Dirbdami su mokiniais ir jų šeimomis pastebime, kad vis labiau didėja atotrūkis nuo natūralios aplinkos: mokiniams trūksta gamtos pažinimo, saugojimo ir puoselėjimo įgūdžių, tyrinėjimų natūralioje aplinkoje patirties. Todėl 2015 metų gegužės-gruodžio mėnesiais Vilniaus inžinerijos licėjaus mokiniai, mokinių tėveliai bei mokytojai vykdė visuomenės aplinkosauginį švietimo projektą ,,Sulaikykime žemę – jai žaluma reikalinga“. Įgyvendindami projekto veiklas siekėme, kad mokiniai pajaustų ir suvoktų gamtos vientisumą ir harmoniją, numatytų savo veiksmų padarinius gamtai bei jų grįžtamąjį poveikį; kad nevartotojiškas požiūris į gamtą, pagarba gyvybei ir atsakomybė už ją taptų jų vertybine nuostata. Mokiniai daug laiko praleido gamtoje, edukacinių pamokėlių, stebėjimų, tyrinėjimų metu geriau pažino Vilniaus apylinkes, kartu organizuojant renginius sustiprėjo tarpusavio ryšiai su Antakalnio bendruomenės nariais, glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto darbuotojais. Projekto metu mažieji dalyvavo mokymuose įvairiose išvykose – mokymuose. Vienas jų –
didžiausia žalioji edukacinė erdvė
Jo metu mokiniai sužinojo kaip augalai auga, žydi, apsisaugo, prisitaiko prie aplinkos, suprato, kad su augalais kaip ir su žmonėmis reikia bendrauti, atsakingai ir saugiai elgtis. Šiuos mokymus vedė LEU vyresnioji botanikė Teresė Jokšienė. LEU oranžerijos, kuriai vadovauja Teresė Jokšienė, augalų įvairovę retai kur pamatysi. Tai įvairiausi augalai iš Amerikos, Azijos ir Afrikos. Mokiniai pamatė drėgnųjų miškų augalus, palmes, avokado medį, kuris labai greitai auga, antrą pagal brangumą prieskonį – vanilę, trečią – kardamoną, popiermedį, didžiausias žoles – bananus (vienas bananas žydėjo), augalus – kompasus, papirusą, iš kurio gamindavo popierių, Azijoje augantį bambuką (per 1 val. paauga 10 cm). Išvydo ir prie Viduržiemio jūros augantį nuodingą augalą oleandrą (sudeginus medieną pelenai lieka nuodingi), vilnamedį, fikusą, kurio, sultys – lateksas – yra natūrali guma. Matė ir kavamedžius, melionmedį, kuris greičiausiai sunokina vaisių – papają, citrinmedžius, kurie pakelia nuotaiką (japonų mokslininkai nustatė, kad dirbant kompiuteriu kambaryje, kuriame yra citrinmedis, net 70 procentų padaroma mažiau klaidų), bulves, kurias iš Amerikos atvežė Kolumbas, pušų ir eglių giminaitį, kurių lapai dar nevirtę spygliais, dinozaurų laikus menantį ciką, daug kaktusų, sukulentų, ir kitus augalus…
Apie pažintį su paukščiais
Nuo pat mažens mus traukia gamta, jos grožis, paslaptys. Sparnuočių įvairovė, jų grakštūs siluetai, spalvingi apdarai, skambios giesmės, įdomus gyvenimo būdas patraukia daugelio mūsų dėmesį. Dauguma paukščių – labai naudingi žmogui. Vieni jų naikina kenkėjus – žalingus vabzdžius ir graužikus, kiti yra medžiojami, treti savo spalvingu apdaru puošia mūsų miškus, parkus, skverus. Tačiau šiais naujais technologijų laikais, sunkiai bepastebime gyvąją aplinką. Vis mažiau ir mažiau skiriame laiko jai pažinti.
Ornitologas Gediminas Petkus vaizdžiai papasakojo mokiniams apie sparnuočius. Mokiniai nustebo sužinoję apie paukščių kilmę. Mokiniams buvo smalsu stebėti paukščius mokyklos kieme per specialią ornitologų filmavimo kamerą. Pradinukai suprato, koks svarbus, atsargus ir kantrus yra ornitologų darbas. Kiek daug triūso ir laiko sugaištama, kol aprašomas ir ištiriamas paukštis. Pastebėjome, kad vaikai, artimiau susipažinę su paukščiais, jų gyvenimo būdu, ypatybėmis, stengsis juos globoti ir saugoti. Daugelis mokinių pasižadėjo stebėti paukščius namuose su savo namų filmavimo kameromis, žiūronais.
