Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo konferencijų salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius) 2024-11-29 vyko Lietuvos geologų sąjungos (LGS) 35-asis suvažiavimas.
Lietuvos geologų sąjungoje esama per 400 narių. Daugelis jų suvažiavimo darbe dalyvavo prisijungę internetiniu ryšiu, tačiau būta ir gausaus būrio geologijos specialistų, mokslininkų, neabejingųjų geologams, kurie tądien ėjo į renginį, tarsi į šventę (beje, šventės būta ir greta – kalėdinės eglės Vilniuje įžiebimo – Katedros aikštėje).
… Dr. Jonas SATKŪNAS, LGS pirmininkas, pasidžiaugė gausiu suvažiavimo dalyviu pulku, pasitiko visus sveikinimo žodžiu, kaip ir Kultūros ministerijos atstovas Gintaras Džiovėnas, kuris džiaugėsi taipogi geologais Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) erdvėse. Neatsitiktinai Gedimino pilies kalną prižiūrintis geologas Vytautas Račkauskas (LNM inžinierius geologas) vėliau priminė, jog visi esantys tarsi namuose, mat šiame nacionaliniame muziejuje geologijos ar šiuos specialistus jungiančio dėmesio esama visur.
Dr. Violeta Pukelytė pakvietė visus prisiminti tuos, kurie į mus pasižiūri iš aukštybių, taipogi vardijo tuos, kurie mini garbingas sukaktis.
Žinoma, ne visi, kurie minėjo garbingas sukaktis, tądien salėje sėdėjo ir buvo pagerbti plojimais ar gėlės žiedu. Tačiau Violeta Pukelytė buvo garbinga metraštininkė ir vardijo: 95 metų jubiliejų minėjo: Blažiejus Grušnius, 90-erių – Apolinaras Žiedelis, Stefa Saulėnienė, Augustinas Linčius (LGS Garbės narys); 85-erių – Pijus Masiulis, Vladas Katinas, Algirdas Antanas Klimas (LGS Garbės narys), Mykolas Dobkevičius (LGS Garbės narys); 80-ies – Zita Ivanauskienė, Vida Morkūnienė, Alfredas Radzevičius, Rimgaudas Malskaitis (LGS Garbės narys); 75-erių – Vytautas Januška, Liudas Dvareckas, Gita Marcinkevičienė, Antanas Brazauskas (LGS Garbės narys); 70-ies – Virgilija Mičiudienė, Petras Klizas, Antanas Jurkonis, Algimutis Balčiūnaitis, Arūnas Jurevičius, Petras Musteikis, Rimantė Guobytė (LGS Garbės narė); 65-erių – Svetlana Balčiūnienė, Petras Baranauskas, Kęstutis Jokšas, Antanas Marcinonis (LGS Garbės narys).
Taipogi pasidžiaugta, jog 2024-05-10 VU Gamtos mokslų Geologijos krypties (N 005) daktaro disertaciją „Reljefą sudarančio vidurinio pleistoceno moreninio smulkaus grunto savybių įvertinimas“ apgynė Ieva Lekstutytė (mokslinis vadovas – doc. dr. Saulius Gadeikis).
… Jei šios publikacijos pavadinime užsiminta apie mįsles, reikėtų išklausyti tiek Vytautą Račkauską (LNM inžinierius geologas), pranešimas „Kiek geologijos yra nacionaliniame muziejuje?“; tiek profesorių iš Lenkijos Stanislaw Wolkowicz (pranešimas „Pirmieji Lenkijos ir Lietuvos geologiniai žemėlapiai“); tiek dr. Gražiną Skridlaitę (pranešimas „Apie IUGS ir IGC organizacijas“); tiek ir Antaną Marcinonį, UAB „Grota“ vadovą (pranešimas „Geologinių paslaugų poreikis dabartinėje visuomenėje“); tiek Saulių Gadeikį, pristačiusį Inžinierinių geologų draugiją…
***
LGS Tarybos vardu pranešime „LGS 2024 m. veiklos apžvalga ir ateities lūkesčiai“ geologų veiklos gaires aptaręs dr. Jonas Satkūnas (LGS pirmininkas) akcentavo: jungti ir telkti Lietuvos geologus ir visus piliečius, besidominčius geologija; skleisti geologijos žinias, skatinti geologijos mokslo, praktikos, mokymo pažangą, plėtoti tarptautinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, rūpintis LGS nariais, geologiniu paveldu, švietimu, mokslo paveldu, puoselėti Lietuvos geologiją.
