Pabuvojus Tado Ivanausko zoologijos muziejuje (Kaune) lyg ir galva svaigsta. Nuo gausybės eksponatų. Prisimeni net dainelę, jog „pilnas kiemas įvairių, traktorių, mašinų – mano brolis kai kurių nė vardų nežino“. Kur ten, brolau skaitytojau, žinosi tuos vardus, jei jie visi dar ir lotyniškai suraityti!.. Tačiau sužinoti yra visos galimybės! Tik vaikščiok, tik dairykis, tik užsirašinėk, tik studijuok, tik iškamšas įvairiausias kalbink…
Su kai kuriais, sako, net ir iškamšos pasikalba. Tačiau tądien minėto muziejaus direktorius Ramūnas Grigonis tarsi nuramino, jog nereikės su visais eksponatais susipažinti. Kalbėsiąs apie projektą „Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus atnaujinimas“. Šiam projektui atseikėta lygiai 1434074,56 euriuko. Trukmė – 36 mėnesiai, tačiau pabaigtuvės jau gana greitai: iki 2019-12-30. Iki šių metų gruodžio 1-osios lankytojų ir muziejaus ekspozicijų labui jau išleista 881859,23 euriuko.
„Kur išleistos tokios anokios lėšos?“, – išpučia žandus gausokas žurnalistų būrelis.
Ramūnui Grigoniui tenka aiškintis prieš visas galimas ir negalimas žiniasklaidininkų kameras. Štai Zoologijos muziejaus priestatui skirta 241516 eurų (atsiras ir edukacinė klasė vaikams), ekspozicinių vitrinų atnaujinimui jau išleista 438437,45 euriukų (paskutinį kartą eksponatų spintos keistos lyg ir 1980-ais, tad seniau, norint ką keisti ekspozicijoje, reikėjo stiklams kiloti dviejų rimtų vyrukų; apšvietimas taipogi nebuvo pats geriausias – akinantis lankytoją, visokiausi atspindžiai susidarydavo), o ir virtualios realybės portalai pareikalavo 94900 eurų. O kur dar muziejaus filialas – Ventės rago ornitologinė stotis, kurios molo rekonstrukcijai prireikė 172371,29 euro.
Ramūnui Grigoniui užsiminus apie farvaterio Kuršių mariose formavimą Ventės rago ornitologinės stoties molo link, muziejaus vadovas sakė:
„Visi žino, jog prie minėtos ornitologinės stoties į marias yra nutiestas molas, tačiau niekas negalėjo jokiu didesniu laiveliu priplaukti prie to molo. Tad teko nuo Nemuno žiočių įrengti Kuršių mariose vidaus vandenų kelią, t.y. farvaterį laiveliams atplaukti. Kai turėsime tokį susisekimą, ir iš Kuršių nerijos poilsiautojai galės vasarą atplaukti bei susipažinti su ornitologų veikla Ventės rage“, – sakė Ramūnas Grigonis.
… Tado Ivanausko įsteigtame zoologijos muziejuje lankėmės gruodžio 6-ąją, o gruodžio 16-ąją – žymaus minėto gamtininko ir pedagogo gimtadienis. Profesorius Tadas Ivanauskas įsteigė ne vien šį muziejų, o ir daugybę kitų veiklos pavyzdžių rodo, jog tai buvo tikrai didi asmenybė. Vien dairantis po Zoologijos muziejų netrunki išvysti anakondų iškamšas. Joms padaryti reikėjo susiruošti į ekspediciją net į Braziliją! Pamačius, jog anakondos – ne vieno metro, aiškiau susivoki, kokie sunkūs darbeliai yra tokiose ekspedicijose. Seniausi eksponatai – dar Tado Ivanausko tėvo Leonardo Ivanausko darytos paukščių iškamšos (1859-1861 metų), profesoriaus bendražygio Alfonso Palionio dovanota Lietuvos drugių kolekcija…
… Jau jaučiu, jog skaitytojas kumšteli: profesoriaus Tado Ivanausko surinkta gausybė eksponatų gal jau ir senienos?.. Ar nėra muziejuje ko nors naujesnio?
Tarsi tokį pasiteiravimą jausdamas Ramūnas Grigonis mus veda ir rodo ir pačius naujausius, ir kiek senesnius eksponatus. Žinduolių skyriuje išvydome ir tikrovišką mažylio dramblio muliažą, ir puikavosi briedė leukistė, t.y. jos iškamša.
