Augustas UKTVERIS

Pakalbinti medį…

Pasivaikščiojimas po greta Girionių esantį Dubravos arboretumą

Akmuo tarsi dantimis laiko suolelį...

Vasarai baigiantis draugija „Žaliuojanti Vilnija“ (vadovas – Antanas Stackevičius) ir Lietuvai pagražinti Vilniaus draugija (vadovas – Rapolas Liužinas) pakvietė į kelionę. Ne į užsienį, o tiesiog pasidairyti po greta Kauno (ar pačiame mieste) esančiomis gamtininkams savitomis „salomis“. Viena jų – ir Dubravos arboretumas. Toji vieta dendrologams – tarsi gamtos bažnyčios šventorius, kuriame auga įvairiausi ir savičiausi sumedėję augalai.

Na, jei ir nesi dendrologas, vis tiek į tokią bažnyčią nueiti pravartu, nes susivoki, koks savitas ir įdomus yra medžių ir krūmų pasaulis. Jei dar yra kas nors žydinčio ar vaisius, uogas teikiančio – suvis įdomu.

Tad Dubravos arboretumas keliautojus, kuriems savastis – gamtinės naujienos, visada traukia.

Žavus arboretumas ir takais, suoleliais, kurie įsprausti tiesiog į akmenį (vargu ar kitur tokį galėtumei pamatyti!), ir vandens telkinėliais. Kokių gėlynų, žinia, ir nebereikia!

Juoba, jog bet kada čia savitas dermes pateikia vis kiti augalai. Pavasaris – iš Tolimųjų Rytų kilusių magnolijų žydėjimo metas, ruduo lankytojus vilioja karamele kvepiančiais japoninio puošmedžio lapais.

… Na, tik nereikėtų manyti, jog apie medžius jau daug išmanai, nes, tokiu atveju, atsidūręs Dubravos arboretume, gali turėti ir nuoskaudų – kodėl tiek nedaug žinau apie tą, aną paprasčiausią medį!.. Jei, pasak arboretumui vadovaujančios dr. Valerijos Baronienės (mus vedžiojusios po savo valdas Žolinių dieną!), čia auga apie 1100 skirtingų rūšių ir veislių medžių bei krūmų, reikia jau ir kompiuterio išminties…

Informacijos analuose tikinama, jog Dubravos arboretume klesti per 50 skirtingų klevų rūšių, dešimtys įvairiausių tipų ąžuolų, liepų, beržų bei tujų, mutavusios eglės ir vertingiausiu Lietuvoje laikomas trumpavaisis rododendras…

„Tai tik maža dalis arboretume esančių eksponatų, kurie jau greitu metu pasipildys dar daugiau kaip puse tūkstančio medžių ir krūmų. Didžiąją jų dalį sudarys kol kas arboretume dar nematyti augalai“, – sakė Valerija Baronienė.

Jos teigimu, didžiąją arboretumo eksponatų dalį sudaro vadinamieji introdukuotieji augalai, kurie natūraliai Lietuvoje neauga, kilę iš egzotiškų kraštų.

„Nemažai augalų kilę iš Rytų Azijos – Japonijos, Kinijos ar Korėjos. Tačiau tai nereiškia, kad šį ar aną augalą parsigabenome iš ten. Tokie augalai yra auginami įvairiuose medelynuose ir, gali būti, kad jie jau šimtą metų Japonijos nematė, tiesiog pati rūšis natūraliai auga būtent ten“, – aiškino arboretumo vadovė.

Specialistė nepatyrusiems teiraujantiems kuo arboretumas skiriasi nuo botanikos sodo aiškino, jog arboretume dirbama su sumedėjusiais augalais. Arboretumas – ne vien kolekcijai, ne vien tarnauja mokslui ir mokymui. Be abejo, pirmiausiai – mokslo reikmės (juk greta, Girionyse – ir miškininkus ruošianti kolegija, ir mokslininkus-miškininkus vienijantis institutas). Tai nereiškia, jog vien tyrinėjami čia sumedėjusieji augalai (aiškinantis, kaip vieni ar kiti medžiai, krūmai gyvena mūsų klimato sąlygomis, ar tas augalas plinta savaime ir pan.).  Dubravos arboretumas skirtas ir lankytojams, o kaip Tarptautinės botanikos sodų organizacijos narys, bendradarbiauja su daugiau nei 60 botanikos sodų ar arboretumų. Kiekvienais metais išleidžiamas leidinys, iš kurio aiškiai suvokiama, ką arboretumas gali teikti – vyksta savotiški nemokami mainai.

