Laukdami didžiųjų žiemos švenčių skubėsime į parduotuves ir dairysimės maisto Kūčių, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų stalui. Tarp geidžiamų žuvų ir jų produktų didelę paklausą turi Lietuvos akvakultūros ūkiuose užauginti karpiai. Įsigydami juos retas pagalvojame, kiek triūso įdėta auginant šias vertingas žuvis. O viskas prasideda nuo jų veisimo ir paauginimo. Apie tai 2019-11-29 vykusioje Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos konferencijoje pasakojo UAB „Kaplių žuvys“ vadovas Arvydas Šurkus.
Nuo reproduktorių iki šiųmetukų
Veislininkystėje svarbu geri reproduktoriai. Karpių veisimui jie atrenkami rudenį ir išleidžiami į žiemojimo tvenkinį.
„Nutirpus ledui, nerštui atrinkti reproduktoriai maudomi 2 proc. natrio chlorido tirpale ir keliami į paruošimo patalpas. Kol žuvys bręsta, atliekami mailiaus paauginimo tvenkinių dugno paruošimo darbai. Reproduktoriams subrendus, iš jų paimti ir apvaisinti ikrai inkubuojami Mcdonald,o aparatuose. Reikiamas deguonies kiekis, temperatūra ir apsauga nuo saprolegnijos, užtikrina sėkmingą ikrų vystymąsi“, – pasakojo UAB „Kaplių žuvys“ direktorius Arvydas Šurkus.
Saprolegnija arba saprolegniozė – grybelinė žuvų liga. Ją sukelia vandenyje gyvenantys saprolegnijos grybeliai. Jie puola žuvų ikrus. Negyvus, grybelio apniktus ikrus būtina šalinti. Saprolegnija sergančių žuvų papuola pagauti ir meškeriotojams. Dažniausiai į vatą panašus apnašas atsiranda traumuotose vietose ant žuvų odos ir pelekų. Tokioms žuvims nedera taikyti principo „pagavai-paleisk“. Kartais dėl saprolegnijos prekinę išvaizdą praradusių, neestetiškai atrodančių žuvų galima pamatyti perpildytuose prekybos centrų baseinuose.
„Sėkmingai išsiritusios karpių lervutės perkeliamos į paauginimo baseiną ir, pasibaigus trynio maišelio rezopcijai, išleidžiamos į paauginimo tvenkinius. Paaugę iki 5-6 g karpiukai pradedami šerti. Tam naudojamos automatinės šėryklos. Kas savaitę tikrinamas žuvyčių svoris ir sveikata, nuolat reguliuojamos šėrimo normos“, – toliau pasakojo A. Šurkus ir sakė, jog tik sulaukus rudens, nuimamas šiųmetukų derlius, o jo gausai didžiulės reikšmės turi žuvininkystėje naudojami pašarai.
Apie jų gamybą pranešime „Ekstruduotų pašarų žuvims gamybos ypatumai“ pasakojo UAB „Naujasis Nevėžis“ gamybos vadovas Valdimaras Būtėnas. Iš pranešimo tapo aišku, kad ekstrudavimo procesas prasideda pašaro malimu, veikimu karštais garais ir specialiame įrenginyje baigiasi didelio slėgio spaudimu per plieninį siaurėjantį vamzdį su konusinėmis skylėmis.
UAB „Naujasis Nevėžis“ gamina aukščiausios gamybos pašarus ne vien karpių mitybai, bet ir upėtakiams, šamams bei eršketams.
Galvos skausmas – paukščiai
Sėkmingai augantis tvenkinių derlius rūpi ne vien žuvų augintojams, bet ir geresnių sąlygų pramisti ieškantiems vandens paukščiams.
Žuvlesių paukščių Lietuvos akvakultūros tvenkiniuose problemą nagrinėjo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto ornitologas Julius Morkūnas. Aptaręs paukščių rūšių kaitos priežastis ir neigiamas pasekmes daugeliui paukščių populiacijų, pranešėjas teigiamai vertino žuvininkystės tvenkiniuose sudaromas palankias biologinei įvairovei sąlygas. Nagrinėdamas didžiųjų kormoranų, didžiųjų, baltųjų bei pilkųjų garnių, didžiųjų dančiasnapių ir ausuotųjų kragų konfliktus tarp žuvininkystės ūkių ir šių paukščių J. Morkūnas atkreipė dėmesį, kad ne visi šie paukščiai minta vien žuvimis ir jų pašaru. Didžiausią žalą žuvininkystės ūkiuose auginamai produkcijai daro gausėjantys garniai ir kormoranai. Didieji kormoranai maitinasi smulkesnėmis, dažniausiai gausiomis žuvimis. Jų gali sulesti nuo 350 g iki 750 g per dieną. Garnių mitybos racionas susideda iš keliolikos rūšių gyvūnų rūšių: žuvų, graužikų, varliagyvių ir bestuburių.
Siekiant išsiaiškinti konferencijos dalyvių nuomones apie paukščių daromos žalos mastą, J. Morkūnas pakvietė konferencijos dalyvius, naudojant mobiliuosius telefonus, dalyvauti loginiame žaidime. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad žuvininkystės ūkiams didžiausią žalą daro garniai ir kormoranai. Negelbsti nei baidymo garsinės patrankos, nei tvenkinių apgaubimas tinklais.