Biologinės įvairovės nykimą lemia aktyvi žmogaus veikla: žemės naudojimo pokyčiai, statybos, miškų, vandenynų, upių, ežerų ir dirvožemio išteklių eikvojimas, tarša. Taip pat prie šio proceso prisideda ir klimato kaita. Į mokyklą pasikvietėme svečią – Lietuvos entomologų draugijos (LED) prezidentą, Vilniaus universiteto dėstytoją dr. Andrių Petrašiūną. Jis papasakojo apie LED visuomeninės organizacijos, vienijančios vabzdžiais ir jų apsauga besidominančius Lietuvos piliečius, veiklą. Pradinukai atidžiai klausėsi lektoriaus pasakojimo, grožėjosi gamtos vaizdais ekrane, o labiausiai mokinius sudomino vabzdžių gaudymo, tyrinėjimo įrankiai, pateiktos drugelių, įvairių vabzdžių kolekcijos. Andrius paaiškino, kad entomologinėse kolekcijose saugomi drugiai ar kitų būrių vabzdžiai tyrinėtojams atskleidžia daug informacijos apie gyvus savo rūšių atstovus, jog kolekcijos gyvybiškai svarbios ne tik biologinės įvairovės tyrinėjimui, bet ir aplinkosaugai.
Išvyka į Antakalnio Akmenų labirintą ,,Vijūnė“
Tai – dar vienas iš gausių visuomenės aplinkosauginio švietimo projekto „Sulaikykimę žemę – jai žaluma reikalinga“ renginių (kartu su Antakalnio bendruomene). Pasitelkęs į pagalbą savanorius, šių labirintų kūrėjas Vaidenis Čapskis papasakojo apie labirintų reikšmę ir jų poveikį žmogui. Tai buvimas ir pasikalbėjimas su savimi, gebėjimas atsakyti į daugelį kasdienių klausimų: kodėl gimėme šiame pasaulyje, kur skubame… Aiškumo labui pasiūlė žaisti žodžių asociacijų žaidimą. Užduotis iš pradžių pasirodė sunkoka, bet pradinukams įveikiama! Po žaidimo mokiniams buvo pasiūlyta pasivaikščioti labirintu. Skambant būgno, pagaliukų ritmams, mokiniai rikiavosi į eilutę. Sustoję kiekvienas smalsiai akimis sekė susikaupusį labirintu keliaujantį draugą ir kantriai laukė savo eilės. Įveikę labirinto vingius, mokiniai vaišinosi šilta mėtų arbata ir obuoliais, kurių parūpino Antakalnio bendruomenės narė Edita Kavaliauskienė su savo pagalbininkais. Visus nudžiugino seniūno Algimanto Vaitkaus apsilankymas.
Integruota pamoka VU Botanikos sode
Tik septyni kilometrai nuo Vilniaus inžinerijos licėjaus ir atsiduriame nepaprastoje gryno oro, tylos ir ramybės saloje. Botanikos sode galima praleisti visą dieną. Nuobodu tikrai nėra. Čia galima rasti natūralių gamtos kampelių, kur sėja vėjas, laisto lietus, o augina saulės šiluma. Nors gėlės jau buvo nužydėjusios, akį patraukė šalia žydintys viržiai. Didžiojo gėlių slėnio vakariniame krašte mus pasitiko astrų žiedai. Tvenkinių pakraščiuose matėme kelių rūšių viksvas, švendrus, migles, šunažolę. Pakilus keliuku aukštyn stebėjome gausią jurginų, kardelių kolekciją. Rytinėje dalyje – didelė spygliuočių kolekcija: maumedžiai, eglės, tujos… Malonu pasivaikščioti ir po lapuočių alėją. Mokiniai sode susipažino su daugeliu augalų, medžių. Pamatė šilkmedį, riešutmedį, gudobeles, kukmedžius, alyvas. Kelionė paliko daug malonių įspūdžių. Grįžę į klases, vaikai bandė perteikti gamtos grožį pasakodami, kurdami iš lapų įvairias kompozicijas.
