Rimalda VITKEVIČIENĖ
Panevėžys

Pamatyti „Vandens veidą“

Apsilankymo „Aukštaitijos vandenyse“ metu

Jau nebe naujiena, kai įvairūs renginiai, spektakliai ar pamokos vyksta netradicinėse erdvėse. Tokia galimybe pamatyti prancūzų fotomenininko Dan Hermouet parodą „Vandens veidas“ pasinaudojo būrys Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos skaitytojų, kai bibliotekos vedėja Sandra Voveriūnienė pakvietė gyventojus apsilankyti uždarojoje akcinėje bendrovėje „Aukštaitijos vandenys“, kuri tiekia geriamąjį vandenį Panevėžio miestui ir priemiesčio gyventojams.

Kovo 22-ąją – Pasaulinę vandens dieną – bendrovėje grupę bibliotekos skaitytojų pasitiko komunikacijos specialistė Vaiva Dailidienė. Ji papasakojo apie bendrovę, parodė dokumentinį filmą apie vandens naudojimą ir taršą. Turbūt niekas neabejoja, kad vanduo yra vienas svarbiausių gamtos turtų. Galime tik džiaugtis, kad mūsų šalis yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, buityje naudojančių tik gėlą požeminį vandenį. Vandens trūksta daugiau nei 2 milijardams pasaulio žmonių, dėl švaraus vandens stokos kasmet miršta daug žmonių. Pasak komunikacijos specialistės Vaivos Dailidienės, lietuviai, dažnai keliaujantys po pasaulį, kartais nustemba, kai viešbučiuose pamato užrašus, kad gerti vandenį iš čiaupo ir valytis dantis nepatartina. Tada pagalvojame, kokį skanų ir gerą vandenį mes geriame. Sužinojome, kad jis, atitekėjęs iš maždaug 225 metrų gylio, patenka į geležies pašalinimo įrenginius, paskui siurbliais išpumpuojamas į vandentiekio tinklus ir tiekiamas vartotojams.

Vėliau apsilankėme nebenaudojamame požeminiame rezervuare, kuriame eksponuojamos Dan Hermouet nuotraukos apie mažai kam matomą vandentiekininkų darbo kasdienybę. Tokio pobūdžio nuotraukoms parodos erdvė tapo labai svarbi. Drėgnoje požeminėje patalpoje į jas žiūri  kitaip – giliau ir jautriau nei tikroje galerijoje.

Teigiama, kad dažniausi svečiai „Aukštaitijos vandenyse“ yra mokiniai. Pedagogų lydimi, jie atkeliauja čia įtvirtinti mokykloje įgytas biologijos, gamtos pažinimo ir aplinkosaugos žinias. Beje, nereikia užmiršti, kad didžiausią įtaką vaikų gamtosauginiam ugdymui turi šeima. Tėvų ir visuomenės gražūs pavyzdžiai formuoja teigiamą jauno žmogaus požiūrį į aplinką.

Ši Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos skaitytojų išvyka į bendrovę yra projekto „Girdžiu gamtos šnaresį“ dalis. Tokių ekskursijų „Aukštaitijos vandenyse“  tikslas yra atkreipti gyventojų dėmesį į vandens svarbą, vertinti žmonių, dirbančių labai reikalingą ir atsakingą darbą, triūsą. Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos skaitytojai viešnagės metu į pagrindinį gyvybės šaltinį – vandenį – pažiūrėjo ne tik iš gamtosauginės ar vartotojiškos pozicijos, bet ir iš meninės pusės. Čia, požeminėje galerijoje, eksponuojamose Dan Hermouet fotografijose jie pamatė dirbančio žmogaus subtilų grožį.

Autorės archyvo nuotraukos