
Kadaise Rytų Vokietijos sostine buvusio didžiausio šalies miesto Berlyno architektūra iki šiol primena apie čia gyvavusią socializmo epochą. Tokiame pat socialistinio realizmo architektūra alsuojančiame Marzahn rajone yra įsikūręs nuostabus 23 ha „Pasaulio sodų“ parkas. Įžengęs pro parko vartus atsiduri visiškai kitokia laiko tėkme pasižyminčioje erdvėje, kurioje būdamas gali net nenutuokti, jog už sodo tvoros stovi daugiabučiai namai, o judria gatve važiuoja automobiliai.
Šis parkas, kaip sodininkų dovana Berlyno 750-ajam gimtadieniui, buvo atidarytas 1987 metais. Gana ilgą laiką sėkmingai veikė džiugindamas Berlyno gyventojus ir svečius. Tačiau 1991 metais parko direkcija pakeitė savo koncepciją, ir nusprendė, kad šioje miesto žaliojoje teritorijoje galima eksponuoti tolimųjų šalių sodus, su jų tradiciniais augalais, susiejant su kraštovaizdžiu.
Pirmasis tokio pobūdžio sodas, atsiradęs šiame parke, buvo kinų „Mėnulio sodas“. Pasirengimo darbai jo atidarymui 2000 metais vyko kelerius metus. Jis užima 2,7 ha ir yra pats didžiausias kinų sodas Europoje, sukurtas specialistų iš Pekino instituto. Visi akmenys, mediena, skulptūros ir kitos medžiagos, kurios buvo reikalingos pastatyti statiniams, padėjusiems sukurti Kinijos dvasią ir perteikti šios didingos šalies filosofiją, buvo atgabentos iš Kinijos.
2003 metų gegužę parke buvo atidarytas japonų „Drauge tekančių vandenų“ sodas, kurį kūrė japonų kraštovaizdžio dizaino specialistai. Šis sodas buvo dovana Vokietijai siekiant sutvirtinti draugystę tarp Berlyno ir Tokijo. „Drauge tekančių vandenų“ sodas iškelia filosofinę žmonijos problemą, apimančią žmonių norą gyventi ramybėje ir harmonijoje su aplinkiniais. „Drauge tekančių vandenų“ sodas – tai trys atskiros dalys, kurios viena su kita susietos keliuku.
2003 metų gruodį buvo atidarytas dar vienas, Balio „Trijų harmonijų“, sodas, kurį Berlynui padovanojo Indonezijos sostinė. Šis sodas yra išdėstytas oranžerijoje ir lankytojui atskleidžia kaip atrodo Balio salos gyventojų tradicinė gyvenvietė. Sukurta kompozicija parodo tipinį Indonezijos namą ir sodą, tokiu būdu suteikdama lankytojams žinių apie šios šalies kultūrą bei augmeniją.
Ketvirtas sodas – rytų „Keturių srovių“ sodas, sukurtas kraštovaizdžio dizainerių iš Maroko, savo duris atvėrė 2005 metų liepą. „Keturių srovių“ sodas yra tradicinis daugeliui islamo valstybių, nes vaizduoja Korane aprašytą rojų.
2006 metais buvo atidarytas dar vienas sodas – Pietų Korėjos „Seulo sodas“. Jį projektavo ir kūrė kraštovaizdžio dizaineriai iš Pietų Korėjos. Korėjiečių soduose kiekvienas elementas pripildytas gilios prasmės ir šios šalies tradicijų. 4000 kvadratinių metrų užimantis sodas telkia kultūrą, filosofiją, Rytų išmintį. Sodo pagrindinis tikslas – takeliais vaikščiojančiam žmogui padėti patirti bendravimo su gamta džiaugsmą.
Paskutinis elementas, kuriuo buvo papildyti „Pasaulio sodai“ – „Krikščioniškasis sodas“. Šis sodas iš kitų „Pasaulio sodų“ išskiria savo metaline konstrukcija, kurioje yra išdėstytos eilės iš senojo ir naujojo testamento.
Be atskirų valstybių sodų, šiame parke yra nemažai mažų čiurlenančių fontanų, įvairių augalų, medžių, krūmų. Taip pat labai miela pasakų herojų alėja, kur po dideliais rododendro krūmais yra išdėliotos nedidelės Brolių Grimų bei Hanso Kristiano Andersono pasakų herojų skulptūros.
Sodas nuolatos tvarkomas ir plečiamas, vykdomi nauji statybos darbai. Jei norite patirti malonių įspūdžių ir susipažinti su kitų kultūrų augmenijos ypatumais, šis parkas – puiki galimybė tai padaryti.
Autorės nuotraukos