Edukacinės pamokos ,,Smulkieji vandens gyventojai“
2015 m. spalio 7-ąją bei 14-ąją Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriuje vyko netradicinės pasaulio pažinimo pamokos, tema – „Smulkieji vandens gyventojai“. Pamokos pradžioje mokinius lektorė sudomino žaidimu, kurio metu vaikai iš dėžės traukė žaislinius gyvūnus ir bandė įvardinti jų pavadinimus. Po žaidimo lektorė smulkiau papasakojo apie mažiausius vandens gyventojus, demonstravo skaidres, rodė filmukus. Suteikė žinių ne tik apie Lietuvos, bet ir apie kitų šalių smulkiuosius vandens gyventojus. Mokiniai daug sužinojo apie vėžiagyvius, kurių aprašyta apie 50 000 rūšių. Jiems būdinga labai didelė formų įvairovė, atsiradusi prisitaikant prie skirtingų ekologinių nišų ir gyvenimo būdo. Didžioji dauguma yra vandens gyvūnai, tačiau yra rūšių gyvenančių ir sausumoje. Vaikai suprato, kad vėžiagyvių kūną sudaro dvi pagrindinės dalys – galvakrūtinė ir pilvelis. Augdami vėžiagyviai kelis kartus nusineria. Lektorė pademonstravo vėžio išnarą.
Mokiniai susipažino ir su kitais vėžiagyviais: kriliais, šoniplaukomis, vėdarėliais, dafnijomis. Sužinojo, kad pernelyg išvešėjus dumbliams, dafnijos bando praryti visą dumblių koloniją, taip neretai žūsta užspringusios. Nustebo sužinoję, kad ciklopai turi tik vieną akį, todėl pavadinti pagal senovės Graikijos mituose minimus vienaakius pabaisas – kiklopus. Mokiniai patys išsiaiškino, kad dumbliavabaliai minta dumbliais. Sužinojo, kad oro atsargas jie kaupia po šlaunų dangčiais, pilvelio gale arba po antsparniais, o pasipildydami atsargas, vabalai iškiša pilvelį virš vandens. Susipažino su keliomis dėlių rūšimis. Skaidrėse pamatė, kaip medicininė dėlė naudojama gydymui. Pasirodo, jos ne tik gaudomos natūraliuose vandens telkiniuose, bet ir specialiai veisiamos. Pamokas mokiniai baigė apžiūrėdami gausią smulkiųjų vandens gyventojų kolekciją, įsikūrusią akvariumuose. O mokymasis netradicinėse aplinkose – viena iš galimybių vaikus sudominti bei motyvuoti.
Gamtos dienų minėjimas: medžių puošimo šventė
… Visai neseniai mokyklos kieme skraidė margaspalviai lapai. Bet išdykėlis rudens vėjas juos nudraskė ir numetė ant žemės. Medžiai stovi pliki, bespalviai. Todėl mažieji licėjaus mokiniai nutarė papuošti mokyklos kieme augančius medelius. Ant jų šakelių atsitūpė pelėdžiukai, vėl vėjyje plaikstėsi išmarginti klevo, ąžuolo, beržo lapai. Po krūmais, pasigrožėti mingančia gamta, sutūpė nykštukai. Kiemas atgijo.
Akcija pasaulinei gyvūnų dienai paminėti
Šios akcijos metu mokiniai skatinami skirti ypatingą dėmesį savo augintiniams, padėti beglobiams gyvūnams ir kitaip prisidėti prie gyvūnų gerovės. Mokiniai dvi savaites rinko medžiagą apie gyvūnus, pasakojo apie savo augintinius, jų priežiūrą, gyvenimo būdą. Klasės stenduose puikavosi mokinių piešiniai, kuriuose jie įamžino savo draugus – augintinius, atskleidė jų charakterio savybes, pomėgius.
Į mokyklą atvyko gyvūnų globos organizacijos VšĮ „Lesė“ savanorės Rasa ir Agnė, kurios pristatė jau aštuonerius metus gyvuojančią organizaciją. Mokiniai sužinojo, kad šią organizaciją įkūrė savanoriai gyvūnų draugai, kurie ėmė rūpintis beglobiais gyvūnais ir aktyviai ieškoti jiems naujų namų. Dabar ,,Lesė“ yra viena didžiausių savanoriškų gyvūnų globos organizacijų Lietuvoje. Joje glaudžiasi ne tik benamiai gyvūnai, bet ir sužaloti, laisvėje negalintys gyventi paukščiai, ropliai.
