Mokslo ir dvasios aristokratas…
Profesoriaus Vytauto Juodkazio knygą „Požeminiai Neptūno valdų labirintai“ pasitikus bei gyvenimo 90-metį paminėjus
Sambūrio metu...
2018-11-07 Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto Didžioji auditorija šurmuliavo. Čia kelios dešimtys mokslininkų bei praktikų susibūrė pabendrauti išėjus naujai knygai „Požeminiai Neptūno valdų labirintai“. Jos autorius (knygą skyręs žmonos Danguolės Juodkazienės-Žebriūnaitės (1928-2018) šviesiam atminimui) – lapkričio 1-ąją 90-metį minėjęs akademikas, profesorius habil. dr. Vytautas Juodkazis.
Tad neatsitiktinai jo kolegos (geologai ir ne vien tik) savosiomis kalbomis ar įžvalgomis tarsi gręžėsi tiek naujosios knygos, tiek ir Vytauto Juodkazio gyvenimo kelio link. Savitai ir įdomiai kalbėjo prof. habil. dr. Algimantas Grigelis, prof. habil. dr. Robertas Mokrikas, redaktorė Aušrė Masiukaitė, naujosios knygos rėmėjos, UAB „Grota“ direktorius Antanas Marcinonis ir daugelis kitų. Prasidėjus sveikinimų bangai, iš savųjų vietų kilo daugiau nei pusšimtis – žodį tarusiųjų, gėlę ar dovanėlę atnešusiųjų… Beje, sveikintojų tarpe buvo ir Vytauto Juodkazio tėvonijos atstovas – Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis.
Tiesa, sueigos pradžioje minėtasis Robertas Mokrikas skelbė, jog mes esame moksliniame-gamybiniame posėdyje, kuriame aptariama garsaus hidrogeologo (šiai veiklai skyrusio net 60 metų) Vytauto Juodkazio veikla. Devyniasdešimtmetis Vytautas Juodkazis galvos linktelėjimu sutiko, jog galima ir tokia trijų dalių (mokslo dalykai, memuarai, laisvesni pokalbiai prie kavos puodelio) „asmeninio įvykio versija“.
„Profesorius Vytautas Juodkazis paprašė manęs ir visų susirinkusiųjų čia jaustis kaip ir namuose, nes Vytautui šios auditorijos namais tapo jau bent 35 metus…“, – kalbėjo renginio moderatorius (aptaręs ir Vytauto Juodkazio gyvenimo bei mokslinės veiklos kelią) Robertas Mokrikas, pakvietęs paploti ir dar vyresniam geologų grandui – profesoriui Juozui Paškevičiui (gimusiam 1924-ais), net kiek vyrėlesniam amžiumi nei Vytautas Juodkazis, tačiau taipogi suvis žvaliam.
Pranešėjas konstatavo, jog suminėti visus Vytauto Juodkazio darbus, veiklos rezultatus yra ganėtinai sunku, tačiau svarbiausia, jog esama Lietuvos hidrogeologijoje tokio nuostabaus švyturio.
Apie jo šviesą ir kalbėjo ne vienas sambūrio dalyvių. Kolegos mokslininkai pasidžiaugė, jog galėjo augti tokio išmintingo profesoriaus auginami. Augintiniai kiek ir papokštaudavo, nes, esą, pasijausdavo, jog Vytautas Juodkazis jiems skiriąs darbus, kurie tiksliai esantys ne pagal pečius… Tačiau, pasirodo, tai, kas pradžioje – lyg ir ne pagal pečius, ateityje tik ir parodo tikrąjį kelią. Kartu ir pasidžiaugta, jog Profesorius „kasdienės kontrolės ir neužtikrindavęs“…
Akademikas Algimantas Grigelis, įteikdamas Vytautui Juodkaziui Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Prezidento raštą-padėką, sakė, jog LMA įsikūrus Geomokslų sekcijai prasidėjo kryptingesnė mokslininkų geologų veikla.
„Džiugu, kad šios sekcijos veikloje ėmus dalyvauti ir Vytautui Juodkaziui, geologų pajėgos tikrai sustiprėjo“, – kalbėjo Algimantas Grigelis, pridūręs, jog jubiliatas visada buvęs puikus maksimalistas, siekiantis aukščiausių tikslų.
„Gaila, jog man, dabar panorus rašyti knygą, peršasi pavadinimas: „Requiem Geologijos institutui“. Tačiau saulė vis dėlto šviečia, tad rytojus taip pat žada būti šviesus“, – kalbėjo akademikas Algimantas Grigelis.
Būta sveikinimų, kurie auditoriją pasiekė ir raštu. Robertas Mokrikas perskaitė VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriaus Rapolas Liužino sveikinimą (kuris baigiamas tokiais žodžiais: „… dėkojame už paramą valant gruntą ir dirvožemį…“) ir nusistebėjo įvairiausiais Vytauto Juodkazio veiklos barais.
Geologijos įmonių asociacijos įpareigotieji prisipažino esantys kaip ir tikrieji geologo Vytauto Juodkazio vaikai, kurie esantys praktikai, kuriems mokslininkų patarimai itin reikalingi.
Jonas Šečkus, Lietuvos geologų sąjungos vadovas, sveikino, kaip įprasta, ne vienas.
