Žmogus labai glaudžiai susijęs su gamta ir yra sukaupęs apie ją daug informacijos. Deja, pažinti mus supantį pasaulį turime kiekvienas iš naujo ir individualiai. Todėl nuo pat mažens tenka stebėti, pažinti aplinką ir gamtą, mokytis ją tausoti ir protingai naudotis teikiamomis gėrybėmis.
Pasaulyje vis dar vyrauja labai didelė problema – netvarus gyvenimo būdas. Laikantis tvarumo principų galima ne tik prisidėti prie gamtos tausojimo, bet ir prie šeimos vertybių puoselėjimo. Deja, neretai susidaro klaidingas įspūdis, jog tai kažkas globalaus ir nepasiekiamo.
Tvarumas – gyvenimo principas, paremtas idėja gyventi ekologiškai teisingai, socialiai ir ekonomiškai atsakingai, siekiant išsaugoti gamtos išteklius. Tvarumas labai glaudžiai susijęs su sąmoningu vartojimu, kai yra vengiama nereikalingų daiktų, taupiai naudojamas vanduo, elektra, rūšiuojama.
Tad gyventi tvariau galime kiekvienas, tereikia žengti tą mažą žingsnelį savo ir kitų gerovės link.
Niekam nėra malonu vaikščioti per šiukšlių krūvas miškuose, parkuose, matyti didžiulę betvarkę prie atliekų konteinerių.
Mūsų visų tikslas, kad net patys mažiausi galėtų prisidėti prie gamtos išsaugojimo.
Mes, Panevėžio lopšelio-darželio ,,Kregždutė“ pedagogai, aktyviai ieškome būdų kaip galime eiti tvaresne linkme. Esame įsitikinę, kad būtent kasdienybėje padedame formuotis teigiamiems vaikų įpročiams. Visų pirma ugdome požiūrį, kad vaikai patys suprastų, jog taip elgtis yra teisinga. Vaikams pradedame pasakoti apie aplinkosaugą nuo pat ankstyvojo amžiaus, nes vaikų požiūris dar tik formuojasi ir visą gaunamą informaciją jie įsisavina greičiau.
Tvarumą reikia pateikti kaip gerą pavyzdį, nes „kuo patraukliau ištransliuosime šią informaciją, tuo geriau vaikai mokės prisitaikyti prie dabartinės visuomenės“.
Pradedame nuo pačių paprasčiausių dalykų: kaip rūšiuoti, saugoti, sutvarkyti žaislus. Rūšiavimas labai svarus žingsnis pokyčių link. Atrodo, jog paprasta šiukšles išmesti į tam skirtus konteinerius. Atkreipkime dėmesį: kas darosi aikštelėse kur įrengti šiukšlių konteineriai… Baisi betvarkė: prikrauta buitinės technikos, padangų, tekstilės ir visokiausio šlamšto. Kieno tai darbas? Ogi – mūsų, suaugusių žmonių, nenorinčių suvokti ar nežinančių, kokį pavyzdį mes rodome vaikams, kaip gerbiame vieni kitus, kaip mylime mus supančią aplinką.
Rūšiuodami ne tik švariname aplinką, o ir suteikiame galimybę atliekoms virsti energija, prikelti nereikalingus daiktus antram gyvenimui juos perdirbant. O kiek kūrybinio potencialo glūdi jose?
Mūsų įstaigoje atliekų rūšiavimui skiriamas ypatingas dėmesys. Rūšiuoja visa bendruomenė. Grupėse, įstaigos kieme įrengtos erdvės atliekų konteineriams. Rūšiuojame popierių, plastiką, stiklą. Kieme turime kompostinę, kur kompostuojame žaliąsias atliekas.
Įvairių užsiėmimų, veiklų metu suburiame vaikus, vaikų tėvelius, pedagogus į kūrybinį procesą, kurio metu remontuojame sulūžusius žaislus, gaminame įvairias dekoracijas renginiams iš įvairių buitinių atliekų: pakuočių, plastiko, kamštelių, tekstilės, popieriaus, kartono.
Daug edukacinių priemonių pedagogės pagamina iš antrinių žaliavų. Tai juk nieko nekainuoja, tik truputį fantazijos ir noro.
Darbelių gamyba iš antrinių žaliavų – puikus edukacijos šaltinis.
Drauge su vaikais kurdami naujus žaislus, įvairias dekoracijas galėsime parodyti puikų pavyzdį: kaip ir kodėl svarbu nešvaistyti, rūšiuoti ir kitaip puoselėti mūsų Žemę.
Pradėję nuo savęs, geru pavyzdžiu užkrečiame ir kitus. Vaikų tėveliai, sužinoję apie mūsų iniciatyvą, nereikalingus daiktus prikelti antram gyvenimui, noriai prisideda prie jos.
Tikėtina, jog ilgainiui įpročiai gali tapti pamatiniais. Kiek smagumo ir atradimų džiaugsmo galima patirti nereikalingus daiktus prikėlus antram gyvenimui. Manome, kad realybė padiktuos kaip pasukti mūsų visų gyvenimo būdą tvaresne linkme.
Juk mums, pedagogams, visada buvo ir bus svarbiausia ugdyti save kaip išreiškiančius ir realizuojančius žmones. Manome, jog gyventi tvariai niekada nevėlu.
Stenkimės gyventi taip, kad ateities kartos turėtų ne ką mažiau gamtos resursų nei mes.
Autorių archyvo nuotraukos