Buvo įdomu sužinoti, jog ši organizacija užsiima ir beglobių gyvūnų sterilizacijos programomis.
Savanorės teigė, jog gyvūnams svarbiausia – žmonių meilė, taisyklinga priežiūra, atsakomybė už juos. Mokiniai, stebėdami filmuotą medžiagą, turėjo galimybę susipažinti su gyvūnais, gyvenančiais „Lesės“ globos organizacijoje. Išvydę tokius mielus gyvūnėlius, mokiniai sakė, kad jie taip pat norėtų savanoriauti. Tai darbas, kuriuo tu gali prisidėti prie geresnio, gražesnio pasaulio, kuriame kiekvienas keturkojis taps laimingesnis.
Tad mūsų mokykloje visą savaitę vyko akcija „Paremkime beglobius gyvūnus“ (organizavo pradinių klasių mokytojos). Jos metu mokiniai aukojo beglobiams gyvūnams ne tik skanėstus, bet ir žaislus, dubenėlius maistui, drabužėlius ir šiltus apklotus. Visas savo dovanas mokiniai atidavė gyvūnų globos organizacijos VšĮ „Lesė“ savanorėms.
Derliaus šventė bei Antakalnio kaimynų diena
2015 m. rugsėjo pirmomis dienomis Vilniaus inžinerijos licėjaus pradinukai apsilankė Antakalnio bendruomenės ir sodininkų surengtoje Derliaus šventėje, kuri vyko Sapiegų parke. Šventės metu mokiniai dalyvavo akcijoje „Dalinkis ir dalyvauk“, ragavo „Draugų uogienę“, moliūgų sriubą, pyragus, grožėjosi daržovių paroda. Nusifotografavo su moliūgu čempionu, kuris svėrė 100 kg! Klausėsi žolininkės Noros patarimų. Ji mokė susirinkusiuosius kaip auginti prieskoninius augalus, vaistažoles. Nusiskynę po melisos, raudonėlio, čiobrelio, mėtos, levandos šakelę mažieji džiaugėsi, galėsiantys grįžę pasigardinti ne vieną arbatos puodelį.
Skautai pamokė mažesniuosius dalyvius kaip užsikurti laužą, vaišino vaistažolių arbata, mokė surišti vėjo, audėjos, draugystės ir kitus mazgus, aiškino jų atsiradimo istorijas. Kartu su skautais mokiniai žaidė daug smagių žaidimų, po kurių draugiškai ant laužo kepė duonelę. Derliaus šventė apvainikavo šių metų sezono darbų pabaigą Antakalniečių sode. Daržininkai pasidžiaugė ir su Antakalnio bendruomene pasidalino nauju rudeniniu derliumi.
„Vabzdžių viešbučiai“
Viena bendradarbiavimo veiklų – kūrybinės dirbtuvės. Pradinukai su technologijų mokytoju Laurynu Dapkevičiumi nutarė savo mokyklos kieme apgyvendinti vabalėlius, įrengti jiems namelius – vabzdžių viešbučius. Šie viešbučiai padės mokiniams geriau susipažinti su vabalų gyvenimu, svarba ir funkcijomis ekosistemose, nes juose tarsi pateikiamas sumažintas vabzdžių gyvenimo gamtoje modelis.
Vabzdžių viešbučiams gaminti mokiniai nešė įvairią gamtinę medžiagą: medžių kaladėles, senus kelmus, šakas, nendres, šiaudus, kankorėžius, lapus, žievę ir pan. Juo įvairesnės šio statinio medžiagos, juo daugiau vabzdžių rūšių bus galima privilioti juose apsigyventi, nes daugelis vabzdžių gyvena tik tam tikros rūšies medienoje. Vadovaudami Lauryno, mokiniai su dideliu entuziazmu ir smalsumu ,,statė“ sandarius vabzdžiams namelius ir nekantraudami laukia juose naujų gyventojų.
Vabzdžių viešbučiai ne tik papuošė mokyklos aplinką, bet ir tapo puikia mokomąja priemone mokiniams artimiau pažinti mažuosius gyventojus, tyrinėti juos, sekti jų gyvenimo būdą.
