Rasa GRAŽIENĖ
Anykščių regioninio parko direkcijos vyr. specialistė
Naktigonė, kaipo šventė
Ji buvo surengta Anykščių regioniniame parke
Žirgų ganymas
Paprasčiausiai: pasiilgau arklio,
Jo protingų ir gerų akių.
Norisi kažką sunkaus pavalkiot
Arba šiaip – pasiganyt sykiu….
Taip apie arklį rašė poetas Justinas Marcinkevičius.
O kas lietuviui yra arklys, žirgas? Ir duonelę kasdieninę auginant, ir visus ūkio darbus nuveikiant, pramogaujant šventėse, ir tėvynę ginant – visur kartu! Ir šįkart Anykščių regioninio parko direkcija nori padėkoti visiems, jau devintą kartą atėjusiems, atvažiavusiems ir atjojusiems nakties!
Ilgėjant vasaros naktims, rugpjūčio 13-ąją stovyklavietėje Žirgo take 8-tame kilometre vyko tradicinė Naktigonės šventė. Siekiant prisiminti ir atgaivinti šį paprotį, jungiantį žirgų mylėtojų bendruomenę, Anykščių regioninio parko direkcija, kartu su Arklio muziejumi, jau 9-tą kartą organizuoja simbolinę „Naktigonę“. Tai išnykęs senovės paprotys, kurio metu vasaros ir rudens naktimis buvo bendrai ganomi kaimo arkliai, o į naktigonę dažniausiai jodavo jaunesnieji šeimos nariai. Kad naktimis mažiau imtų miegas, piemenys užsiimdavo įvairia veikla: maudydavo žirgus, gamindavo rankdarbius, žaisdavo, pasakodavo istorijas prie laužo. Ganydavo pasikeisdami: vieni miegodavo, kiti budėdavo prie laužo. Budėjimo tikslas – apsaugoti galvijus nuo vilkų ar vagių. Naktigonės tęsdavosi savaitę ar net pora mėnesių. Svarbiausia – naktinio ganymo nauda: jaunuoliai grįždavo namo ant sočių, gražių arklių. Anksti rytą, jodami namo, vaikinai tyčia garsiai dainuodavo arba pūsdavo ragus, kad pažadintų miegančiuosius ir būtų pastebėti.
Stovyklavietė, kurioje vyko renginys, patenka į Natura 2000 teritoriją – Šventosios senvages, kuriose saugomos užliejamos, stepinės pievos ir buveinės. Čia jau penketą metų vykdomas gamtos tvarkymo projektas, kur sutinkamos vietos ūkininkų ganomos kelios avių bandos bei ožkytės, kurios taip pat prisideda prie šių natūralių pievų išsaugojimo. Todėl, jau tradiciškai į jaukų gamtos prieglobstį arkliu kinkytu vežimu atvyko Marytė ir Arvydas Masiai iš Andrioniškio kaimo, gražuoliai ristūnai iš Keblonių kaimo „Mikadoro“ ir Niūronių kaimo „Vilarto” žirgynų.
Atjojančius žirgus, svečius, žirgų ir gamtos mylėtojus šiltai pasitiko ir visą vakarą linksmino Biržų krašto folkloro ansamblis „Siaudela“.
Skambant liaudiškai muzikai, visi pynėme vainikus ir puošėme jais savo galvas, mokėmės pažinti Šventosios pievų žolynus, klausėmės Ramūno Daugelavičiaus pasakojimų kaip pagaminama pati skaniausia žolelių arbata. Čia pat grožėjomės anykštėno Vaido Pupelio įvykusių Naktigonės šventės akimirkų nuotraukų paroda. O nuostabiausia šventės dovana – Rasytės bei Vlado Gaidžių šeimos čia pat vietoje gaminamas natūralaus dydžio pats tikriausias žirgas iš šiaudų! Šis „Žirgelis lankoj“ tapo ypatingiausia fotografavimosi vieta ne tik suaugusiems, bet ir mažiesiems šventės dalyviams, nes dėdė Vladas, davęs medinį kardą bei skydą, leido vaikams ant žirgelio užsilipus pajoti ir nusifotografuoti! Kupinas siurprizų „Laimės ratas“, šurmuliuojantis vaikų žaidimų kiemelis su vadove Vilija ir galimybė piešimo lentoje „Nuspalvinti žirgelį“,
… Kiekvienas čia galėjo ką veikti! O jeigu dar norėjosi išbandyti savo meninius gebėjimus, mokytoja Regina visus kvietė piešti ant akmenėlių! Ir čia jau rikiavosi žmonių eilė, visiems norėjosi kuo gražiau ant akmenėlio nupiešti ar nuspalvinti savo žirgelį! Na, o kokia gi Naktigonė be juokų, šmaikščiausieji – gamino kaliausių šeimyną!
Visi šventės dalyviai mėgavosi galimybe pajodinėti ant žirgų, paglostyti užsispyrėlį asiliuką, žirgynų „Mikadoras“ ir „Vilartas“ augintinių. Nebūtų Naktigonės, jei nebūtų šių žirgų… Čia galėjai gauti visus atsakymus, išgirsti pasakojimą apie kiekvieną žirgą, sužinoti kokius triukus moka ir kaip jie treniruojami kiekvieną dieną! Šiais metais didžiulio Naktigonės šventės dalyvių dėmesio sulaukė žirgyno „Mikadoras“ raitelių pasirodymai ir šuoliai per kliūtis, o Naktigonės pažiba tapo nuostabaus grožio ispanų apalūzų veislės eržilas Daigas!
Vėliau žirgai brido į Šventąją. Jų maudynės – vienas gražiausių Naktigonės epizodų. Ristūnai braidė ir plaukė, jaunų raitelių rūbai drėko ir šlapo: jaunimas neskubėjo varyti žirgų į krantą, o ir žmonės nesiskirstė, nes buvo taip gražu, turbūt tiek žirgų upėje vienu metu ne kiekvienam gyvenime kada teko matyti, visi kas tik panorėjo galėjo maudyti žirgus…
Vėl užgrojus „Siaudelai“ visi suskubo į krantą. Prasidėjo tikra gegužinė! Naktigonė įgavo naują ritmą. Muzikantai kvietė visus į būrį, smagiai šokome ir žaidėme piemenėlių žaidimus! Daug džiaugsmo visiems sukėlė ir Anykščių regioninio parko simbolio – Voveriuko – pasirodymas. Šiais metais „Naktigonės“ dalyviai buvo raginami atsinešti daugkartinio naudojimo savo puodelius, nes mes visi už ekologišką gamtą.
Kaitraus vasariško laužo šviesoje vaišinomės kvapnia žolelių arbata!
… Šalia esančiose pievose dar ilgai ganėsi žirgai, o Naktigonės dalyviai mėgavosi miela besibaigiančios vasaros vakaro draugija.
Anykščių RP direkcijos archyvo nuotraukos