Šie metai nelepino nei žemdirbių, nei sodininkų. Kadangi retai ir labai mažai palydavo, per karščius daržus reikėjo nuolat laistyti. Apie užaugintų daržovių, kurių Lietuvoje pačioje rudens pradžioje ėmė trūkti, derlių ir apskritai apie sodininkų šių metų triūso rezultatus buvo galima kalbėti dar nė vasarai nepasibaigus. Tačiau, pasak Vilniaus susivienijimo „Sodai“ valdybos pirmininko Vladislovo Butkevičiaus, neretai tenka girdėti, kad sodininkai vis dėlto įstengė gana sėkmingai atsispirti ir neįprastam sausmečiui. Kad patys tuo įsitikintume, nusprendėme pasižvalgyti po Vilniaus miesto teritorijoje esančius sodus.
Pirmiausia aplankėme sodininkų bendriją „Vitaminas“, kurios valdybai nemaža metų vadovauja Veronika Mogenienė.
Nėra jokių stulpų, asfaltuoti keliai
Vaikščiodami po bendrijos sklypų teritoriją, sutikome savo sklype triūsiančią sodininkę Virginiją Globužienę (šios bendrijos narę nuo jos įsikūrimo 1965 metais), kuri sakė, kad ypač bendrijos narių reikalais rūpinasi dabartinė valdybos pirmininkė, sodininkai patenkinti ir visos jos vadovaujamos valdybos darbu.
„Svarbiausia, kad net šią sausą vasarą mums netrūko nei laistomojo, nei geriamojo vandens, džiaugiamės asfaltuotais pagrindiniais mūsų teritorijos keliais, joje tvarkinga, švaru. Dabar į mūsų sodus iš miesto labai patogiai galima atvažiuoti autobusu“, – sakė sodininkė.
Beje, ir šio sodo šeimininkė yra aktyvi bendrijos narė, dalyvauja visose tvarkymosi talkose, jos sodas, kaip matėme, taip pat tvarkingas, jame auginamos įvairios daržovės.
O štai kitas sodas, kurio šeimininkė yra Teodora Stasiūnienė, ne tik svečią, bet ir praeivį žavi labai gražiais gėlynais, įdomiai, išradingai apkarpytais dekoratyviniais krūmeliais, iš kurių šakelių suformuojamos įvairios figūros. Puikiai prižiūrimas taip pat atnaujintas sodo namelis, jame galima gyventi ir vasarą, ir žiemą.
„Žmonės gerai tvarkosi, kai kurie soduose nuolat gyvena, yra besidominčių bitininkyste, o štai aname sode išrikiuota ištisa virtinė avilių – ten jau rimtas bitininkas įsikūręs, – pasakojo V. Mogenienė. – Mūsų „Vitamino“ sodininkų bendrijos teritorijoje – šimtas dvidešimt trys sklypai, taigi nemaža teritorija. Joje yra trys pagrindinės gatvės su lentelėse aiškiai pažymėtais pavadinimais: Bajorų Sodų 1, 2 ir 3 gatvės. Pastatai – taip pat su aiškiai perskaitomais numeriais… Matote, niekur nėra jokių elektros stulpų, kabeliai, kaip ir dujų vamzdžiai, nutiesti po žeme. Visi sodininkai turi interneto prieigą“.
Daugėja jaunų sodininkų
Pasivaikščioję po sodus, susėdome jaukioje bendrijos pirmininkės pavėsinėje. Pokalbyje dalyvavo ir bendrijos narys Kęstutis Voveris, atliekantis buhalterio darbą, jau keturiasdešimt vienerius metus turintis sodo sklypą, gyvenantis savo pasistatytame namelyje, bei jaunas sodininkas, aktyvus bendrijos valdybos narys Lukas Kondratas, tad galėjome aptarti visus svarbiausius sodininkams rūpimus dalykus.
