos.

Renginys buvo nemokamas ir draugiškas ne vien gamtai, o ir vaikams.

… Būriais ir po vieną rinkosi geros valios žmonės, augalų žinovai, sveikos gyvensenos ekspertai ne tik iš Klaipėdos apylinkių, o ir iš visos Lietuvos: Vilniaus, Kauno, Utenos, Panevėžio, Kupiškio, Jurbarko, Rokiškio apylinkių. Sulaukta ir kaimynų iš Latvijos bei Baltarusijos.

Dovilų krašto gyventojo Algirdo Švanio iniciatyva susirinko bendraminčiai, puoselėjantys tradicinį sveiką gyvenimo būdą, kuriantys harmoningą gamtinę aplinką, auginantys sodus, daržus ir miškus, skatinantys augalų sėklų įvairovę ir jų mainus.

Doviliškiai ir svečiai turėjo puikią progą įgyti itin vertingų sveikatinimo žinių, pabendrauti su unikaliomis asmenybėmis, pasisemti gyvenimiškos išminties, išgirsti naujų, o galbūt  ir seniai pamirštų dalykų. Turbūt nedaugelis žinome, kas yra miško sodai, ne kasdien ragaujame dilgėlių duonos ar įvairių sėklų pagrindu paruoštų įstabaus  skonio patiekalų. O ką esame girdėję apie garbingą sodininkystę, biologinės įvairovės išsaugojimo gyvenamojoje aplinkoje svarbą?

Užburianti išminties ir sakralumo aura skleidėsi sėklų mainų metu. Ne tik šio judėjimo entuziastus, bet ir eilinius renginio lankytojus viliojo stebuklinga sėklų galia ir nepažintos jų paslaptys.

Mugės prekyba žavėjo savita bendravimo atmosfera, išskirtine ekologiška produkcija, autentiškais rankų darbo gaminiais, įvairių augalų sodinukų gausa. Prekiautojai tarsi seni pažįstami besidomintiems dosniai dalino patarimus bei patirtis.

Doviliškiai, lankęsi renginyje, džiaugėsi netikėtai gausiu gamtinės aplinkos puoselėtojų sambūriu, malonia ir draugiška renginio atmosfera, dalinosi patirtais įspūdžiais bei žiniomis, džiaugėsi galimybe pabendrauti su „tikrais žmonėmis“. Tikimės, kad tokie susitikimai taps tradicija, formuojančia atsakingą požiūrį į supančią aplinką  ir praturtinančia mūsų kasdienę būtį.

***

Dešimt argumentų už kultūrinių augalų įvairovę

  1. Sėklų įvairovė yra pagrindas mūsų maisto saugumui. Šiuo metu negalime tiksliai numatyti kokios sėklos bus reikalingos ateityje, taigi yra neatsakinga išmesti arba sunaikinti senas ir retas veisles.
  2. Įvairovė padidina gamtos atsparumą, taip pat mažina žemės ūkio ekosistemų sutrikdymą. Daugiau įvairovės reiškia daugiau stabilumo, taip pat ir saugumo žmonėms.
  3. Įvairovė teikia malonumą ir gyvenimo kokybę. Kiekvienas, kuris ragavo sultingą ir aromatingą retą veislę pomidorų, obuolių ar savo augintų daržovių, žino koks yra skirtumas ir žino kaip yra svarbu, tai ko galime netekti.
  4. Sėklų įvairovė yra dalis mūsų kultūros. Sėklų istorija turi tą pačią istoriją kaip ir žmogus. Augalai, kurie mus maitina taip pat mus formuoja. Tradiciniai valgiai, šventės ir vietinės tradicijos sunyks, jei augalai sunyks.
  5. Įvairovė padeda sutaupyti pinigus. Pagal Jungtinių Tautų paskaičiavimus, iki 2050 m. rūšių praradimas kainuos europiečiams apie 1.1 trilijono eurų per metus. Rūšių netekimas mažins bendrąjį vidaus produktą (BVP) 3 % kiekvienais metais.
  6. Įvairovė padeda prisitaikyti prie nepalankių klimato sąlygų. Aštrėjant klimato kaitai, vietinės prisitaikiusios sėklos yra svarbus įvairių biologinių charakteristikų išteklius, kuris gali padėti palaikyti derlių ateityje.
  7. Įvairovė prisideda prie sėklų nepriklausomybės. Šiandien dešimt agrochemijos korporacijų dominuoja pasaulio sėklų rinkoje ir tai kelia reikšmingą ūkininkų priklausomybę. Šalys, kurios rems vietinių sėklų įvairovę, bus daug daugiau laisvos nuo korporacijų.
  8. Įvairovė mažina pesticidų poreikį. Monokultūros ir toksiniai pesticidai žengia koja kojon. Darniame ir įvairiame žemės ūkyje su didele augalų įvairove pesticidai tampa nereikalingi.
  9. Įvairovė padeda alergiškiems žmonėms. Tarp tūkstančių dar egzistuojančių augalų varietetų galima rasti alergiškiems žmonėms tinkamų alternatyvų. Konstatuojama, jog, 90 % derliaus šiandien yra gaunama iš apie 100 skirtingų rūšių, kada galima naudoti daugiau kaip 4800.
  10. Saugoti įvairovę yra taip pat ir moralinė pareiga. Gyvybės formų įvairovė jau pati savaime yra turtas ir verta apsaugos. Mes negalime tiksliai nustatyti mūsų įsikišimo poveikio sudėtingai gamtos ryšių struktūrai. Tad yra būtina imtis atsargos priemonių.

Pagal Arche Noah informaciją parengė Algirdas Švanys

***

Donato Bielkausko nuotraukos