Jonas Satkūnas pasidžiaugė, jog darniai dirbama su LGS pirmininko pavaduotoja Laura Gedminiene, LGS iždininke ir sekretore Neringa Gastevičiene. Padėkos žodis tartas ir komisijoms bei jų vadovams: Geologijos pažangos ir propagavimo ir teisės aktų monitoringo (Anicetas Štuopis), Geologinio švietimo (Gražina Skridlaitė), Geopaveldo (Vidas Mikulėnas), Tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo (Vaida Kirkliauskaitė), 2024 m. stratigrafijos (Sigitas Radzevičius).
Pasidžiaugta ir atskirų sekcijų bei jų vadovų veikla: Kvartero geologijos (Laura Gedminienė), Hidrogeologijos (Žana Skuratovič), Studentų (Matas Vaitkus). Padėkos žodis tartas ir LGS skyriams: Lietuvos geologijos tarnybos (Aldona Damušytė), Geologijos ir geografijos instituto (Vaida Šeirienė), Vilniaus universiteto (Audrius Čečys), Klaipėdos krašto (Giedrius Bičkauskas), Geologijos įmonių asociacijos (Saulius Gegieckas).
Geologinių žinių sklaidos baruose pasidžiaugta LGS leidžiamu žurnalu „Geologijos akiračiai“. Žurnalas leidžiamas jau 34 metus – šiuo metu išleidžiami du metiniai128 puslapių numeriai.
Geologinių žinių sklaidos baruose pasidžiaugta ir Geologų klubo veikla (veikia nuo 2022 m. birželio). Pažymėti tokie renginiai: 2023-12-13, „Grunte esančių kenksmingų medžiagų plitimo į aplinką sumažinimo sustabdymo galimybės (Vaidotas Rabačius); 2024-01-17, „Geologinės vizualizacijos“ (Lina Jakaitė); 2024-03-12, „Geologija mitologijos akiratyje: perkūno kulkos“ (Vykintas Vaitkevičius, archeologas, Klaipėdos universitetas); 2024-05-15, „Giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimo Lietuvoje vietos atrankos procesas“ (Ignalinos AE atstovai); 2024-06-04, „Igno Domeikos prisiminimų popietė“ (LMA ir Geologų klubas). 2024-12-18, „Kuršėnų vandenvietės žvalgyba“ (pristatys įmonės „Grota“ specialistai).
Jonas Satkūnas taipogi pažymėjo, jog prisidedama kuriant Teodoro Grotthusso muziejų, prie Visagino miesto muziejaus ekspozicijos, Vandens pažinimo centro Molėtuose kūrimo.
Pasidžiaugta ir vasaros stovyklomis, skirtomis moksleiviams, kurias padėjo organizuoti buvusi Lietuvos neformaliojo švietimo centro (LINEŠA) Pilietinio, turizmo ir etnokultūrinio ugdymo skyriaus vedėja Aurelija Augūnienė, LINEŠA renginių koordinatorius Marius Juškevičius. Dėkota stovyklos vadovams: Šiaurės licėjaus patirtinio ugdymo mokytojui Simonui Saarman‘ui, Gamtos tyrimų centro geologėms dr. Laurai Gedminienei, dr. Gražinai Skridlaitei, Olgai Deminai.
Pasak Audriaus Čečio, 7-osios geomokslų olimpiados pirmasis etapas vyko 2023-12-06 nuotoliniu būdu. Registravosi per 700 9-12 klasių moksleivių (dalyvavo apie 500). Trys dešimtys geriausiai pasirodžiusių buvo pakviesti į antrąjį etapą 2024-05-10, kuris vyko VU Geomokslų institute.
