Vilniaus universiteto bibliotekos Baltąją salę užliejo giedri atminties šviesa: profesoriaus kolegos, mokiniai ir jų mokiniai, šeimos nariai susirinko paminėti žymaus Lietuvos geografo prof. Alfonso Basalyko (1924 – 2024) gimimo šimtmetį.
2024 m. kovo 14 d. buvo iškilmingai atidaryta profesoriaus gyvenimui ir darbams skirta paroda, kurią, sekdamos prof. A. Basalyko autobiografijos štrichais, parengė Vilniaus universiteto bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus parodų kuratorė Snieguolė Misiūnienė ir profesoriaus mokinė geografė doc. dr. Filomena Kavoliutė. Prisimindami vieną iškiliausių Lietuvos geografų, Vilniaus universiteto auklėtinį, habilituotą daktarą, profesorių, Lietuvos kraštovaizdžio tyrimų pirmeivį ir žymiausią tyrinėtoją, praktiką ir teoretiką profesorių Alfonsą Basalyką, parodos atidarymo sveikinimus išsakė Vilniaus universiteto bibliotekos vedėja Irena Krivienė, Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Aivaras Kareiva, šio fakulteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros vedėja prof. dr. Dovilė Krupickaitė, Vanda Basalykaitė, Lietuvos geografų draugijos prezidentas Vytaras Radzevičius.
Paroda. Šioje per 100 eksponatų turinčioje parodoje iki 2024 m. balandžio 30 d. bus galima apžiūrėti dokumentus, jo knygas, autentiškas fotografijas, schemas, žemėlapius ir rankraščius, saugomus VU bibliotekoje. Tarp eksponatų: A. Basalyko – VU studento – paskaitų užrašai (1942-1946), diplominis darbas „Vilniaus reljefas kaip pleistoceninės dangos skulptūra“ ir prof. J. Dalinkevičiaus atsiliepimas apie jį (1947), kandidatinės disertacijos „Nemuno upyno slėniai Lietuvos TSR ribose (slėnių sistemos geomorfologinė analizė)“ gynimo kalba ir brėžiniai (1953), geologinės-geografinės ekspedicijų Geomorfologinės grupės lauko darbai (sąsiuviniai) (1954), nepamirštamos A. Basalyko reljefo blokdiagramos (1957, LTSR Fizinė geografija), oficialaus oponento prof. J. Dalinkevičiaus recenzija A. Basalyko knygai „Lietuvos TSR fiziniai geografiniai rajonai“ (1966), užrašų knygutės (1967), įvairiu metu ranka rašyti paskaitų užrašai ir konspektai (1954, 1976 – 1977 ir kt.) ir daugelis kitų. Lankytojai turi galimybę apžiūrėti 1966 m. prof. Alfonso Basalyko sudarytą Lietuvos TSR geomorfologinio žemėlapio originalą, kurį atliko R. Bugorevičienė ir daugelį kitų artefaktų.
Atrodė, kad profesorius buvo su mumis VU Kolonų salėje ir jautė, kiek žmonių prieš jį norėtų „Nukelti skrybėlę“, dėkodami už itin detalų Lietuvos teritorijos gamtinio pamato, ypač – upių ir reljefo, ištirtumą, kraštovaizdžio ir kraštotvarkos terminus, aukštą VU geografų – kraštovaizdžio tyrėjų mokyklos postamentą, suformuluotus esminius etiško kraštotvarkinio elgesio principus, įdomias paskaitas, ekspedicijas, įkvėpimą mokslui, veiklą Geografų draugijoje, malonų bendravimą… Prisiminimų popietė truko daugiau nei 2 valandas. Joje buvo apžvelgtas prof. A. Basalyko mokslinis palikimas, nužymėtos jo darbų tąsos, kalbėta apie jo pedagoginę veiklą, vadovavimą geografinei katedrai, Lietuvos geografų draugijai, apie iškilaus mokslininko gyvenimą, asmenybę, įamžinimą.
Prof. dr. Darijus Veteikis vardino Lietuvos kraštovaizdžio geografijos sritis, kurių gilias vagas pradėjo prof. A. Basalykas: kraštovaizdžio komplekso samprata, klasifikacija, rajonavimo metodologija, istoriniai kraštovaizdžio tyrimai ir transformacijos, kraštovaizdžio antropogenizacija ir kultūrinis rūbas, kraštotvarka, geoekologija ir daug kitų! Daugelyje šių mokslo barų dirba profesoriaus mokiniai ar mokinių mokiniai, įskaitant naujausias, tik ką apgintas ir dar tik rengiamas disertacijas, skaitmeniniais, nuotoliniais metodais besiremiančius tyrimus ir tarptautinius projektus.
