Lina MISIULYTĖ
Pagramančio regioninio parko kultūrologė

„Molotovo linijos takais“

Naujas pažintinis takas – Pagramančio regioniniame parke

Gyvoji istorija: tako atidarymo metu... (Tomo Kalašinsko nuotrauka)

Pagramančio regioninio parko direkcija besidominčius istorija ir aktyvaus turizmo gerbėjus pakvietė į istorinį pėsčiųjų žygį „Molotovo linijos takais II“ bei pažintinio tako „Molotovo gynybinės linijos įtvirtinimai“ atidarymą. Į renginį susirinko pusantro šimto dalyvių iš visos Lietuvos: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Plungės, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių bei kitų miestų bei rajonų.

Renginys prasidėjo paskaita direkcijos konferencijų salėje. Čia karinio paveldo entuziastai Steponas Dabulskis ir Kęstutis Jankus žygeiviams pristatė Lietuvoje stūksančius Molotovo gynybinės linijos įtvirtinimus, aiškino apie gynybinių įtvirtinimų išplanavimą, statybas, ginkluotę.

Molotovo linija – gynybinių įtvirtinimų kompleksas, statytas 1940-1941 metais ir skirtas apsaugoti naująsias Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos vakarines sienas nuo galimos atakos iš vakarų.

Lietuvoje suprojektuoti 4 įtvirtinti rajonai, kurie turėjo savo originalią numeraciją: 46 Telšių ĮR, 42 Šiaulių ĮR, 44 Kauno ĮR ir 48 Alytaus ĮR. Lietuvoje jie imti statyti 1941 metų pavasarį. Spėta pastatyti beveik 300 objektų (visoje linijoje per 2000 objektų), taipogi iškasta daugybė duobių, paruoštų bunkerių statyboms.

Dabartinėje Pagramančio regioninio parko teritorijoje (Šiaulių ĮR) buvo išdėstyta apie 5 atramos punktus, objektų skaičius siekia per 20, taip pat yra 8 iškastos duobės bunkerių statyboms, kai kuriose iš jų spėta išpilti ir pamatus (duobių skaičius gali būti ir didesnis). Jei visi planai būtų realizuoti, tuomet objektų skaičius galėjo būti net kelis kartus didesnis, nei yra dabar.

Bunkeriuose turėjo būti montuoti kulkosvaidžiai bei patrankos. Vaikinai susirinkusiems parodė 76 mm kalibro sviedinio tūtą. Pasak jų, tokiu sviediniu buvo galima pramušti tanką. Įtvirtinimai būdavo keleto rūšių, skirtingo išplanavimo. Gynybinė juosta galėjo būti apie 40 metrų pločio, o joje bunkeriai išdėstyti tam tikra tvarka. Tarp jų – gynybiniai grioviai. Įtvirtinimus jungė ryšio linija. Apie artėjantį priešą kariškiai sužinodavo per periskopą. Taip pat prie pabūklų būdavo įrengta optinė įranga, kad karys matytų į ką taiko.

Po paskaitos istorijos entuziastai leidosi į 20 km žygį. Žygeiviams susirinkus prie Akmenos upės (Kuturių kaime) oficialiai atidarytas Pagramančio regioninio parko direkcijos įrengtas gynybinės linijos pažintinis takas. Simbolinę tako atidarymo juostą perkirpo LR seimo narė Aušrinė Norkienė bei paskaitos pranešėjai S. Dabulskis ir K. Jankus.

Žygeiviams buvo parengta ir daugiau staigmenų: netikėta bunkerio šturmo rekonstrukcija, kurią pristatė Klaipėdos karybos istorijos klubas, pasiūlytas novatoriškas sprendimas – valtimi persikelti per upę, ant laužo virtas plovas ir kanapių arbata. Buvo teikti apie šią šventę liudijantys diplomai.

Norintis susipažinti su bunkeriais nuo šiol tai galės padaryti savarankiškai. Pažintiniame take yra pristatomi 4 bunkeriai ir 1 duobė. Tako ilgis – 3 km. Tačiau norintys išsamiau susipažinti su pažintinio tako bunkeriais bei kitomis vertybėmis, regioninio parko direkcija yra parengusi 7 km maršrutą „Molotovo linijos takais“. Tereikia surinkti ne mažesnį nei 5 žygeivių būrį ir mus informuoti.