„Nors Vilniaus miesto teritorijoje iš viso yra du šimtai penkiasdešimt sodininkų bendrijų, – kalbėjo V. Butkevičius, – „Vitaminas“ yra viena iš tų bendrijų, kurios gerai tvarkosi, turi daug aktyvių narių. Kaip matėme, šios bendrijos teritorijoje esantys keliai, gatvės daugiausia asfaltuotos. Bendrijos valdyba aktyviai dalyvauja Vilniaus susivienijimo „Sodai“ veikloje. Valdybos pirmininkė – susivienijimo revizijos komisijos narė. Pirmininkė eina šias pareigas jau trečią kadenciją, bendrijos nariai nori, kad ji dirbtų toliau“.
Plačiau apie sodininkų veiklą informavo V. Mogenienė:
„Aišku, bendrijos pirmininkui dirbti tenka daug, bet ir visi valdybos nariai turi ką veikti. Ir veikia. Jei valdybos nariai taip nuoširdžiai nepagelbėtų, tai pirmininkas vienas niekaip neįstengtų visko nuveikti. Kadangi turime mažai lėšų, – mūsų nario mokestis nuo 2009 m. iš esmės nedidėja, – tai surinktus pinigus reikia taupyti. Maždaug šešiasdešimt procentų mūsų narių soduose ir gyvena, o apie pusė jų yra tokie pensininkai, kurie gauna mažas pensijas. Todėl didinti mokesčius būtų sudėtinga, stengiamės kažkaip kitaip išsiversti. Labai gerai, kad valdyba yra gerokai atjaunėjusi. Mūsų sodai plečiasi, ateina daug jaunų žmonių ir visi nori turėti vaikų, o mažiesiems reikia žaidimų aikštelės. Tokią dabar jau turime. Yra mūsų sodininkų šeimų, kurios augina ir po tris vaikus, o Vilniuje trūksta vaikų darželių, lopšelių, tad turime planų patys įsteigti tokią priešmokyklinę įstaigą… Daugelis naujų sodininkų nestoja į bendriją. Nemaža jų laiko šunis, kurie paleidžiami ir laksto po svetimus sklypus. Taigi dar reikės pakovoti, kad ir šie sodininkai savo keturkojus augintinius laikytų pririštus… Vilniaus susivienijimas „Sodai“ labai rūpinasi mūsų sodais, stengiasi pagal tas galimybes, kurias turi, mums pagelbėti. Labai gerai, kad sodininkams rengiami seminarai, teikiamos konsultacijos“.
Privalu vadovautis įstatymu
„Sodininkai turi vadovautis sodininkų bendrijų įstatymu, – priminė Vilniaus susivienijimo „Sodai“ valdybos pirmininkas. – Kiekvienas, kuris įsigijęs sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje, nesvarbu, kad nestoja į bendriją, turi mokėti visus sodininkui privalomus mokesčius – tuos, kuriuos nustato sodininkų bendrijos visuotinis susirinkimas, pirmiausia – infrastruktūros mokestį. Todėl dabar naujų sodininkų, kurie nestotų į bendrijos narius, yra gerokai mažiau, nes visi supranta, kad vis tiek mokesčius mokėti reikia. Kai kuriose sodininkų bendrijose ne jos nariams nustatomas net didesnis mokestis, negu nariams, todėl nariu verta būti jau vien dėl to. O naujai sklypą nusipirkęs narys vietoj infrastruktūros mokesčio moka stojamąjį mokestį“.
Regis, įsidėmėtiną mintį išreiškė ir jaunasis bendrijos valdybos narys L. Kondratas:
„Man atrodo, labai svarbu yra sodininko gyvenimo kokybė. Reikia, kad kiekvienas sodininkas jaustųsi patogiai, turėtų geras sąlygas gyventi ir sodo namelyje, kad teritorija visada būtų tvarkinga, tinkamas gatvių apšvietimas. Tai mes jau turime. Bet gerai būtų įsirengti sporto aikštelę. Gaila, bet mūsų sodų teritorijoje kol kas nerandame jai pakankamai vietos“.
Vytauto LEŠČINSKO nuotraukos