„Siekiant išsiaiškinti ir įvertinti garnių reikšmę auginamos komercinės žuvies atžvilgiu, šiuo metu yra vykdomas Žemės ūkio ministerijos finansuojamas mokslinis tyrimas. Jo tikslas – ištirti didžiųjų baltųjų garnių ir pilkųjų garnių gausos dinamiką bei jų mitybą Lietuvos žuvininkystės ūkių tvenkiniuose 2019 – 2020 metų laikotarpiu ir parengti rekomendacijas dėl žuvininkystės ūkių tvenkinių apsaugos nuo paukščių daromos žalos. Projekto veiklos pradėtos vykdyti 2019 m. rugpjūčio mėnesį, pabaiga numatyta 2020 m. lapkritį“, – informavo J. Morkūnas.
Uždaros žuvų auginimo sistemos
Žuvų auginimas tvenkiniuose sunkus ir mažai rentabilus darbas, todėl daugeliu atvejų žuvys auginamos uždarose auginimo sistemose (UAS), (angliškai Recirculating Aquaculture Systems – RAS). Apie jas pranešime „Šaltavandenė UAS. Vaivorykštinių upėtakių auginimas“ pasakojo šioje srityje didžiulę patirtį turintis UAB ,,FishNet“ ichtiologas dr. Egidijus Leliūna. Pristatęs pagrindinius akvakultūroje naudojamus sistemų tipus specialistas teigė, jog atvirų pratekančių sistemų nebrangi eksploatacija, reikalingas didelis vandens srautas, probleminė vandens parametrų ir ligų kontrolė. Pusiau uždarose sistemose – paprastas metabolizmo produktų neutralizavimas, mažesnis šviežio vandens poreikis. Uždarose auginimo sistemose – didelis recirkuliacijos lygis, todėl maži šviežio vandens poreikiai, nesudėtinga vandens parametrų kontrolė ir pilnas auginimo ciklo valdymas, tačiau didelės pradinės investicijos ir reikalinga nuolatinė kvalifikuota priežiūra. E. Leliūna akcentavo ir tai, kad diegiant UAS nereikia didelio žemės ploto ir yra galimybė visiškai kontroliuoti žuvų augimo procesą. UAS privalumas prieš kitas žuvų auginimo sistemas: didelius žuvų kiekius galima auginti arti žuvų pardavimo vietų, be to, UAS mažiau teršia aplinką.
Didelį konferencijos narių susidomėjimą ichtiologo pranešimu rodė užduodami klausimai ir išsamūs dr. Egidijaus Leliūnos atsakymai. Jis tikino, kad UAS yra gera alternatyva žuvų auginimui tvenkiniuose.
Vandens parametrų matavimai
Nesvarbu, kokiose sistemose auginamos žuvys, reikalinga vandens parametrų kontrolė. Tai galima atlikti specializuotose laboratorijose, tačiau turint reikiamą įrangą kai kuriuos vandens kokybės matavimus galima atlikti vietoje. Apie tai pranešime „Hidrocheminiai parametrai akvakultūroje. Analitiniai testavimo metodai ir įranga“ pasakojo UAB „Filter“ inžinierė Simona Balkevičienė.
Pristatydama vandens analizei naudojamą įrangą ji demonstravo testų juosteles, spalvotus tirpalus ir diskus, titravimo įrangą bei elektrocheminius matavimo prietaisus. Atliekant cheminių parametrų vandens analizę reikalingi reagentai, prietaisai, pagalbinės medžiagos ir įrankiai. Naudodama juos S. Balkevičienė atliko žuvininkystėje naudoto vandens tyrimus, apibendrino analizės rezultatus ir atkreipė dėmesį, kad atlikti matavimai, naudojant prietaisus, tikslesni už vizualinius. Užduoti klausimai pranešėjai rodė, kad ši tema žuvų augintojams aktuali, nes buvo klausimų apie demonstruotų prietaisų kainas ir jų įsigijimą.
3D spaudos galimybės
Apie jas pranešime „Akvakultūros įrenginių kūrimo galimybės panaudojant 3D Spaudos technologiją“ pasakojo ir filmuotą medžiagą demonstravo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Dizaino katedros dr. doc. Linas Krūgelis.
VGTU Dizaino katedra rengia pramoninio dizaino specialistus inžinierius ir užsiima moksline veikla. Projektavimui naudojama viena populiariausių ir pažangiausių inžinerinio projektavimo programų – SOLIDWORKS.
„SOLIDWORKS programa geba pilnai virtualizuoti sudėtingas inžinerines struktūras. Virtualūs 3D modeliai skirti efektyviai suplanuoti būsimų gaminių gamybą. 3D modeliai gali būti gaminami panaudojant 3D spaudos technologiją. 3D spauda – tai adityviosios gamybos rūšis, kai robotizuotomis staklėmis formuojamas gaminys iš sluoksniais lydomo ir klojamo plastiko“, – naudodamas vaizdinę medžiagą pasakojo dr. L. Krūgelis, supažindindamas su demonstruojama automatine žuvų šėrykla.
Daug klausimų sulaukė per rankas leidžiamas švytuoklinės šėryklos prototipas. Konferencijos dalyviai aptarinėjo jos veikimo principą, panaudojimo galimybes. Visus sudomino filmuota medžiaga apie dirbančias robotizuotas stakles ir plastikinio gaminio pagaminimą. Baigdamas Dizaino katedros docentas dr. L. Krūgelis pakvietė akvakultūros srityje dirbančiuosius bendradarbiauti ir teigė, kad įdomūs pasiūlymai gali tapti VGTU Dizaino katedros magistrantų ir doktorantų darbais.
Vacio Paulausko archyvo nuotraukos
