Nina PUTEIKIENĖ
Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja

Neregėti gyvūnai iš ateities

Mes esame sprendimų dalis

2021 07 27 senajame uostamiesčio elinge startavo pirmoji Lietuvos jūrų muziejaus ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Ekoforumo diskusija „Klaipėdos festivalis – ant žaliosios bangos?“ ir buvo pristatytas Ekokubas „14 m3 2050 Baltijos. Distopija ar realybė?“, kuriame surengti edukaciniai užsiėmimai. Tokie yra „Ekoženklai“ – sudėtinė Klaipėdos festivalio dalis, papildanti jį ekoįžvalgomis.

Iki rugpjūčio 14 dienos kiekvieną dieną (išskyrus pirmadienius) 14:00-17:00 val. Elinge Lietuvos jūrų muziejaus  Ekokube „14m³ 2050 BALTIJOS. Distopija ar realybė?“ buvo organizuojamos nemokamos edukacinės programos.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, Ekokubo veiklos buvo skirtos kiekvienam lankytojui.

„Jame gali apsilankyti visi – šeima, pora, draugų ratelis ar vienišas praeivis, kiekvienas jų buvo pakviestas pasinerti į 2050 metų Baltijos jūrą, – sakė direktorė.  – 2050-ųjų distopinė aplinka, distopiniai jūrų gyvūnai, distopinės jų istorijos įtraukiai, kartais net šokiruojančiai vaizduos galimą ateitį. Tik klausimas – ar mes tokiais jau esame, ar tik būsime, o gal pavyks to išvengti? Kube lankytojas užtruko vos 10-15 minučių, tačiau tikiuosi, kad sprendimas gyventi tvariau išliks ilgesniam laikui.“

Edukacijos metu interaktyvios programėlės pagalba kiekvienas edukacijos dalyvis patikrino savo EKO IQ, o nuskenavęs kubo QR kodus susipažįno ir su distopinių gyvūnų istorijomis: ruoniu Padangarus, menke Celofanus, ežiažuve Mikroplastus Krapštukedija, jūrų kiaule Naftoena ir kitais. Taip pat lankytojai buvo kviečiami dalyvauti Lietuvos jūrų muziejaus konkurse: pasitelkus Instagram ir Facebook esančiu distopinio Ruonio Padangarus filtru, filmuojant ar fotografuojant kurti 15 sekundžių siužetus. Užfiksavę savo kasdienybės veiklas su Ruoniu Padangarus, 2050-ųjų grėsmės akimis, dienos pabaigoje dalyviai išvysta nepastebimą virsmą: jeigu nieko nekeisime ir nesikeisime, distopija palengva taps realybe.

Šios patirtys leis plačiau, išsamiau diskutuoti ekologinio sąmoningumo, atsakingo ir tvaraus vartojimo temomis su muziejaus edukatoriais kube, savo draugų rate – po edukacijos.

Į ekologinio sąmoningumo ugdymą visuomenės dėmesį Lietuvos jūrų muziejus siekė atkreipti dalyvaudamas projekte  „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė“. Dalyvavimas Klaipėdos festivalyje su ta pačia žinute – tai tąsa nuveiktų darbų bei  galimybė kalbėtis su nauja auditorija, atrasti sąjungininkų tarp profesionalaus meno atstovų. Muziejininkai tiki, kad veikdami dar drąsiau, dar įtaigiau, galės padėti visuomenei kurti tvaresnę ateitį.

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė džiaugėsi, kad gali pasiūlyti, nors ir nelengvu pokarantininiu metu, dar vieną nemokamą objektą.

„Ekokubo lankymas – nemokamas, tačiau labai naudingas, – sako muziejaus vadovė. – Jis lavina vaizduotę ir skatina pažinimą bei teisingą elgseną, nes būnant jame visai nesunku įsivaizduoti, kas gali atsitikti jūros gyvūnams, jei kiekvienas iš mūsų nepradės rūpintis gamta“.

Alfonso Mažūno nuotraukos