Pajausti gamtą basomis
Po Vilniaus miesto švietimo įstaigų žaliąsias erdves pasidairius
Verkių mokykla-daugiafunkcis centras. Mokyklos direktorius Šarūnas GERULAITIS prie meteorologinės stotelės
Pajusti supančios gamtinės aplinkos grožį, pažinti augalus, paukščius ir visą mus supančią gyvastį – svarbi veiklos sritis. Labai svarbu, kad tai įsisąmonintų, pajustų nuo mažens, lopšelį darželį, mokyklas lankantys vaikai.
Vilniaus miesto savivaldybės politikai tai supranta, daug metų pritaria, kad aplinkosauginis ugdymas Vilniaus miesto švietimo įstaigose būtų papildomai organizuojamas. Viena iš veiklos formų – konkursai. Vilniuje veikia beveik 300 švietimo įstaigų, tačiau 2023 m dalyvauti konkurse „Vilniaus miesto švietimo įstaigų žaliosios edukacinės erdvės“ norą pareiškė tik 15 vaikus ir jaunimą ugdančių įstaigų. Tai parodo, jog dalies švietimo įstaigų vadovai nenori papildomos veiklos, neįtvirtina vaikų darželiuose ugdomo mus supančios gamtinės aplinkos teisingo suvokimo.
VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ tapo konkurso vertintojais. Instituto direktoriaus Remigijaus Lapinsko potvarkiu buvo sudaryta visuomeninė vertinimo komisija, kurios nariais tapo savivaldybės administracijos, Vilniaus universiteto Botanikos sodo, visuomeninių organizacijų, ir VšĮ „Žaliosios politikos instituto“ atstovai.
Verkių mokykloje-daugiafunkciame centre
Pirmoji švietimo įstaiga, į kurią nuvyko komisijos nariai (Ona Motiejūnaitė, savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Aplinkos apsaugos ir želdynų poskyrio ekologė; Vaiva Gudienė, to paties skyriaus inžinierė; Lina Ručinskienė, VšĮ „Žaliosios politikos instituto“ projektų vadovė, konkurso koordinatorė; aplinkosaugos veteranas Kęstutis Turonis, šio straipsnio autorius).
Verkių mokykloje-daugiafunkciniam centre mokosi vaikai turintys įvairių negalių. Aplinkos pažinimo požiūriu auklėjimas atliekamas labai kryptingai.
Komisiją pasitiko mokyklos direktorius Šarūnas Gerulaitis. Teritorijoje daug erdvės, pedagogų kolektyvas žaliąsias erdvės sumaniai pritaikė aplinkos pažinimui ir mokymui.
Pažintinis takas, kuriuo einant susipažįstama su natūralios pievos laukeliu, augančių medžių įvairove. Beje, švietimo įstaigos teritorijoje auga gražus didingas ąžuolas, beržai, klevai, liepos, šermukšniai, eglės, pušys. Detalesniam medžių pažinimui – speciali bibliotekėlė.
„Basų kojų takas“ – sveikatinimo, atsipalaidavimo takas, kuriame – įvairaus dydžio akmenukai, skalda.
Ekologinis daržas iš sklypelių, kuriuose mokiniai augina daržoves, prieskoninius augalus, vaistažoles. Matėme vešliai augančius kopūstus, agurkus, pomidorus, burokėlius, česnakus ir kitus augalus. Šiuose sklypeliuose mokiniai skatinami užsiimti augalininkyste. Taip vaikai įgauna suvokimą kaip atsiranda daržovės.
Orų stotelė – pirmos žinios apie meteorologiją
„Voro namai“ – aikštelėje stendas su vorų paveiksliukais, ten susipažįstama su vorų gyvenimu.
Labai įdomus pažinimo ir mokymo kampelis ,,Bičiulis“. Ramioje vietoje pastatytas tikras bičių avilys, greta – bičių priežiūrai reikiami įrankiai. Suprantama gyvų bičių ten nėra, tačiau mokiniams padeda įsivaizduoti kaip gyvena naudingi vabzdžiai. Netoli avilio ant stalo puikavosi ir tikro medaus korys. Mus lydintys sakė, jog pasiruošta specialiai pažintinei pamokai, Pasirodo, viena darbuotoja savo gimtojoje sodyboje Molėtų rajone turi 13 bičių šeimų. Tad pažintinei pamokai (vaikai realiai turi matyti kaip atrodo tikras medus) vieną korį atvežė ir mokiniams. Komisijos nariai buvo pirmaisiais degustatoriais.