,,Mandalos iš gamtinių medžiagų“
Mandalų kūryba yra meninės saviraiškos priemonė – gyvas, džiaugsmingas ir gydantis kūrybos procesas, padedantis formomis bei spalvomis išreikšti sunkiai apčiuopiamas emocijas, jausmus, vidinius pergyvenimus. Tai maloni aktyvios meditacijos forma, kurios tikslas – prislopinti loginio mąstymo procesus, suaktyvinti intuiciją bei unikalią sielos raišką.
Mandala – raktas į harmoniją – vienybė su savimi ir gamta, aplinkiniu pasauliu.
Mandaloje nėra vietos chaosui ir netvarkai. Tai ypač naudingas procesas vaikams, padedantis sumažinti vidinę įtampą, formuoti pozityvų savęs vertinimą, skatinantis kūrybinę saviraišką, pamąstymus apie žemės turtus…
Mokinių mandalos buvo kuriamos naudojant žemės gėrybes. Mintis vaikai dėliojo iš sėklų, grūdelių, prieskonių, žolių…
Stebėjimai, tyrinėjimai. Žaliosios palangės
Pavasariniai žalumynai, prieskoninės žolelės, paprasčiausi sužaliavę svogūnai, pamerktos lazdyno šakelės ar pirmieji žydintys augalai džiugina mūsų kūną, protą ir sielą. Vilniaus inžinerijos licėjaus pradinių klasių mokiniai, įkvėpti pavasarinės dvasios, įkūrė klasėse žaliąsias palanges. Mokiniai atsinešė įvairiausių gėlių, prieskoninių žolelių, daržovių sėkliukių ir vazonėliuose jas pasodino. Kiekvieną rytą atėję į mokyklą prieidavo prie palangės apžiūrėti savo vazonėlio – ar nedygsta? Kiek džiaugsmo emocijų pasipildavo pamačius iš po žemės besikalantį daigelį. Kruopščiai laistydami, purendami žemę, mokiniai augino savo augalėlius. Stebėjo, matavo ir lygino juos, džiaugėsi jų pirmaisiais sukrautais pumpurais, įvairiaspalviais žiedais. Smagiausia buvo, kad baigiantis mokslo metams, pomidoras pradėjo megzti vaisius. Manome, kad žaliųjų palangių kūrimas praplėtė bendravimo su žaliaisiais mūsų draugais malonumą, padėjo daugiau suprasti augalų gyvenimą, jų ilgą kelią nuo gležno daigelio iki žydėjimo. Mokiniai sužinojo, kiek daug reikia meilės, rūpesčio ir globos augalui užauginti!
,,Sulaikykime žemę – jai žaluma reikalinga“
Kaip sako Selemonas Paltanavičius, tai tik ,,mums atrodo, kad gamta gali išsiversti be mūsų, kad kiekvienam gyviui ji suteikia namus, parūpina maisto, kiekvienam augalui sudaro palankias sąlygas augti, brandinti sėklas ir jas paskleisti. Iš tikrųjų taip buvo seniau, nes tokie santykiai galimi vien žmogaus nepažeistoje aplinkoje. Šiandien tokių vietų turime mažiau. Sėkmingai gyvuoti, išlikti gamtoje daugelis augalų ir gyvūnų gali tik padedami žmogaus.“
O ta pagalba yra visai paprasta – tereikia daryti gerus darbus, todėl vykdant aplinkosauginį projektą ,,Sulaikykime žemę – jai žaluma reikalinga“ 3-4 klasių mokiniai rašė rašinius apie gamtą, jos taršą, elgesio kultūrą. Rašiniai paskatino mokinius atidžiau pažvelgti į juos supantį pasaulį, suaktyvino poreikį gyventi švaresnėje aplinkoje.