„Jei reikėtų, galėtume tarti padėkos žodį Profesoriui kartu su savo žmona, irgi geologe, nes abu juk esame Profesoriaus mokiniai. Na ir kas, jog man dėstytoju nė nebuvo, tačiau visada juk jis buvo Profesorius iš didžiosios raidės, kurį ne tik gerbia, o ir myli“, – kalbėjo Jonas Šečkus, primindamas, jog kalba apie atvejį, kai Profesorius perteikia ne vien žinias, o ir prabyla apie vertybes gyvenime, kurios mus tik ir puošia.
„Kas būtų, jei Karlsonas imtų ir nukristų nuo stogo?.. Žinoma, nieko neatsitiktų, nes juk Karlsonas – išgalvotas personažas. Tačiau mes turime tokį tikrą personažą, kaip profesorius Vytautas Juodkazis. Štai net dar vieną jo parašytą tiesiog enciklopedinę knygą galėsime perskaityti. Todėl ir su juo niekas neatsitinka. Jau bent 90 metų…“, – dėstė jau kitas sveikintojas.
Jei kas teigtų, jog Seimo nariai yra mūsų nacionalinis turtas, būtų susilaukęs toje auditorijoje juoko bangelės. Panašiai kalbant Raimundui Paliukui ir atsitiko šioje geologų ir jų draugų sueigoje. Tačiau Vytautą Juodkazį įvardijus nacionaline vertybe, pasigirdo tik plojimai… Prie jų geriausiu priedėliu tapo Profesoriui dovanojamas ananasas, kaipo vitamino C sankaupa… Raimundas Paliukas, greta to, prisiminė, jog lankydamasis simfoninės muzikos koncertuose dažnai sutikdavęs juose ir Vytautą Juodkazį, tad galįs jį pavadinti ne vien iškiliu mokslininku, o ir dvasios aristokratu.
„Džiaugiamės, jog knygos žodžiais, o ir kitomis progomis grįžtate į savo jaunystės kraštą, į Pagėgių žemę“, – kalbėjo Pagėgių (kur jaunystėje Vytautas Judkazis su tėveliu malęs grūdus) savivaldybės meras Virginijus Komskis.
Aušrė Masiukaitė, redagavusi Vytauto Juodkazio knygą, pasidžiaugė, jog dienos šviesą išvydo leidinys, talpinantis ne vien išmintį, o ir dvasios šilumą. Tad kartu Aušrė kreipėsi ir į geologų bendruomenę: rašykite, nes to reikia, kad skirtingos kartos ne vien pažintų viena kitą, o ir kur kas daugiau suvoktų…
… Žodžių, sudėtų į sveikinamuosius sakinius, tą popietę ir vakarą būtą tikrai daug, tikrai spalvingų. Visų suverti į šio rašinio vėrinį vargu ar kam pavyktų, tačiau svarbu, jog erdvioji auditorija nebesutalpino visų savų ar svetelių, o Vytautas Juodkazis visiems ketino dovanoti savo naująją knygą. Gaila, ne todėl, jog tiek daug atėjo, gaila, jog tokiam gausiam būriui net pusšimčio dovanojamų knygų nepakanka…
„Džiaugiuosi, jog pavyko pasiryžimu sukurti savosios veiklos sistemą, gal ir kai ką pasiekti. Džiaugiuosi, jog tai pripažino ir ši garbi auditorija“, – sakė Vytautas Juodkazis savo padėkos žodyje.
… UAB „Grota“ direktorius Antanas Marcinonis savo apsisprendimą remti 500 egzempliorių tiražu išleistą per 600 puslapių apimties knygą „Požeminiai Neptūno valdų labirintai“ nusakė tokiais mąstytojo Konfucijaus žodžiais: „Žinoti, kad mes žinome tai, ką žinome, ir kad nežinome to, ko nežinome – tai ir yra tikras žinojimas“.
„Ar suvokiate pastarųjų žodžių prasmę ir gelmę?.. Daug kas pasaulyje juk nutinka vien dėl to, jog manome, jog žinome, tačiau yra priešingai. Daug bėdų dėl to… Didelė problema suvokti: ką mes žinome, o ko ir ne… Gal todėl ir norėjosi remti Vytauto Juodkazio knygos išleidimą, nes toje knygoje juk yra įsikūrusi išmintis, talkinanti mūsų žinojimui. Profesorius neprašė remti šios knygos išleidimą, tačiau esama kitų dalykų, be prašymo… Jau keturis dešimtmečius pažįstu Profesorių, jau seniai Profesorius šeštą valandą ryto pasitikrina: ar esu darbe? Tad mes abu dieną dažnai pradedame šeštą valandą darbuose.
Pamenu atvejį studijų metais, kai Profesorius vėlavo. Studentai yra studentai – jau ir džiaugiasi… Tačiau Profesorius paskambina į katedrą ir mums praneša: tuoj bus…“, – kalbėjo Antanas Marcinonis, primindamas, jog knyga – ir gražioji duoklė hidrogeologo profesijai, jos prestižui, nes žmogus nepaliaujamai renkasi savo kelią. Mat, kai turi gerą darbą, kada, pasak Vytautą Juodkazį, dirbti ir nebereikia, nes pati veikla, žiū, besivedanti už rankos…
Augusto Uktverio nuotraukos