Tarptautinis Žemės mokslų olimpiados etapas vyko Kinijoje rugpjūty, tačiau dėl „politinių sumetimų ir saugumo“ URM nerekomendavo, o ŠMSM neleido vykti. Pilnai remiant geologinėms įmonėms 6 geriausiai pasirodę moksleiviai vyko į geologinę mokomąją-pažintinę kelionę (praktiką) Norvegijoje, pakeliui sustojant prie atodangų Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje.
Pranešėjas Jonas Satkūnas aptarė ir tarptautinio bendradarbiavimo gijas. (Narystė Europos geologų federacijoje – nuo 2022.) LGS ryšiai su Tarptautine geologijos mokslų sąjunga (IUGS): 2024 m. vasario 19-21 d. Nairobyje (Kenija) vyko Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos (IUGS) vykdomojo komiteto posėdis, kuriame Jonas Satkūnas dalyvavo kaip Lietuvos nacionalinis atstovas; su IUGS generaliniu sekretoriumi Stanley Finney aptarta IUGS parama jauno mokslininko iš Lietuvos dalyvavimui IGC Pietų Korėjoje; LGS delegavo Lietuvos atstovą Tarptautinėje geomokslų sąjungoje (IUGS); buvo teikiama parama prof. Hasinai Mouri (Pietų Afrikos Respublika) siekiant IUGS prezidentės pozicijos (balsavimas vyko IGC metu, Pietų Korėjoje).
Aktualu geologams ir Geologinio paveldo dienos. Jos vyksta jau 14 metų, šiemet rugsėjo 20-21 dienomis būrį geopaveldo seminaro dalyvių atvedė į Joniškio rajoną. (2025-ais Geologinio paveldo dienos vyks Dieveniškėse.)
Atsigręžta ir į reikšmingas datas, įvykius, minėjimus. Štai Geologijos įmonių asociacijai sukako 20 metų. Šiais metais AB „LOTOS Geonafta“ švenčia 60-ies metų jubiliejų. Pagerbtas kunigaikštis, iškilusis geologas Antanas Karolis Giedraitis (stendas ir antkapis Karvyje).
Pasidžiaugta, jog 2024-06-05 signataro ir geografo prof. Česlovo Kudabos premija „Už gamtos tyrimų populiarinimą, gamtos paveldo pažintinės ir kultūrinės vertės sklaidą, aplinkos apsaugos aktualijoms skirtas publikacijas“ paskirta Gamtos tyrimų centro afilijuotajam mokslininkui habil. dr. Valentinui Baltrūnui. Puiku, jog 2024-10-10 Vilniaus universiteto Botanikos sode atidarytas vardinis geologo dr. Augustino Linčiaus vardinis suolelis (jis pastatytas geologų bendruomenės lėšomis). Įdomu tai, kaip sakė Jonas Satkūnas, jog atidarymo metu A. Linčius, knygos „Šimtas geologijos mįslių“ autorius, mums palinkėjo: „Parašykite dar 200 mįslių“…
Toks palinkėjimas – tarsi nebylus priesakas ir toliau šalies geologams, kaipo bendruomenei, pasak Jono Satkūno, rūpintis parama dėl geologijos įmonių akreditacijos, įsiklausymas dėl Žaliojo kurso, ryšių su IUGS atstatymas, Lietuvos geologijos tarnybos veiklos stiprinimas, dėmesys geologinėms kolekcijoms…
***
UAB „Grota“ vadovas Antanas Marcinonis suvažiavime pristatė ir Antano Giedraičio fondo naujienas, naujus laureatus ir 2024 metų nominacijas. Šiais metais Puvočiuose vykusiame renginyje „Auksiniu geologo plaktuku“ už ypač reikšmingą ilgalaikę geologijos mokslo, mokymo ir gamybinę veiklą apdovanoti dr. Alfredas RADZEVIČIUS ir hidrogeologas dr. Kęstutis KADŪNAS. Už reikšmingą geologijos viešinimo, populiarinimo ir jaunimo ugdomąją veiklą šiuo apdovanojimu taipogi pagerbta Marijona Birutė NAVAKAUSKIENĖ (mokytoja, muziejininkė, rašytoja ir poetė). „Auksinio geologo plaktuką“ pelnė doc. dr. Antanas BRAZAUSKAS (už nuopelnus akademinėje veikloje) bei geologas Ričardas VAITIEKŪNAS (už mokslo ir technologijų plėtojimą didinant Lietuvos geologijos inovacinį potencialą ir konkurencingumą).
