Sūduva, Dainava ir Žemaičiai
Gėlių ainiai, jų dainos raštuotos
Ir auksiniai istorijos skaičiai.
Vl. Buragas
Šimtas metų… Daug ar mažai? Daug, jei matuotume skausmu, ašaromis ir likimais… Mažai, jei pažvelgtume rugiagėlių akimis į tėviškės žaliuojančius laukus, į miestus ir miestelius.
Tikriausiai nebus nei vieno Lietuvoje kampelio, kuris neminės šio nuostabaus tautos jubiliejaus – Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio.
Tad ir mes, Vištyčio krašto žmonės, su didžiausiu užsidegimu laukiame šios šventės.
Tik užsukus į miestelį svečius pasitinka trispalve ąžuolo lapų puokšte pasipuošę namų langai. Jie tarsi pražysta, prisikelia naujam gyvenimui, nes ne visuose namuose gyvena, ne visuose dar viešpatauja senoji namų dvasia…
Tokia langų puošyba ypač džiaugiasi garbingo amžiaus vištytiečiai. Tai – nauja ir dvasinga. O kaip gražu, kai saulė, prasiskverbusi pro lietaus debesis, sutviska trimis spalvomis ne tik languose, bet ir prie bendruomenės namų pritvirtintame stende. (Jis ir naktį primena Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį tviskančiomis spalvomis.)
Pasižvalgius po miestelį, galima užsukti ir į Vištyčio Petro Kriaučiūno mokyklą-daugiafunkcį centrą. Čia taip pat juntama šventinė nuotaika. Kadangi mokykla – ilgalaikė Žaliosios vėliavos nominantė, todėl ir Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui – žaliuojantys gėlių krūmeliai (kuriuos visa mokykla – mokiniai, mokytojai, darbuotojai sodino, laistė, prižiūrėjo) bus padovanoti miesteliui, kai prašvis pavasaris. O tai – 100 pelargonijų vazonėlių. Jau dabar kai kurie žiedeliai išsiskleidė, tarsi sakydami: ,,Aš pražydau Tau, Lietuva!“.
Visiškai neseniai Vištyčio regioninio parko kultūrologė R. Gagienė suorganizavo viktoriną, „Protmūšį“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui. Prie šio renginio prisidėjo ir istorijos vadovėlių autoriai (vištytiečiai) Genia ir Juozas Jurkynai, karo gydytojas Vilius Kočiubaitis ir regioninio parko direktorius Neriju Paškauskas. Jie ir buvo komisijos nariai, vertinantys penkias komandas, kurių sudėtį sudarė ir miestelio gyventojai, ir Vištyčio užkardos pasieniečiai, ir mokytojai, ir seniūnas Bronius Polita, ir mokiniai, ir svečiai iš Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (atsitiktinai užsukę antro kurso studentai Eleonora ir Ignas) bei kaimynai iš Girėnų kaimo.
„Protmūšio“ klausimai apėmė laikotarpį nuo 1917 metų iki paskutiniųjų tarpukario dienų. Daug dėmesio buvo skiriama ir tarpukario Vištyčiui. Čia savo žinių skrynelę pravėrė senieji Vištyčio gyventojai, juk jų tėvai, seneliai, jų gyvenimas – gyva istorija.
Vartė istorijos lapus, diskutavo, ginčijosi, aiškinosi, tiesiog patylėjo… ir geriausiais istorijos vedliais tapo ,,Žalioji komanda“, kuriai vadovavo girininkas Regimantas Valaitis (ilgalaikę patirtį turintis ,,Protmūšių“ dalyvis).
Ne tik viktorina kalbėjo apie Lietuvą ir jos istorinius vingius, bet ir Vištyčio regioninio parko lankytojų centre eksponuojama menininko Zino Kazėno fotografijų paroda „Vilnius – Laisvės miestas 1988-1990“.
Vištytis – nedidelis miestelis, bet tik darbščių žmonių, kaip vietos regioninio parko darbuotojų, ypač kultūrologės Rima Gagienės, kultūrinės veiklos vadybininko J. Paškausko, Vištyčio Petro Kriaučiūno mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotojos V. Paškauskienės, direktoriaus Z. Vasaičio, mokyklos bendruomenės narių – Aušra Ryckienės, Renata Liepuonienės, Violeta Navickienės – ir miestelio bendruomenės pirmininkės Vilma Menčinskienės entuziazmo ir kūrybiškumo dėka Vištytis gyvuoja ir dalina šviesą bei gėrį aplinkiniams.
Autorės archyvo nuotraukos
