Po parką besidairant...
Aukštadvario regioninis parkas tapo keliaujančio festivalio Natura Fest stotele. Natura Fest renginys visai šeimai, kuriame per žygius, edukacijas, kūrybines dirbtuves ir vietos žmonių pasakojimus galima išskirtinai pažinti šį saugomą gamtos ir kultūros kampelį. Tai, pasak organizatorių, kvietimas ne tik pasitikti vasarą, bet ir įsiklausyti į gamtą, prisiliesti prie jos gyvai – vaikštant, kuriant, ragaujant, klausantis ir patiriant.
Aukštadvario kraštas – ten, kur gamta pasakoja istorijas
Aukštadvario regioninis parkas – tai viena iš vaizdingiausių Lietuvos saugomų teritorijų. Kalvotas reljefas, gausybė ežerų, piliakalnių ir slėnių čia sukuria peizažą, kuriame galima ne tik pailsėti, bet ir atrasti unikalią biologinę bei kultūrinę įvairovę. Tai kraštas, kuriame gamtos grožis glaudžiai persipynęs su senosiomis legendomis, dvasinėmis vietovėmis ir gyvomis tradicijomis.
Parke saugoma net 7 Europos svarbos gamtinių buveinių tipai, o Spindžiaus miške klesti viena įspūdingiausių orchidėjų bendrijų visoje Lietuvoje. Čia gyvena 13 iš 14 mūsų šalyje aptinkamų šikšnosparnių rūšių, o ramybės ieškotojus kviečia tylūs pažintiniai takai ir mistiški šlaitai, išraižyti gamtos ir žmogaus istorijų.
Gamtos festivalis – proga pažinti kitaip
Natura Fest – tai neeilinis renginys gamtoje. Tai kelionė, kurioje kiekvienas dalyvis tampa atradėju. Festivalio programa pilna skirtingų patirčių: nuo pažintinių žygių su ekologais ir pelėdų tyrinėtojais iki baidarių varžybų, kūrybinių dirbtuvių, kalvystės meno ar vakarojimo prie laužo.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pristato visus mūsų krašto nacionalinius ir regioninius parkus, Natura 2000 teritorijas, Saugomų teritorijų paso akciją, taip pat mažuosius kviečia įsitraukti į gamtosauginius žaidimus.
Svečiai kviečiami į pažintinius žygius, edukacijas ir kūrybines veiklas. Mažieji galėjo išbandyti įvairius interaktyvus užsiėmimus – nuo įtraukiančių veiklų su skautais iki medinių figūrėlių dekoravimo ar paslaptingų pelėdų pažinimo.
Natura Fest Aukštadvaryje vyko prie Aukštadvario piliakalnio.
Vietos bendruomenė festivalio metu siūlė gardų vietinį maistą, kvietė įsigyti unikalių rankų darbo dirbinių, levandų produktų, šiaudinių žaislų ar natūralių skanėstų, pažymėtų „Saugomų teritorijų produkto ženklu“.
Kiekvienas dalyvis – nuo vaiko iki senjoro – galėjo atrasti jam patinkančių veiklų: vyko daug pažintinių žygių, taip pat orientavimasis baidarėmis, įvairios sporto rungtys, veikė ir vaikų, ir bibliotekų erdvė. Beje, vaikų erdvėje buvo galima piešti kartu su dailės mokytoja Nijole Mečkovskaja.
Skambėjo muzika, dainos ir eilės, vyko žygiai iki piliakalnių ir pilkapių, dvaro parko ir upėtakių tvenkinių, žoliavome, vaišinomės čiobrelių arbata, buvo stebimi šikšnosparniai, klausomasi pasakojimų apie šikšnosparnius ir pelėdas. Ežerų vandenis skrodė, lenktyniavo per 20 baidarių, o ant kranto vyko įvairios sportinės rungtys, edukacijos (tapybos, spalvinimo, lipdymo, konstravimo, kalvystės… Kalvystės amatą pristatė kalvis iš Antaveršio kaimo Martynas Breikštas.
Savo žiniomis ir prisiminimais mielai dalinosi garbingi svečiai – Algimantas Zubavičius (gamtininkas, rašytojas, keliautojas, kolekcininkas, ilgus metus dirbęs Aukštadvario upėtakių tvenkiniuose), gamtininkai Gintarė Grašytė ir Remigijus Karpuška.