Priminsime, jog Antano Giedraičio fondo laureatų pagerbimo ir „Auksinių geologo plaktukų“ įteikimo ceremonija atliekama kasmetinio Geologų dienos (balandžio paskutinį sekmadienį) paminėjimo renginyje. Per penkerius metus nuo minėto fondo įsteigto šio garbės ženklo „Auksiniu geologo plaktuku“ apdovanoti jau 37 Lietuvos geologijai nusipelnę asmenys – akademikai, mokslininkai, pedagogai ir geologai verslininkai.
Pasidžiaugta ir Nacionalinės inžinierių geologų draugijos (vadovas – Saulius GADEIKIS) veikla.
LGS vadovas dr. Jonas SATKŪNAS teikė naujiesiems LGS Garbės nariams pažymėjimus: Kęstučiui KADŪNUI, prof. Stanislaw WOLKOWICZ (Lenkija), Augustui UKTVERIUI, Kęstučiui KADŪNUI. Virgilijus PAJARSKAS taipogi buvo pagerbtas, tačiau šio geografijos mokytojo metodininko (iš Mosėdžio), nuoširdaus geologų pagalbininko švietėjiškuose reikaluose tądien renginyje nebuvo.
Akademikas Algimantas GRIGELIS pristatė tuos, kuriems teikė Ignoto Domeikos medalius
Igno Domeikos medaliu pagerbta Eliana Alfonso DOMEYKO (Santjagas-Sidnėjus; Igno Domeikos 5 kartos proanūkė, inžinierė, kultūros veikėja, keliautoja) – už didžiojo mineralogo, rektoriaus, švietėjo ir humanisto, pasaulinio garso mokslininko Ignoto Domeikos palikimo tyrimus, nuopelnus Čilės Respublikos kultūrai, tamprius ryšius su Lietuvos geologijos mokslų bendruomene nuo 2014 metų.
Igno Domeikos medaliu pagerbta Maria Paz DOMEYKO Lea-Plaza (Santjagas-Sidnėjus; Igno Domeikos 4 kartos proanūkė, inžinierė, kultūros veikėja, rašytoja) – už didžiojo mineralogo, rektoriaus, švietėjo ir humanisto, pasaulinio garso mokslininko Ignoto Domeikos palikimo tyrimus, nuopelnus Čilės Respublikos kultūrai, tamprius ryšius su Lietuvos geologijos mokslo bendruomene nuo 2002 metų.
Svečių iš tolimosios Australijos ar Čilės tądien nesulaukėme, tačiau pagerbti – svarbu…
***
Igno Domeikos medaliu už nuopelnus geologijos mokslui, ilgamečius kvartero periodo paleobotaninius ir paleoklimato tyrimus, už nuoseklią Lietuvos geologų sąjungos veiklos plėtrą apdovanota Vaida ŠEIRIENĖ. Geologė, paleobotanikė, gamtos mokslų daktarė, mokslinių darbų autorė, tarptautinių ir nacionalinių projektų vadovė, Lietuvos geologų sąjungos pirmininkė (2019-2022), Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos narė (2017-2023), Tarptautinės kvartero sąjungos (INQUA) Europos kvartero stratigrafijos sekcijos, Tarptautinės diatomistų sąjungos bei Lietuvos algologų draugijos narė.
***
Igno Domeikos medaliu už nuopelnus mokslo istorijai, už unikalius lemtingų tautos istorijos įvykių tyrimus, glaudžius ryšius su geologijos mokslų bendruomene, už Ignoto Domeikos paveldo studijas ir jo vardo garsinimą apdovanotas Juozas BANIONIS. Matematikas, istorikas, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, lietuvių rezistencijos ir genocido istorijos tyrėjas, monografijų, matematikos vadovėlių autorius, žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redakcinės kolegijos narys (2002-2012).
