Keliauti po Lietuvos saugomas teritorijas pastaraisiais metais tapo ne tik įdomu, bet ir madinga. Daugumoje nacionalinių ir regioninių parkų teritorijų yra įkurti modernūs lankytojų centrai su interaktyviomis teminėmis ekspozicijomis. Jų dėka lankytojai savarankiškai gali rasti reikiamą informaciją, susipažinti su saugomos teritorijos gamta ar plačiau analizuoti pasirinktos saugomos teritorijos išskirtinumą. Tiek lankytojų centruose, tiek spaudoje ar internete teikiama ir nuolat atnaujinama informacija apie saugomose teritorijose esančius gamtos ir kultūros paveldo objektus. Lankytojams smagu kopti į atvertus ir pritaikytus lankymui piliakalnius, regyklas. Nuo apžvalgos bokštų jie kviečiami grožėtis pasirinktos vietos kraštovaizdžiu. O štai pažintiniai takai vilioja net ir mažiausius lankytojus. Ne tik atrasti gamtos grožį ir pastebėti atskiras jos detales visumoje, bet ir susipažinti su išskirtinėmis temomis, atskirais gamtos elementais ir, žinoma, gamtos apsuptyje tiesiog gerai praleisti laiką bei pailsėti.
Mėgstančius stebėti gamtą įvairiais metų laikais ir pamatyti išskirtinai kalvotą reljefą, kviečiame užsukti į Sirvėtos regioninį parką ir keliauti pažintiniais takais.
Vis daugiau lankytojų žingsniuoja Pažintiniu mitologiniu taku, esančiu Šventos kaime, Švenčionių rajone. 1,3 kilometro Šventos mišku vingiuojantis takas – tai puiki erdvė pažinčiai su gamta ir tuo pačiu mitologijos temos atradimams. Mat visame pažintiniame take yra 17 akmeninių skulptūrų, kuriose įkūnytos senosios dievybės ir mitologinės būtybės. Jame besilankantys ne kartą per metus, gali pastebėti, kad skulptūros kiekvienu metų laiku savotiškai keičia savo „drabužį“. Tekančio vandens globėjo Upinio skulptūros detales rudenį kartais reikia surasti po spalvotais medžių lapais. Tuo tarpu sveikatos Dievas ir ligonių globėjas Aušlavis vaizduojamas su vandeniu iš dangaus. Mat skulptūroje pavaizduota besiraitanti gyvatė nuolat mirksta vandenyje.
Pastabus keliautojas taku eidamas nuo vienos skulptūros iki kitos, stebės ir pačią gamtą bei joje vykstančius procesus. Tako pabaigoje, prie tvenkinio, ypatingai vaikams, siūlome groti lauko muzikos instrumentais. Nors groti gali visi, tačiau būtent vaikai, grodami šiais instrumentais, išgauna daugybę vis kitokių garsų. Svarbiausia, kad niekas neužgožtų gamtos garsų! Kalbant apie miško garsus, pažintiniame take svarbų vaidmenį atlieka Giraičio skulptūra. Būtent Giraitis anksčiau saugojęs miško atmosferą.
Pasirinkę aplankyti Sirvėtos regioniniame parke esantį Mitologinį taką, neužmirškite, kad ši vieta tinkama ir pažinčiai su mitologija panaudojant šiuolaikines technologijas. Mat Mitologinio tako pradžia laikoma Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro vidaus ekspozicija, kurios tema – „Mitologija“. Šventos dvarvietei priklausančiame svirne įkurtas lankytojų centras pritaikytas savarankiškai informacijos paieškai, žaidimams, vaizdinės ir garsinės medžiagos panaudojimui savišvietai. Įvairaus amžiaus lankytojas centre atras tai, kuo žavisi pats ir tuo pačiu plės žinias mitologijos tema. Mat ekspozicija dekoruota įvairiais simboliais, jais užšifruotais tekstais, nuotraukomis. Šią erdvę rekomenduojama aplankyti prieš einant Mitologiniu taku. Tačiau neapsigaus ir tie, kurie į lankytojų centrą užsuks jau praėję visą taką. Mat interaktyviomis ekspozicijoje esančiomis priemonėmis galima pasitikrinti žinias ir pažaisti žaidimą „Mitologija“. Norintiems mitologijos temą gvildenti itin išsamiai ir gauti daugiau informacijos apie Mitologiniame take esančių skulptūrų esmę ir prasmę, sutarus iš anksto, siūlome keliauti su Sirvėtos regioninio parko grupės specialistu ir paklausyti išsamių pasakojimų.