O botanikos sodai prasidėjo nuo vienuolių, vienuolynų, kuriuose buvo tyrinėjami vaistiniai augalai. Tad neatsitiktinai ir vaistinių augalų kolekcijos vienuolynuose atsirado.

… Pirmasis Dubravos arboretumo plotas buvo vos vieno hektaro dydžio.

„Kitais metais Dubravos arboretumas minės 60 metų sukaktį – pati branda, pats grožis. Dabar arboretumas užima apie 60 ha. Driekiasi iki Vaišvydavos. Čia, kur esame, buvo aptverta 1,5 ha (pradėtas kurti prieš 12 metų, tad dauguma augalų – įdomūs, saviti ir jauni), tačiau iš vienos pusės tvoros jau nebėra – tiesiamas takas dviratininkams. Dėl to ir gražius medžius, augusius palei kelią ties Girionimis, iškirto… Iš kitos pusės pro arboretumą tiesiamas dujotiekis. O kitame kampe – ES lėšomis atnaujinamas tvenkinys. Tad esame tarsi ir spaudžiami iš visų pusių“, – pasakojo Valerija Baronienė, dėl to nė kiek nenuliūstanti ir patikinanti, jog arboretume renka ir visokius išsigimėlius, mutantus ar gamtos klaidas (viso to turi kelias dešimtis). Iš tų gamtos klaidų, žiūrėk, ir naujos veislės atsirandančios!..

Pasidžiaugė mūsų vedlė ir tuo, jog pasinaudojant pagal 2014- 2020 m. ES fondų investicijų programą skiriamomis lėšomis, numatoma atnaujinti ir papildyti pagrindines arboretumo augalų kolekcijas ir ekspozicijas, ypač didelį dėmesį skiriant švietimo ir gamtosaugos požiūriais vertingiems augalams.

Be to, bus sutvarkytas ir išplėstas čia esančių pažintinių takų tinklas, pastatyti informaciniai stendai, o taip pat įrengti parko suolai, pavėsinė, šiukšliadėžės ir dviračių stovai. Taip pat šiuo metu jau tvarkomas 2,5 ha arboretumo pušūnų ir erikinių augalų kolekcijos plotas – tvarkomi ir klojami takai, valomas tvenkinys, virš kurio greitai atsiras tiltelis.

Iš viso investicijos į arboretumo atnaujinimą siekia daugiau nei 134 tūkst. Eur, iš kurių apie 114 tūkst. sudaro ES struktūrinių fondų, o 20 tūkst. Eur – nacionalinio biudžeto lėšos.

… Prie kai kurių medžių ir krūmų tądien nematėme etikečių, lentelių ar kitokių užrašų. Tad Valerija Baronienė neatsitiktinai paaiškino, jog toji informacinė sistema šiuo metu yra atnaujinama – senieji užrašai arba yra išblukę, ar esama darbinių užrašų (su lotyniškais pavadinimais).

Tačiau dendrologams, specialistams, su kuriais tądien vaikščiojome po arboretumą, tų užrašų nė nereikėjo, nes būta daug ir mokslinio bei praktinio pobūdžio diskusijų prie atskirų medžių ar krūmų, kurie eilinį prašalaitį gal nė kiek nesudomintų, jei ten ir kokia išsami informacija būtų teikiama… Čia, tarsi vadovaujamasi posakiu, žinai žodį – matai kelią. Pažįsti medį – daug ir istorijų, informacijos gali pateikti. Sau ir kitiems.

Augusto Uktverio nuotraukos