Ruduo meškeriotojų visada laukiamas. Siūlomus masalus aktyviai vaikosi besibūriuojantys ešeriai, stambesnio kąsnio tyko aštriadantės lydekos. Džiugina žvejus mėgėjus ir karpinės žuvys. Nors vandenims vėstant lynų, karosų ir karpių apetitas mažėja, bobų vasaros saulei ryškiau pašvietus, žiūrėk, koks dumblynų artojas snaudulį nugena ir pasiūlytu skanėstu susigundo. O koks ruduo be lašišinių žuvų migracijos, jų žūklės ir įspūdingo neršto. Taigi yra ką veikti iki poledinės žūklės sezono pradžios namie nenusėdintiems meškeriotojams. Džiaukis rudeniu, žuvauk į valias, tik svarbiausia, nepamiršk į Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles akį užmesti, su limituotos žvejybos vidaus vandenyse tvarka susipažinti.
Taisyklių labirintai ir jų apimtys
Spalio pradžioje skambina mano geras prietelius ir klausia: ar galima Neries upėje, kur Vilnia įteka į Nerį, plūdinukę užmesti, kuojytei ar aukšlei musės lervą arba batono gabaliuką pasiūlyti? Pasirodo, pamiršo žmogus, kad nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d., neturint žvejo mėgėjo kortelės ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama žvejyba nuo Jonavos J. Ralio g. tilto iki Šilo g. tilto Vilniuje ir nuo Valakupių tilto iki Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos. Mano bičiulis, kaip ir aš, pensininkas, taigi nemokamos žvejybos teisę, kaip ir iki 16 metų amžiaus vaikai, mes turime ir žvejo mėgėjo kortelė nereikalinga. Ši nuostata galioja nebe pirmus metus ir negaudantys lašišų bei šlakių, neturintys nemokamos žvejybos teisės, plūdininkai nėra ja patenkinti. Jiems atrodo, kad papildomai pirkti korteles, kurias privalo įsigyti lašišų ir šlakių meškeriotojai, yra neteisinga. Kaip tik tam Vilniuje nuo Šilo g. tilto iki Valakupių tilto yra ruožas, kuriame, turint žvejo mėgėjo bilietą arba nemokamą žvejybos teisę plūdinėmis meškerėmis galima žvejoti nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. Labai svarbu žinoti, kad nuo rugsėjo 16 d. iki gruodžio 31 d. Neryje nuo Šilo g. tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste draudžiama žvejoti naudojant įrankius ir masalus, skirtus plėšriųjų ir lašišinių žuvų žvejybai (išskyrus žvejybą masalui naudojant slieką arba žuvies gabalėlį). Taip pat nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama žvejoti įrankiais ir masalais, skirtais plėšriųjų ir lašišinių žuvų žvejybai, Šventosios upėje nuo Dagios žiočių iki Kavarsko užtvankos.
Ne tik rudenį meškeriotojui lengva pažeisti nustatytą tvarką, nes šiuo metu Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės užima A formato 24 puslapius, kur 12 iš jų užima 6 taisyklių priedai. Pridėjus būtiną žvejui mėgėjui žinoti 16 puslapių apimties Lietuvos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašą, gauname 40 puslapių apimties dokumentą, kurį atmintinai išmokti nėra lengva.
Norintiems meškerioti Baltijoje būtina žinoti Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisykles.
Mėgėjų žvejybos tvarka pernelyg sudėtinga… Su tuo sutinka ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas. Pasak jo, 2013 m. parengtos Mėgėjų žvejybos taisyklės buvo trumpesnės ir aiškios. Paskui jos plėtėsi, atsirado papildomi draudimai, o prie jų ilgi vandens telkinių sąrašai. Tai nutiko paaiškėjus, jog žvejų sąmoningumas dar nėra tokio aukšto lygio, kokio tikėta. Taisyklės plėtėsi patiems žvejams mėgėjams pageidaujant ir rekomenduojant Mėgėjų žvejybos tarybai. Palyginti su praeitais metais meškeriojimo tvarka rudenį pasikeitė tik tiek, kad nuo spalio 1 d. iki spalio 15 d. žvejoti buvo leidžiama paleidžiant visas sugautas lašišas ir šlakius. Pranešimas apie šį meškeriojimo tvarkos pakeitimą buvo padarytas prieš rugsėjo 16 d. ir dalis žvejo mėgėjo kortelių platintojų šią pakeistą nuostatą į korteles (limituotos mėgėjų žvejybos leidimus) įrašė.
Taisyklių evoliucija
Žvejui mėgėjui nustatytą žvejybos tvarką žinoti būtina ir labai gerai turėti spausdintas taisykles. Per daugelį metų keitėsi taisyklių nuostatos, o kartu ir jų pavadinimai. Gal savo archyve ne visus jų variantus turiu, tačiau kai kuriuos jų galime apžvelgti. Patogią su savimi žvejyboje turėti knygutę 100 000 egz. tiražu (vieno egzemplioriaus kaina – 3 kapeikos) 1974 m. išleido Lietuvos TSR Medžiotojų ir žvejų draugija. Jos pavadinimas „Mėgėjiškosios žūklės Lietuvos TSR vidaus vandenyse taisyklės“. Jose viso labo – 15 aiškiai išdėstytų punktų.
1992 m. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas 11 000 tiražu išleido „Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisykles“. Jose – jau 22 punktai ir 6 priedai. Pirmajame iš jų – „Licencinės žūklės Lietuvos Respublikose vandenyse nuostatai“. 1994 m. 3000 egz. tiražu šis papildytas leidimas pakartotas.
