Vasario 23 d. Gamtos tyrimų centras ir Lietuvos geologų sąjunga paminėjo įžymios lietuvių geologės ir geomorfologės habil. dr. Valerijos Čepulytės (1904-1987) 120-metį. Dabartiniams geomokslų specialistams ji paliko didelį savo mokslinių tyrimų kraitį. Tai ir nuo apledėjimų laikų likusių moreninių nuogulų nuotrupinės medžiagos tyrimai, leidę nustatyti ledynų slinkimo kelius, tai ir Lietuvos paviršiaus geomorfologiniai tyrimai bei žemėlapių sudarymas, pravertęs vėlesniems krašto geologinio, geomorfologinio ir ekogeologinio kartografavimo darbams. V. Čepulytė pradėjo labai įdomią paleogeomorfologinių tyrimų kryptį, t. y. palaidotų geologinių paviršių ir palaidotų slėnių nustatymą Žemės gelmėse. Svarbu tai, kad visi šie tyrimai prisidėjo prie vėliau aktualiais tapusiais požeminio vandens išteklių suradimo ir apsaugos klausimų sprendimo. Tuo požiūriu ypač akivaizdus pavyzdys – požeminio vandens išteklių nustatymas didesnių miestų apylinkėse iki kelių šimtų metrų kvartero periodo nuogulų storymėje išlikusiuose palaidotuose slėniuose. Visų šių V. Čepulytės tyrimų rezultatai buvo apibendrinti daktaro (1946 m.) ir habilituoto daktaro (1968 m.) disertacijose, 77-iuose moksliniuose straipsniuose, plačiajai visuomenei skirtoje mokslo populiarinimo knygelėje „Lietuvos žemės paviršius“ (1957 m.).
Būsimoji gamtininkė gimė Sankt Peterburge 1904 m. vasario 24 d. Augustino Čepulio ir Cecilijos Papšytės-Čepulienės šeimoje. Augo aštuonių vaikų šeimoje, tačiau išgyveno tik pati Valerija ir jos jauniausias brolis Julius. Pradinį lietuvišką pradžiamokslį ji įgijo dar Sankt Peterburge, ten baigė ir tris Kotrynos gimnazijos klases. 1919 m. šeimai grįžus gyventi į savo gimtinę (Lazinkų ir Galalaukių kaimai Tverečiaus valsčiuje), Valerija pradėjo mokytojauti. 1924 m. įstojo į Vilniaus lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ mokytojų seminarijos trečią kursą. 1927 m. gavusi baigimo atestatą, norėjo tęsti mokslus, tačiau gyvenimo aplinkybės vertė ir toliau darbuotis kaimo mokyklose. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje eksternu išlaikiusi visus egzaminus, tais pačiais metais įstojo į Vilniaus Stepono Batoro universiteto Gamtos-matematikos fakulteto geografijos specialybę. Geografijos studijas baigė 1939 m., apgindama darbą „Gardino žemės šiaurės rytai. Geografiniai bruožai“ ir įgydama filosofijos magistro laipsnį. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Lietuvoje, netekusi turėto darbo, ji vėl įstojo į Vilniaus universitetą, tik šį kartą studijoms į Geologijos skyrių. Netrukus ji buvo dar įdarbinta ir asistente neseniai įsteigtame Geologijos ir geografijos institute, kurio (vėliau – Geologijos institutas) ji nepaliko iki pat mirties (1987).
Reikėtų paminėtini V. Čepulytės literatūrinius bandymus jaunystėje kartu su Mykole Krinickaite rašant scenos kūrinius klojimo teatrams. Žinomi 9 tokie kūriniai, iš kurių 1937 m. išspausdinta buvo tik trijų veiksmų komedija „Išmakė“. 1930 m. V. Čepulytė buvo išrinkta į Švenčionių mokytojų sąjungos skyriaus valdybą (iždininke). Studijuodama universitete ji buvo aktyvi Vilniaus lietuvių studentų sąjungos narė. Sovietinės okupacijos metais V. Čepulytė ne kartą buvo išrinkta Vilniaus miesto deputate (1948-1955), Aukščiausiosios tarybos deputate (1955-1958), dalyvavo kitokioje visuomeninėje veikloje. 1965 m. jai buvo suteiktas nusipelniusios kultūros veikėjos vardas. Po truputį ji nutolo nuo visuomeninės veiklos ir atsidėjo tik moksliniam darbui, kurio rezultatus pradžioje trumpai aptarėme.
Įžymiosios mokslininkės 120-mečio paminėjimo pradžia, kaip įprasta tokiomis progomis, buvo Antakalnio kapinėse. Čia prie nauju V. Čepulytės bareljefu (autorius Gvidas Raudonius) atnaujinto antkapio susirinko būrelis ją pažinojusių kolegų. O popietėje, Gamtos tyrimų centro salėje, pirmininkaujant GTC direktoriaus pavaduotojai dr. Miglei Stančikaitei, buvo išklausyti Valentino Baltrūno pranešimas „Ilga kelionė savęs link“, taip pat buvusių V. Čepulytės bendradarbių prof. akad. Algimanto Grigelio, dr. Vytauto Narbuto, dr. Eleonoros Živilės Gelumbauskaitės, dr. Zigmo Malinausko, dr. doc. Valentino Kadūno prisiminimai. Šios popietės puošmena tapo LMA Vrublevskų bibliotekos ir Gamtos tyrimų centro bibliotekos darbuotojų Sigitos Dagienės ir Audrės Trumpienės parengta paroda „Mokslui paaukotas gyvenimas. Habil. dr. Valerijai Čepulytei – 120“, kuri jau yra matoma virtualia forma LMA VB svetainėje (http://eparodos.mab.lt/s/mokslui-paaukotas-gyvenimas-habil-dr-valerijai-cepulytei-120). Parodoje taip pat buvo eksponuoti Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centre saugomi kai kurie V. Čepulytės daiktai ir žemėlapiai.
