Apie nesaugų mūsų gyvenimą priminė kova su COVID-19. Ligoninės tarpusavy lenktyniavo, kas prisipirks kokios nors ir ne visada reikalingos aparatūros. Svarbu – bus parodyti, pasipuikuoti. O prieš virusą teko stoti vos ne plikiems?…
Kauno mieste esančio ąžuolyno tvarkytojai stos prieš alternatyvą – kirsti medį, ar jį išsaugoti? Aišku, storas, supuvęs medis bus išsaugotas. Nesvarbu, ar jis nukris kam nors ant galvos ar ne. Vakarų Europoje visi paliegę vertingi seni medžiai yra saugomi trosais. Pas mus tokios priemonės žinomos, bet projektų vykdytojams tai per daug brangi priemonė, jie lengvesnius pinigus gauna už sausų šakų patrumpinimą. Geras pavyzdys – Trainiškio ąžuolas Aukštaitijos nacionaliniame parke. Iš užsienio atvažiavę ir vietiniai specialistai supuvusio medžio kamieną išskutinėjo, paliko skardos storio kamieno vamzdį. 23 metrų aukščio medis augo visai prie sodybos pastatų. Ypatingai brangiai pagydytas medis nuvirto po kelių metų. Tik Dievulio noru jis griuvo tolyn nuo sodybos. Jeigu būtų bent vienas galvojantis žmogus – turėjo tvirtinti trosus, kad apsaugotų sodybą. Moksliški kamieno skutinėjimai tik pagreitino medžio krizę. Specialistai buvo suinteresuoti garsaus ąžuolo ir nacionalinio parko reklama, specialistų darbus stebėjo saugomų teritorijų specialistų delegacijos. Visi išvažiavo už tvoros palikę žmones būti daugiatonio medžio aukomis.
Man teko vaikščioti vakarų Europos gamtiniais takais. Prie įėjimo – perspėjimai, kad pučiant vėjui, lyjant lankytis draudžiama. Briuselio priemiestyje prie įžymiojo linksmių (laukinių hiacintų) miško stendas net 3 kalbomis įspėja apie gamtinius pavojus, nurodo tinkamai elgtis miške.
Lietuvoje prie svarbesnių gamtinių takų įrengiami brangiausi stendai, kuriuose ne visada įdomūs tekstai. Tik lyg tarp kitko įterpiama eilutė – saugotis nuo virstančių medžių. Pavasarį Kauno marių pakrantės takeliu pastebėjau netikėtą vaizdą: išverstus medžius prie neseniai įrengtų stendų. Medžiai galėjo užvirsti ne tik ant stendų, bet ir ant lankytojų galvų. Todėl stendų tekstai turėtų prasidėti: dėmesio, dėmesio, saugokit save ir kitus.
Vesdamas vaikų ekskursijas esu visko prisižiūrėjęs. Vaikas, įbridęs į vandenį, padėjo koją ant aštrios stiklo šukės; vaikus išgąsdino paklydęs vilkšunis. Vieną kartą pamačiau sutūpusių vaikų ratelį, visi rėkė „kirmėlytė, kirmėlytė“, o ten buvo susiraičiusi didelė nuodingoji gyvatė. Ji daužė galvą į šonus, pasimetusi nuo ją gaubiančių vaikų rankyčių.
Jeigu sugebėsime pasirūpinti vienas kitu, – sumažės pavojų, net ir su COVID-19 susitvarkysime.
Povilo Vitkausko nuotraukos