Iš įsimintinesnių žygių – kartu su Algimantu Zubavičiumi, garsiojo gamtininko Teofiliaus Zubavičiaus sūnumi. Algimantas Zubavičius – gamtininkas, rašytojas, keliautojas, kolekcininkas, ilgus metus dirbęs Aukštadvario upėtakių tvenkiniuose. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Vilniaus universitetą, įgijo biologo ichtiologo specialybę, dirbo Aukštadvaryje, vėliau – Daugų žuvininkystės ūkyje.
Itin įsimintiną žygį vedė Rita Balsevičiūtė, istorikė, žolininkė, Aukštadvario regioninio parko grupės vyr. kultūrologė. Ji žygio dalyvius supažino su pavasarį lapus ir žiedus skleidžiančiais vaistingaisiais augalais, nuvedė net iki Aukštadvario dvaro, kuriame daug gamtos paminklų – ir kaštonas, ir maumedžių, ir liepų alėjos.
LDK dvaras Aukštadvaryje minimas nuo XVI a., jis stovėjo ant piliakalnio. 1837 m. A. Malevskio pastatytas dabartinis dvaras su parku ir upėtakių tvenkiniais, išlikęs iki šių dienų. 1906 m. baigtas įrengti stambus žuvų ūkis – 16 tvenkinių ir žuvų perykla. 1913 m. pradėti tvenkinių išplėtimo darbai. Malevskiai valdė dvarą iki Pirmojo pasaulinio karo. Sovietų valdžia 1940 m. Aukštadvario dvarą nusavino, tuo metu jis priklausė Tadui ir Vladui Mongirdams (375,99 ha).
Po Antrojo pasaulinio karo dvare veikė tuberkuliozinė ligoninė. Po Nepriklausomybės atgavimo dvaras grąžintas buvusių savininkų giminei, Mongirdams.
1837 m. pastatyti vėlyvojo klasicizmo dvaro rūmai, sovietmečiu rekonstruoti. Išlikęs išilgintų proporcijų, medinis tvartas (kiaulidė) pastatytas apie 1936 m. Parkas formuotas kartu su dvaro rūmais. Jis daugiaerdvis, mišrus, daugiau sutelktas sodybos centre. Parko centrinė dalis – geometrinės kompozicijos, plokščio reljefo. Šioje dalyje parkas su išryškintu kompozicijos centru – parteriu, rūmų pastato ašis sutapdinta su parko ašimi, dominuoja geometriškai taisyklingos erdvės. Nedaug medžių rūšių. Vakarinėje ir šiaurinėje dalyje parkas peizažinis, artimas gamtiniam parkui, kuriame yra natūralaus, nelygaus, kalvoto reljefo su laisvos konfigūracijos vandens telkiniais, natūraliai augančiais želdiniais, didesniu medžių asortimentu. Pagrindinės medžių rūšys: paprastasis klevas, paprastoji liepa, ąžuolas, baltalksnis, juodalksnis, beržas, pilkoji tuopa, blindė. Kitos, antraeilės: europinis maumedis, vakarinė tuja, dygioji eglė, graikinis riešutmedis, kvapusis beržas, platanalapis klevas, baltažiedis vikmedis. Gausiai paplitę krūmai, tarp kurių paprastosios alyvos ir kt. Yra mažosios architektūros statinių. Per Verknės upelio senvagę buvo pastatytas medinis tiltas su mūrinėmis atramomis. Liepų rate įrengtas girnapusės stalas.
… Vakare vyko įsimintinas šikšnosparnių ir pelėdų paieškų žygis, kurį vedė Remigijus Karpuška ir Renata Mackevičienė.
Beje, alkį numalšinti viliojo picos, kepsniai, sūriai, naminė gira, kareiviška košė.
Aukštadvario regioninio parko grupė yra dėkinga Aukštadvario bendruomenei ir gimnazijos mokiniams, skautams iš Stakliškių, visiems geros valios žmonėms, prisidėjusiems prie gražios šventės organizavimo! Rūtai iš Baltijos aplinkos forumo ir visai komandai linkime nepailsti, toliau organizuoti šaunias šventes gamtoje!
Autorės archyvo nuotraukos