Viktorina „Sulaikykime Žemę – jai žaluma reikalinga“ – puiki galimybė penktokams pasitikrinti savo žinias ir išmanymą apie mus supančią aplinką bei pasijausti jos dalimi. Dažnai kalbame apie meilę gamtai, jos išsaugojimą, tačiau efektyviausias būdas tai daryti yra gamtos pažinimas. Viktorinos metu mokiniai smalsumo vedini atliko įvairias gamtos pažinimo užduotis:
1-ojo turo metu mokiniai turėjo atpažinti Lietuvos paukščius (kukutį, didįjį apuoką, zylę, nykštuką, teko pasukti galvą kada yra švenčiamos gandrinės ir kokiais spėjimais tikėjo senoliai šią dieną);
2-ojo turo metu mokiniams teko sugrupuoti žuvis, varliagyvius, roplius, žinduolius ir kitus stuburinius bei bestuburius gyvūnus pagal bendrinius jų požymius;
3-ąjame ture įminti mįsles;
4-ojo turo užduotis – „Rūšiuok, perdirbk, tausok gamtą“; tai mokinius paskatino pamąstyti apie atliekų rūšiavimą ir alternatyvių energijos šaltinių panaudojimą bei jų inžinerinius sprendimus;
5-asis turas buvo žaismingiausias, kur mokiniai turėjo iššifruoti paslėptus augalų ir gyvūnų pavadinimus;
6-ojo turo metu mokiniai atliko praktinę užduotį, skirtą augalams pažinti.
Kol mažieji nekantraudami laukė viktorinos rezultatų, biologijos mokytoja Edita Daiva Jankauskienė supažindino su Lietuvos saugomais gamtos paminklais, jų svarba, išsaugant natūralią gamtą, nykstančias augalų bei gyvūnų rūšis, įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą.
Visų komandų gamtininkai pademonstravo puikias žinias. Mokiniai džiaugėsi prizais ir padėkomis, bet labiausiai praturtėję naujomis gamtos mokslų žiniomis ir nuoširdžiu komandiniu darbu.
Bernardinų sodas – žalioji edukacinė erdvė mokiniams
Vilniaus inžinerijos licėjus Bernardinų sode yra įrengęs edukacinę lysvę, kur mokiniai turi galimybę ne tik susipažinti su augalų įvairove, jų derinimo galimybėmis, botaninėmis savybėmis, bet ir projektuoti, prižiūrėti. Mokiniams patinka, kai pamoka persikelia į Bernardinų sodą, kur jie gali natūraliai gamtoje apžiūrėti augalus, išrauti ne vietoje išdygusią piktžolę, rudenį pakelti nukritusį lapą ar pateikti naują idėją. Žaliosios mokymosi aplinkos skatina mokytojus dažniau ugdymo turinį pritaikyti gamtoje ir ugdyti mokinių aplinkos tyrėjo kompetenciją. Mokiniai talkina Bernardinų sode tvarkydami aplinką ir susipažįsta su rudeniniais darbais sode bei rudenį žydinčiais augalais.
Išvyka pas gamtininkus
Didelį pažinimo poveikį mokiniams suteikia įvairios ekskursijos į gamtą. Šiuo metu Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus zoologinėje kolekcijoje yra 65 rūšių 171-as gyvūnas. Lydimi vadovės mokiniai užsuko į vivariumą, kur laikomi nelaisvėje sėkmingai veisiami gyvūnai: šinšilos, dekoratyviniai triušiai, jūrų kiaulytės ir gausybė kitų mažųjų graužikų. Mokiniai ne tik klausėsi įdomaus pasakojimo, bet galėjo paglostyti, palaikyti mažuosius gyvūnėlius. Po to mokiniai susipažino su Lietuvos fauna.
LMNŠC gamtininkų skyriuje gyvena sužeisti, pamesti ar pasiklydę gyvūnai. Mokiniai aplankė mokantį pamėgdžioti žmogaus garsus kranklį, vardu Krumką, rudąją lapę, meškėnus. Visus pradžiugino baltojo gandro šokis, kurį palydėjo mokinių plojimai. Mokiniai turėjo galimybę pamatyti ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus globojamus gyvūnus: jūrinį erelį, rudąjį peslį ir balinį vėžlį. Vadovė pakvietė ir į netradicinį ūkininko kiemą. Jame gyvena povai, auksiniai ir sidabriniai fazanai, dekoratyvinės vištos, įvairios antys ir žąsys, lamos, neįprastos ožkos. Vadovė paaiškino, kuo naudingi naminiai gyvūnai. Įspūdį paliko draugiškas asiliukas. Mokiniai sužinojo, jog laukinis asilas – arklinių šeimos neporakanopis žinduolis, yra protingas gyvūnas, tik labai užsispyręs.
Daug džiaugsmo mokiniams suteikė galimybė pamaitinti gyvūnus. Susidomėję klausėsi mažyčio stirniuko istorijos. Jie sužinojo, kad stirniuką žadama paleisti atgal į laisvę, todėl ribojamas bendravimas su žmonėmis. Vadovė mokiniams priminė, kad gyvūnų, aptiktų gamtoje, gabenti į namus nereikia, nes jie geriau jaučiasi laisvėje.