***
Igno Domeikos medaliu už nuoseklų mokslo ir sociumo ryšio puoselėjimą, už ilgametę lyderystę mokslo medijų veikloje, glaudžius ryšius su geologų bendruomene ir Ignoto Domeikos vardo garsinimą apdovanotas Jonas JASAITIS. Edukologas, profesorius, socialinių mokslų daktaras, publicistas, laikraščio „Mokslo Lietuva“ vyriausiasis redaktorius ir leidėjas, JAV lietuvių savaitraščio „Dirva“ redaktorius (1996-2004), daugelio mokslinių leidinių autorius, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas (2016-2020) ir Tarybos narys, Latvijos žemės ūkio ir miškų mokslų akademijos užsienio narys.
***
Igno Domeikos medaliu už nuopelnus geologijos mokslui, ilgamečius naudingųjų iškasenų geologijos ir ekonomikos tyrimus, nuoseklų indėlį į geologijos verslų plėtotę apdovanotas Ginutis JUOZAPAVIČIUS. Geologas, gamtos mokslų daktaras, kietųjų naudingųjų iškasenų tyrimų verslo pradininkas, Lietuvos geologų sąjungos garbės narys, monografijų ir mokslo darbų autorius, Lietuvos karjerų asociacijos, Auginimo terpių gamintojų asociacijos valdybų narys, buvęs ilgametis Geologijos įmonių asociacijos valdybos narys, apdovanotas Antano Giedraičio geologijos fondo garbės ženklu „Auksinis geologo plaktukas“.
***
Igno Domeikos medaliu už nuopelnus mokslo istorijos plėtotei, už ilgamečių kultūrinių JAV ir Lietuvos mokslo bendruomenių ryšių puoselėjimą, už Vilniaus universiteto Mokslo muziejaus išvystymą ir jame Ignoto Domeikos vardo garsinimą apdovanotas Ramūnas Antanas KONDRATAS. Mokslo istorikas, Harvardo universiteto (JAV) filosofijos daktaras (PhD), medicinos istorijos tyrėjas, knygų autorius, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos pirmininkas, Baltijos mokslo istorikų ir filosofų draugijos narys, UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narys, tarptautinių mokslinių draugijų JAV narys arba steigėjas ir prezidentas, JAV Lietuvių bendruomenės tarybos narys, apdovanotas diplomais už veiklą JAV ir Š. Amerikos sveikatos, švietimo ir šalpos srityse (1990, 1994).
***
Žymusis mokslininkas Ignas Domeika, kurį savu vadina ir baltarusiai, ir lenkai (profesorius Stanislaw WOLKOWICZ, skaitęs pranešimą apie pirmuosius Lenkijos ir Lietuvos geologinius žemėlapius, tarsi priminė, jog iškilaus mokslininko veikla peržengia tautybių ribas – tiesiog gyvenimas yra pernelyg kitame lygmenyje).
***
LGS 35-ame suvažiavime nepamačiau savitojo geologo ir mokslininko, tiesiog šviesuolio Vytauto Narbuto. Tačiau ant stalo tarsi svečiavosi įspūdinga Vytauto Narbuto atsiminimų bei pastabų knyga (apimanti – kone 700 puslapių) „Tarp devono ir gyvenimo atodangų“.
Įsimenanti šios knygos, tarsi dienoraščio, autoriaus pabaigos žodžio pastraipa:
„Gyvenimas yra kova. Gali būti. Kova, bet ne dvikova. Nelaimėjęs savo gyvenimo kovos, tu nesi vien pralaimėtojas. Jeigu gyvenimas būtų dvikova, tai išeidami į anapusinį pasaulį mes visi liktume pralaimėtojais. Bet mums lieka buvusi kova, lieka mūsų praėjęs gyvenimas, už kurį turėsime atsiskaityti Amžinybėje. Atsiskaityti savo artimiesiems ir palikuonims. Gal kas nors liks jiems iš tavo praėjusio gyvenimo, iš to, ką tu paliudijai. Vaikščiodami tavo pėdų takais jie matys tuos pačius debesis ir tuos pačius medžius, kvėpuos tuo pačiu oru, kuriuo kvėpavai tu, ir jaus tą patį kvapą – lietuviškos žiemos samanų kvapą, tą, kurį tu jiems palieki. Tai ir bus visa prasmė tavo gyvenimo, ir nesvarbu – laimėto ar pralaimėto.“
Augusto Uktverio nuotraukos
