Rasa GRAŽIENĖ
Anykščių regioninio parko vyr. specialistė
Naktigonėn – į Anykščius
Maudynės Šventojoje
Ilgėjant vasaros naktims rugpjūčio 10-ąją stovyklavietėje „Žirgo takas“ (8-tame kilometre) vyko tradicinė Naktigonės šventė. Siekiant prisiminti ir atgaivinti šį paprotį Anykščių regioninio parko direkcija jau 7-tą kartą organizuoja simbolinę „Naktigonę“. Tai išnykęs senovės paprotys, kurio metu vasaros ir rudens naktimis buvo bendrai ganomi kaimo arkliai, o į naktigonę dažniausiai jodavo jaunesnieji šeimos nariai. Kad naktimis mažiau imtų miegas, piemenys užsiimdavo įvairia veikla: maudydavo žirgus, gamindavo rankdarbius, žaisdavo, pasakodavo istorijas prie laužo. Stovyklavietė, kurioje vyko renginys, patenka į Natura 2000 teritoriją – Šventosios senvages, kuriose saugomos užliejamos stepinės pievos ir buveinės. Čia jau keletą metų vietos ūkininkų ganomos kelios avių bandos bei ožkytės, kurios taip pat prisideda prie natūralių pievų išsaugojimo.
Tradiciškai į jaukų gamtos prieglobstį ristūnai su šeimininkais atvyko iš Andrioniškio, Keblonių kaimų „Mikadoro“ ir Niūronių kaimo „Vilarto“ žirgynų. Atjojančius žirgus, visus svečius, žirgų ir gamtos gerbėjus šiltai pasitiko Anykščių kultūros centro folkloro ansamblis „Valaukis“ (vad. Regina Stumburienė). Beje, šiais metais, minint Kovo 11-tąją, „Valaukiui“ suteiktas Anykščių regioninio parko produkto ženklas – paukštukas!
Liaudiška muzika, Anykščių Arklio muziejaus darbuotojų demonstruojami amatai bei Anykščių rajono neįgaliųjų draugijos rankdarbių mugė, šešerių metų Naktigonės šventės akimirkų nuotraukų paroda, kupinas siurprizų „Laimės ratas“, šurmuliuojantis vaikų žaidimų kiemelis ir galimybė piešimo lentoje „Nuspalvinti žirgelį“… Kiekvienas čia galėjo rasti užsiėmimą! Jei norėjosi dovanų, galėjai kopti į 4 m stulpą, kurio viršūnėje kabojo skilandis, meduolis, sūris ir giros butelis…
Visi šventės dalyviai mėgavosi galimybe pajodinėti ant žirgų bei poni arkliukų, žirgynų „ Mikadoras“ ir „Vilartas“ augintinių.
Nebūtų Naktigonės, jei nebūtų žirgų… Ristūnai šokinėjo per kliūtis, treneriai rodė kaip žirgai yra pabalnojami, kokius triukus moka ir kaip kasdien treniruojami. Šiais metais didžiulio Naktigonės šventės dalyvių dėmesio sulaukė pats mažiausias poniukas „Vilarto“ augintinis ir „Mikadoro“ širdies formos dėme ant šono paženklintas ponis vardu Čikis – pripažintas greičiausiu poniu Lietuvoje!
… Žirgai brido į Šventąją. Jų maudynės – vienas gražiausių Naktigonės epizodų. Brasta šiemet nusekusi: ristūnai tiesiog braidė, plaukti buvo per daug seklu. Bėgo pakrante ir mažieji poniai: prie pat vandens jie sustodavo ir ramūs brisdavo upėn. Jaunų raitelių rūbai drėko ir šlapo: jaunimas neskubėjo varyti žirgų į krantą, o ir žmonės nesiskirstė, nes visi, kas tik panorėjo, galėjo maudyti žirgus…
… Užgrojus vilniečių trio (Martyno armonikai, Editos smuikui ir Artiomo bubinėliui) visi suskubo į krantą ir prasidėjo tikra gegužinė! Kavarsko šokėjų kolektyvo „Paversmėlė“ (vad. Aušra Blažienė) merginos prisijungė prie socialinių šokių mokytojų vilniečių Augusto ir Gustės įjausminančio šokimo, prie jų jungėsi dar kiti. Naktigonė įgavo naują ritmą. Jaunų gabių muzikantų ir šokėjų šėlionei pritarė ir vyresni sueigos dalyviai, jungėsi į būrį neraginami. Ir dėl to visiems buvo dar smagiau. Daug džiaugsmo visiems sukėlė ir Anykščių regioninio parko simbolio Voveriuko pasirodymas.
Šalia esančiose pievose dar ilgai ganėsi žirgai, o prie šviesaus ir kaitraus laužo, ragaudami kvapnią žolynų arbatą, žaisdami smagius piemenėlių žaidimus vaikams ir suaugusiems, sueigos dalyviai mėgavosi miela besibaigiančios vasaros vakaro draugija.
Anykščių RPD vyr. specialisto Rolando Lančicko nuotraukos