Verkių regioniniame parke mokiniai susipažįsta su augalais, paukščiais, kurių nėra mokyklos teritorijoje.
Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija
Naujosios Vilnios seniūnijoje, labai gražioje teritorijoje yra Juzefo Kraševskio gimnazija. Puikiame gamtos kampelyje kuriamos žaliosios erdvės, pritaikytos pagal mokinių amžių.
Tik įėjus į gimnazijos teritoriją gėlynas papuoštas keletu riedulių. Tai kuria savotiško grožio erdvę. Gimnazijos direktorė Gelena Juchnevič ir kolektyvas rūpinasi mokinių ekologiniu ugdymu. Siekiama kurti edukacines žaliąsias erdves.
Aktyvaus poilsio erdvėje. mokiniai skatinami stebėti sezoninius gamtos pokyčius, augimo ypatumus. Čia – vienmečiai, daugiamečiai, vienskilčiai, dviskilčiai augalai. Pavasarį gražiai žydėjo senasis sodas. Šį pavasarį pasodintas naujas. Mokiniai stebės medelių augimą.
Gimnazijoje, be kita ko, mokomasi rūšiuoti atliekas. Labai sveikintinas dalykas: koridoriuose – antrinių žaliavų (prie konteinerių) lentelės su užrašais kaip taisyklingai lietuviškai vadinti iškraipomus atliekų pavadinimus (mokykloje mokomasi lenkų kalba). Mokyklos koridoriuose daug naudingos informacijos, ant palangių žydi daug gėlių.
„Pasakoje“, kaip pasakoje
Lopšelis darželis „Pasaka“, pradėjęs veikti prieš 55 metus, atitinka pasakos pavadinimą. Keitėsi lopšelio-darželio kolektyvas. Tačiau ir dabartinė įstaigos direktorė Ugnė Kriščiūnienė pilna idėjų. Lopšelyje-darželyje daug metų buvo kuriamos pažintinės mokomosios erdvės Žaliuoja senas sodas, kuriamas ir naujas. Labai gausiu derliumi stebina Rojaus obelis.
„Žalioji palangė“ – kasmetinė pavasarinė veikla. Vaikai su pedagogėmis į dėžutes sėja daržoves, vėliau perkelia į specialiai įrengtas lysves. Laisto, stebi augimo procesą. Suaugusias daržoves ir vaisius valgo.
Iš atliekų vabzdžiams padaryti nameliai. Kartu su vaikučių tėvais į didelius medžius įkelta daug inkilų. Tai paukščių stebėjimo erdvė.
Siekiant lavinti vaikų pusiausvyrą, iš gražiai nudažytų akmenų įrengtas takas, vaizduojantis didelę gyvatę. Labai smagus užsėmimas eiti gyvatės kūnu.
***
Daug įdomybių ir pasikartojančių akcentų esama ir kitose švietimo įstaigose. Antai saulės laikrodžius visur matėme. Galėtų būti atskiras jų vertinimas, nes kai kurie labai įdomūs.
Visos konkurse dalyvaujančios švietimo įstaigos aplankytos. Daug įdomių gamtos pažinimo akcentų komisijos nariai pamatė Volungės darželyje-mokykloje, lopšelyje-darželyje ,,Pilaitukas“, Lazdynų mokykloje ir kitose švietimo įstaigose. Tačiau dauguma Vilniaus miesto mokyklų, gimnazijų nepanoro parodyti savo veiklos, liudijančios kaip vaikuose ugdo aplinkosauginį mąstymą, liudijančios apie gamtinės aplinkos reikšmę kiekvieno žmogaus gyvenimui. Gal tik todėl matome, stebimės: tiek daug nesupratimo statant ir plėtojant miestą.
Manyčiau, jog ateityje reikėtų grįžti prie švietimo įstaigų apžiūrų organizavimo. Reikia keisti šios krypties mokymo procesą. Siekime, kad jaunos kartos mokytojai, auklėtojai suprastų, jog jų darbas tik dalykinėje pamokoje neišugdo asmenybės, galinčios teisingai elgtis mus supančioje aplinkoje. O abejingieji tam mokyklų vadovai turėtų palikti užimamas pareigas. Nes daugumoje lopšelių-darželių kolektyvai vaikučius ugdo teisingai, o vėliau ta patirtis užmirštama.
Liko nustatyti geriausius. Artimiausiu metu bus atliktas galutinis vertinimas. Bus parengtas ir išleistas leidinukas. Apie tai informuosime ir „Žaliojo pasaulio“ skaitytojus.
Kęstučio Turonio nuotraukos