Gamtininkų skyriuje mokiniai pamatė ir egzotinių gyvūnų. Tai daugiausia namuose auginti savininkams nusibodę gyvūnai, turintys savo gyvenimo istorijas. Visus nustebino pilkoji papūga, vardu Ūbas. Paukštis gali maloniai pasisveikinti, pamėgdžioti įvairiausius garsus ir pakviesti „atsigerti kavos“. Mokiniai, namuose auginantys įvairias papūgėles, domėjosi gausia papūgų, kanarėlių, balandžių kolekcija.
Vėliau rudeninio parko takais visi traukė į šiltnamį. Šiltnamio augalų kolekcija rinkta kelis dešimtmečius. Mokiniai pamatė daugiau kaip 360 atogrąžų ir paatogrąžių augalų. Jie grožėjosi kruopščiai surinktais bromelijinių šeimos augalų, begonijų, peperomijų, karpažolių ir kitų gausių rūšimis šeimų rinkiniais. Vadovė mokiniams papasakojo apie dykumų ir kitų sausų klimato vietų augalus. Pasakojimą iliustravo vertinga sukulentinių augalų kolekcija. Mokiniai džiaugėsi atpažinę ir savo namuose auginamus augalus: kaktusus, alavijus, agavą, trijuostę sansevjerą…
Labiausiai mokinius nustebino šiltnamio senbuviai – augalai, pasiekę įspūdingą aukštį ir dydį. Deja, vadovė prasitarė, kad dalį atogrąžų augalų, tėvynėje pasiekiančių dešimtis metrų, teko „sumažinti“ – tokia yra daugelio oranžerijų problema. Ekskursijos metu mokiniai pamatė ir daugeliui žinomus valgomus vaisius vedančius augalus: granatmedį, figmedį, feichoją, bananą. Mokiniai pasivaišino lauke augančiomis vynuogėmis, kurios suteikia energijos, teigiamai veikia širdį ir kraujotaką, stimuliuoja kaulų čiulpų funkcijas, padeda kosint, maudžiant gerklei.
Kelionė po Dūkštų ąžuolyną
Ąžuolynai Lietuvoje užima tik apie 1,5 procento miškų. Dūkštų ąžuolynas tuo ir unikalus, kad yra vienas iš didžiausių ir seniausių natūralių iki šių dienų Lietuvoje išlikusių ąžuolynų. Jis užima net 302 ha plotą. Ąžuolų amžius 180-200 metų. Todėl vieną spalio saulėtą dieną 4 klasių mokiniai išvyko į šį pasakiško grožio ąžuolyną.
Jame įrengtas pažintinis takas. Jis visas yra pritaikytas vaikams, neįgaliesiems (medinių lentų danga), pagyvenusiems lankytojams, sudaryta galimybė eiti trumpesnes žiedines atkarpas. Palei pažintinį taką įrengti informaciniai stendai. Perskaitę juose pateiktą informaciją, mokiniai sužinojo apie biologinę seno miško įvairovę, miškininkų priešą – nedidelį vabalėlį žievėgraužį tipografą, susipažino su gamtinėmis Dūkštų ąžuolyno vertybėmis: čia augančiais medžiais ir krūmais, retaisiais augalais, grybais ir kerpėmis, paslaptingaisiais šikšnosparniais, čia lizdus sukančiais paukščiais bei gyvenančiais gyvūnais.
Dūkšto ąžuolyno pakraštyje stūkso didelis akmuo su iki šiol neperskaitytais rašmenimis. Vieta, kurioje yra akmuo su ženklais, panaši į senovėje pasirenkamas aukurų vietas. Aplink auga seni ąžuolai, greta – pelkutė. Sakoma, kad krikščionybės laikais vakariniame akmens šone iškaltas lygiakraštis kryžius. Apie akmenį pasakojama, kad po juo buvo užkasti pinigai. Be turtų, manoma, šis akmuo turtingas ir galiomis. Tikima, kad jis padeda išsipildyti norams. Todėl ir mokiniai, norėdami pelnyti laimę, ant akmens paliko ne vieną pinigėlį…
Daug sužinoję ir apie ąžuolyne gyvenančius gyvūnus, paukščius, augančius augalus.