„Šis žvėris buvo iš dalies baltas, iš dalies rudo kailio. Briedė sumedžiota Ignalinos rajone 1998-ais, tačiau iš kailio liekanų atkurta natūralaus dydžio iškamša“, – sakė Ramūnas Grigonis, tuoj suskubdamas aprodyti gal ir patį naujausią eksponatą – atlantinį paltusą. Pasirodo tai antras pagal dydį visame pasaulyje sugautų tokių žuvų (gal istorija nutyli tuos, kurie jau suvirškinti kokių nors ėdrūnų). Šią milžinišką žuvį pagavęs Norvegijos jūroje lietuvis, kuris greitai susivokė, jog laikas apkrauti žuvį ledais ir išsiųsti į Lietuvą – iškamšai padaryti. Turėjo taksidermistai vargelio – net tris metelius plušėjo prie tos žuvies. Pasak Ramūno Grigonio, ne kažin kas galėjo ir patarti, nes kauniečiai ar ne patys pirmieji visame pasaulyje tokio darbelio ėmėsi.
„Žuvies iškamšą padaryti labai sudėtinga… O tokio dydžio – suvis sudėtinga. Žuvis įvairiuose audiniuose turėjo labai daug riebalų, o juos pašalinti – didžiulė problema…“, – kalbėjo muziejaus direktorius.
Jam paantrinusi muziejaus Ekskursinio skyriaus vedėja Audronė Kleišmantienė pridūrė: „Mūsų taksidermistai konsultavosi su vokiečiais, su rusais dėl šio paltuso – jokio konkretesnio patarimo, atsakymo“.
Galop kauniečiai taksidermistai įveikė visas kliūtis, paltusas kabo aukštybėse. Čia – unikalus viso pasaulio mastu patyrusių taksidermistų Vasilijaus Vasiliausko, Viktoro Dainenkos bei jų kolegų darbas.
… Ne šiaip jau paminėjome lietuvį, žvejojusį Norvegijos jūroje, didžiulį paltusą sugavusį ir Tado Ivanausko zoologijos muziejui padovanojusį. Tądien žurnalistus lydėjęs gamtininkas ir rašytojas Selemonas Paltanavičius priminė, jog muziejaus vestibiulyje kabo lenta, kurioje įvardijami ekspozicijas papildę asmenys.
„Yra ir užsispyrėlių. Tokių, kaip vienas ūkininkas iš Prienų rajono. 1990-ais aptiko gerai išrodančią gauruotojo raganosio kaukolę, tačiau… Vis kėlė kainą. Teko iš Kazachstano vežtis muziejui minėto ledynmečio periodo gyvūno kaukolės fragmentą“, – sakė Selemonas Paltanavičius. Beje, jis pridūrė, jog dabar įmanoma padaryti ir muliažus, kurie nė kiek nesiskiria nuo tikrųjų iškamšų.
„Tas ūkininkas iš Prienų rajono branginosi, vis nežmoniškai kėlė kainą… Derėjomės gal ketvertą metų. Atvykus pamatėme, jog kaukolę laiko atrėmęs į židinį… Nepadėjo net vietos klebono įkalbinėjimai, jog toji kaukolė paprasčiausiai suirs, tinkamai nerestauravus“, – prisiminė tą istoriją ir Ramūnas Grigonis, jau aprodydamas kone visą gyvenimą jūrose praleidusio Vykinto Matuzevičiaus muziejui padovanotą daugiau nei 7000 moliuskų, kriauklių kolekciją.
„Vykintą Matuzevičių, manau, galima pavadinti ir malakologu (zoologijos mokslo šaka, tirianti moliuskus), nes 40 metų rinkęs moliuskus, pats išvalė, identifikavo, susistemino…“ – kalbėjo Audronė Kleišmantienė.
… Galop margas žurnalistų būrelis „papuola“ į Vabzdžių skyriaus vedėjo dr. Romo Ferencos akiratį. Sustojome ties savanorio drugių kolekcijos rinkėjo Vitalijaus Bačiansko surinktais drugeliais. Pasiteiravus, kaip renkami drugeliai, kaip kaupiamos jų kolekcijos, Romas Ferenca sakė, jog mums nė neužteksią laiko išklausyti…
„Drugiai gaudomi ir nakčia. Išskleidžia didelį audeklą, į kurį nukreipia ryškią šviesą, ir rinkis… Žinoma, turi būti ir pakankamai šilta, drėgna. Turime specialius indelius, vadinamus marintuvais. Na, drugiai patiria tarsi ir narkozę, nes gauna etilo acetato arba chloroformo. Užmiega. Prie miegančių gražuolių geriau nesiliesti, nes sparneliai trapūs, greitai nusitrinantys. Indelyje turi būti tik vienas drugys – negali vienas su kitu liestis. Vėliau – juvelyrinis darbas…“, – dėstė Romas, primindamas, jog geras kolekcionierius visada greta pritvirtina ir tarsi drugelio pasą, kuriame, greta kita ko, nurodoma ir kur tiksliai sugautas gyvis.
Augusto Uktverio nuotraukos