Retas keliautojas, praėjęs visą Mitologinį taką, juo nusivilia. Nebent tik neilgu jo atstumu… Tiems, kurie vienu kartu planuoja nužingsniuoti daugiau negu 2 kilometrus, siūlome praeiti dalį (apie 2-3 km) tame pačiame kaime esančio Šventos pažintinio tako, kuris yra Šventos kraštovaizdžio draustinyje. Visas takas veda mišku, per kaimus iki Kačėniškės piliakalnio (apie 9 km). Pasirinkę praeiti tik dalį pažintinio tako, prasidedančio Šventos kaime, jame ras pažymėtą juodalksnių bendriją, skruzdėlyną, Šventos pilkapyną, juodosios meletos uoksą ir pasieks Ilgio ežero pakrantę. Minėta pažintinio tako atkarpa žavi natūralia gamta. Miško takas mažai paliestas žmogaus – pažymėtas, su nedideliais informaciniais stendais, tačiau natūraliai išmintas. Todėl senojo miško giluma keliaujantis žmogus visada pajus gamtos dvelksmą ir įžvelgs metų laikų kaitą bei jų teikiamą grožį, jei tik tuo pats žavėsis. O pasiekęs ežero pakrantę, galės pailsėti atokvėpiui pritaikytoje vietoje prie ežero. Pasiryžę ne grįžti ta pačia minėto tako atkarpa, o nusprendę žingsniuoti toliau, gali keliauti pro Aučynų kaimo kryžių ir pasiekti tuo pačiu pavadinimu netoliese esantį piliakalnį. Aučynų piliakalnis – tai kultūros paveldo objektas, „pasipuošęs“ pušimis ir taip pat žavintis savo natūralumu. Už jo tyvuliuoja Saločio ežeras, apsuptas pelkėtų vietovių.
Pažintinių takų mėgėjai dažnai naujai atrastu pavadina Kačėniškės piliakalnio pažintinį taką, kuris prasideda prie Garnių kaimo (Ignalinos r.). Netoliese įrengtoje automobilių aikštelėje palikę transporto priemones, lankytojai eidami taku gali grožėtis pelke, pelkėtų vietų augalija, brandaus miško vaizdais. Pažintinio tako ilgis – apie 800 metrų. Jame įrengti suoliukai ir lauko informaciniai stendai. O tako pabaigoje pasiekiamas įspūdingo dydžio ir grožio Kačėniškės piliakalnis, kuris ribojasi su Mergežerio ežeru. Šis piliakalnis – tarsi viso pažintinio tako puošmena. Pabaigoje pasiekiamas kaip galutinis pasivaikščiojimo tikslas. Piliakalnis nuo 2013 metų pritaikytas lankymui. Įrengta laužavietė, informaciniai stendai, suoliukai. Dažną stebina ne tik nuo piliakalnio matoma įspūdinga panorama, bet ir ypatingai statūs jo šlaitai. O rudenį nuo aukščiausios piliakalnio vietos žvelgiant į tolį atsiveria spalvotų medžių grožis.
Sirvėtos regioninio parko teritorijoje esantys pažintiniai takai – tai maža dalis visoje saugomoje teritorijoje esančių įdomių vietų. Vieni renkasi piliakalnius, kiti ieško apžvalgos bokštų ir naudojasi galimybe pamatyti kraštovaizdį iš viršaus. Minėtus pažintinius takus vis dažniau renkasi ne tik pavieniai lankytojai, bet ir mokinių grupės, šeimos, bendruomenės, kolektyvai.
Pažintiniai takai moko. Moko pažinti augalą, grybą, medį… O juose besilankančių nuolat prašoma mokytis ir visa tai tausoti – nešiukšlinti, išsaugoti tai, kas jau sukurta. Tad naudotis įrengtais ir pritaikytais lankymui pažintiniais takais ir juose esančia minimalia infrastruktūra skatiname atsakingai!
Mariaus Semaškos nuotraukos