… Atlikdami tiriamuosius darbus ir surinkę daug informacijos apie juos, mokiniai suvokė medžių vertę žmogaus gyvenime. Mokiniai sužinojo, kad kasmet žemės miškai išskiria 55 milijonus tonų deguonies, kad 1 hektaras miško aprūpina deguonimi 200 žmonių, kasmet žemės miškai išskiria 55 milijonus tonų deguonies, kad iš 1 m3 medienos galima pagaminti: 12 mokyklinių stalų, 5000 pieštukų, 100 vadovėlių, 240 kg popieriaus, 250 kg kartono, 4000 porų šilkinių kojinių, 500 šilkinių suknelių ir t. t.
Mokiniai domėjosi lietuvių tautosaka, surinko daugybę padavimų, patarlių ir mįslių apie medžius, krūmus, augalus ir pastebėjo, kad jau nuo seno lietuviai gamtą sudvasindavo, tikėjo nepaprastomis jų galiomis. Seneliai sakydavo, kad sodybą kur auga kadagiai džiova aplenkdavo, lazdyno energija padėdavo protingai mąstyti sunkiose situacijose, pušis – ramybės medis, kaštonas skleidžia švarią ir stiprią energiją, klevas – prisilietus prie jo sumažėja nerimas, rimsta viduje verdančios neigiamos aistros, ąžuolas – dvasinio tvirtumo, ramybės, pasitikėjimo savimi medis, beržas – atgimstančios gamtos, gyvenimo ir pasaulio medis.
Mokinių aplinkosauginė konferencija
,,Jeigu apsižvalgysi aplink, pamatysi daug žolynų. Jie visi skirtingi. Todėl, kad juos sėjo ir sodino vis kiti žvėrys ir paukščiai. Pasėjo, užaugino ir turi. Kiekvienam – sava žolė“, – skambėjo žodžiai iš Selemono Paltanavičiaus pasakaitės „Kiškiakopūsčiai“ Vilniaus miesto 1-8 klasių mokinių aplinkosauginės konferencijos, skirtos Europos atliekų mažinimo savaitei, atidarymo metu.
Renginio metu buvo siekiama, kad mokiniai pajaustų gamtos vientisumą ir harmoniją, numatytų savo veiksmų padarinius gamtai bei jų grįžtamąjį poveikį, kad nevartotojiškas požiūris į gamtą, pagarba gyvybei ir atsakomybė už ją taptų jų vertybine nuostata.
Konferencijoje dalyvavo garbus svečias – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Miesto ūkio ir transporto departamento, Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Ona Motiejūnaitė. Dalyvius pasveikino ir mokinių menine kompozicija (atliko 4c, 3c klasių mokiniai) pasidžiaugė Vilniaus inžinerijos licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė.
Konferencijoje dalyvavo 65 moksleiviai (1-8 klasių) iš įvairių Vilniaus miesto mokyklų. Sekcijose mokiniai ir jų mokytojos dalinosi patirtimi, skaitė pranešimus apie elgesio kultūrą gamtoje, aplinką teršiančių medžiagų poveikį augalams, šiukšlių rūšiavimą, jų perdirbimą, triukšmo įtaką miesto paukščių gausai ir rūšių įvairovei ir dar daug įdomių bei prasmingų pranešimų aplinkosaugos tema. Džiugu, kad mokyklų mokiniai domisi bei aktyviai ir kūrybiškai įsijungia į aplinkos tausojimą, prisideda prie problemų, kurias sukelia didėjantis atliekų kiekis ir neatsakingas gamtos išteklių eikvojimas, sprendimų.
Pasibaigus aplinkosauginiam projektui darbai tęsis ir toliau. Geruoju „virusu“ bus užkrėsta visa mokyklos bendruomenė. Taps tradicija mokykloje organizuoti renginius, šventes, talkas aplinkosaugine tema. Aplinkosauginės temos bus integruotos į kitų dalykų pamokas, klasių valandėles. Mokiniai toliau prižiūrės savo lysvę Bernardinų sode, toliau tęsis bendradarbiavimas su aplinkosauginėmis organizacijomis, išliks draugiški tarpusavio santykiai su projekto partneriais (Antakalnio bendruomene) organizuojant bendrus renginius, akcijas, susitikimus.
Autorių nuotraukos