1995 m. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija (AAM) 1000 egz. tiražu išleido „Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisykles“. Šis leidinys reglamentavo verslinės žvejybos tvarką.
Tais pačiais metais 5000 egz. tiražu ta pati ministerija išleido „Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisykles“. Taisyklėse 26 punktai ir 6 priedai. Knygutės gale yra 7 tušti puslapiai, skirti pasižymėti taisyklių pakeitimus ir papildymus.
1996 m. šis AAM leidinys 10 000 tiražu pakartotas.
2005 m. jau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (AM) (tiražas nenurodytas) išleido naudingą leidinį „Mėgėjiška žūklė“. Jame yra skyriai „Mėgėjiškos žūklės taisyklės“, „Licencinė žūklė“, „Leidimų kainos ir lengvatos“ ir „Telefonų (regionų aplinkos apsaugos departamentų) sąrašas“.
2005 m. Žurnalas „Meškeriotojas“ kartu su Nr. 8 (117) išleido tas pačias „Mėgėjiškos žūklės taisykles“. Nedidelio formato knygutė buvo labai patogi man siunčiant rėmėjų dovanėles ir prizus „Dėdės Vacio kampelio“ skaitytojams. Tiražo nežinau, bet aš jų išsiunčiau labai daug.
Kalbininkams mėgėjišką žūklę įvardijus mėgėjų žvejyba, šią naujovišką sąvoką naudoja tik aplinkosaugos specialistai ir Mėgėjų žvejybos tarybos nariai. Kiek tenka dalyvauti įvairiuose renginiuose, bendrauti su ichtiologais ir žuvivaisos specialistais, pasižvalgyti socialiniuose tinkluose, neteko susidurti, kad sąvoka mėgėjų žvejyba būtų vartojama. Ar nenutiks taip, kad ir kiek iš kalbos vejamas anūkas taip ir netapo kalbininkų siūlomu vaikaičiu. Bala nematė tos sunkiai prasiskinančios kelio mėgėjų žvejybos, tačiau taip dažnai nesikeičiančių taisyklių ir jų atspausdintų labai reikia, nes pasiklysti jose ir nusižengti neturint piktų kėslų yra puikiausios galimybės.
Kortelių įsigyta mažiau
Paskutinį mėgėjų žvejybos tvarkos pakeitimą, nuo spalio 1 d. iki spalio 15 d. paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius, lėmė šių žuvų ištekliams besiklostanti nepalanki situacija. Ichtiologai, žuvivaisos specialistai ir patys meškeriotojai pastebėjo, jog kasmet ženkliai didėjantis šias žuvis gaudančiųjų skaičius, daro neigiamą poveikį. Ypač pastebimai mažėja lašišų ir šlakių patinų. Jie už pateles agresyvesni ir dažniausiai kimba. Taip pat dvi savaites paleidžiant sugautas šias taurias žuvis, buvo svarbu sužinoti, kiek mažiau žvejų mėgėjų jas gaudys.
„Apibendrinus surinktą informaciją apie žvejo mėgėjo korteles, išduotas lašišų ir šlakių žvejybai nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d., matyti, kad kortelių skaičius, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo nuo 23 tūkst. iki 14 tūkst. vnt. Tad ši naujovė, draudžianti paimti sugautas lašišas ir šlakius, sumažino jau darantį apčiuopiamą neigiamą poveikį šių žuvų populiacijoms“, – teigia AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Paukštė ir akcentuoja, jo jautriausiu lašišinėms žuvims periodu sumažėjus žvejybos intensyvumui dalis žvejų meškeriojo ir, netoleruodami aplinkosauginių pažeidimų, apie juos pranešdavo. Taip sąmoningi žvejai talkino stiprinant žvejybos kontrolę, o upės neliko be priežiūros.
Kainuos brangiau
Rugpjūčio 9 d. Mėgėjų žvejybos taryboje buvo siūloma Aplinkos ministerijai siekti lašišų ir šlakių žvejybos tvarkos pakeitimų. Tarp jų rekomenduota ne tik nuo spalio 1 d. iki spalio 15 d. žvejoti paleidžiant visas sugautas lašišas ir šlakius, bet ir dar viena griežtesnė žvejybos reglamentavimo priemonė. Joje buvo siūloma diferencijuoti žvejo mėgėjo korteles lašišų ir šlakių žvejybai. Siūloma atskirti pagavai-paleisk korteles nuo kortelių, suteikiančių teisę paimti sugautą lašišą arba šlakį ir joms nustatyti didesnę kainą.
Šiuo metu jau parengtas LR mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame numatyta:
„Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota lašišų ir šlakių žvejyba, mokama:
1) parai – 2 eurai 50 euro centų už mėgėjų žvejybos leidimą, nesuteikiantį teisės paimti lašišą ar šlakį;
2) parai – 10 eurų už mėgėjų žvejybos leidimą, suteikiantį teisę paimti lašišą ar šlakį.“
Planuojama, jog šis įstatymo pakeitimas įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.
Pasak V. Graičiūno, kad paimamos lašišos ar šlakio kaina Lietuvoje yra per maža, akivaizdu pasidomėjus kaimyninių šalių patirtimi. Laukiama, kad dėl padidintos kortelės, suteikiančios teisę paimti lašišą arba šlakį, kainos, žvejų skaičius sumažės, bet surinktos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą lėšos labai pasikeisti neturėtų, nes bus daugiau sumokama už paimtas žuvis. Pasak V. Graičiūno, už lašišų ir šlakių žvejybą surinktos lėšos nėra labai svarbios. Jos siekia tik apie 4 proc. visų iš žvejų mėgėjų į Aplinkos apsaugos rėmimo programą surenkamų lėšų.