Jo 1967 m. parengta „Lietuvos TSR fizinė geografija“ ir II jos tome išdėstytas Lietuvos kraštovaizdžio rajonavimas tebėra svarbi knyga! Peržiūrėjęs visus iki tol buvusius kraštovaizdžio inventorius, jis išskyrė 22 fizinius geografinius rajonus, juos skaidė į mikrorajonus, vietovaizdžius; detaliai aprašė visų jų genezę, morfologinę sandarą… A. Basalyko kodas – reljefo formų apyrubių, miško augaviečių lentėlės, mezoformų kompleksai ir visą kraštovaizdžio charakterį atspindintys vietovaizdžių indeksai naudojami iki šiol. Nors šis A. Basalyko veikalas buvo jo mokinių atnaujintas, skaitmeninėmis technologijomis kartografuotas, aktualizuotas 2005 m. rengiant Lietuvos kraštovaizdžio studiją (aut. kolektyvas, vad. P. Kavaliauskas) ir Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą (aut. kolektyvas, vad. P. Kavaliauskas) (2015), profesoriaus atliktų aprašymų detalumas vis dar nepralenktas!
Prof. habil. dr. Algimantas Česnulevičius pabrėžė, kad profesorius inicijavo ir skleidė naujas geomorfologines idėjas ne tik Lietuvoje, bet ir formavo viso Baltijos regiono ledynmečių veiklos, glacialinio reljefo formavimosi paradigmą. Jis pastebėjo, kad A. Basalykas tapo lietuviškosios geomorfologinės terminijos kūrėju būdamas vos 24-26 metų amžiaus! Jis atliko svarbias paleogeografines rekonstrukcijas, reikšmingai pasisakė apie Lietuvos apledėjimo ir nuledėjimo fazes, klimato sąlygų pasikeitimus paskutiniame ledynmetyje, buvo lokalinio ir regioninio lygmens geomorfologinio rajonavimo pradininkas. Itin reikšmingi profesoriaus darbai, susiję su stambaus mastelio reljefo geomorfologiniu rajonavimu ir interpretacija. Jis sudarė ne vieną Lietuvos geomorfologinio žemėlapio variantą, atliko geomorfologinį rajonavimą (paskutiniai skelbti „Lietuvos TSR atlase“ 1981 m.).
Doc. dr. Filomena Kavoliutės pranešime sužibo profesoriaus mokslinės minties skrydžio šviesa: A. Basalyko žinių, autoriteto augimas, idėjų vystymasis. Prisiminta, kad studijų metu jis aiškinosi sudėtingiausias visoje Lietuvoje Vilniaus kraštovaizdžio peripetijas, mokslinės karjeros pradžioje tyrinėjo upių slėnius ir 1953 m. apgynė geografijos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją „Nemuno upyno slėniai Lietuvos ribose“ (slėnių sistemos geomorfologinė analizė). 1955 m. parašė Lietuvos pietryčių smėlėtosios lygumos, kur gimė ir augo, geomorfologinę apybraižą, 1957 m. analizavo Medininkų aukštumos reljefą ir suformulavo geomorfologinių kraštovaizdžių idėją.
Vėliau prof. A. Basalykas gilinosi į gamtinio kraštovaizdžio tyrinėjimus, vis labiau akcentuodamas, kaip kraštovaizdį keičia žmogus. Jau 1958 m. iškilusis geografas ėmė kompleksiškai analizuoti teritorijas, pradėjo naudoti „geografinių landšaftų“ terminą. Supratęs, kad pirminių, gamtinių vietovių belikę gal 15 % Lietuvos, jis ėmė vis dažniau minėti antropogenizacijos, kultūrinimo svarbą. Juk tuo metu Lietuvoje vyko didžiulio masto kraštovaizdžio naikinimo darbai (melioracija, laukų lyginimas, didinimas, sodybviečių, kapinių, pelkių naikinimas, miestų ir kelių plėtra). Tuomet ypač buvo reikalinga jo 1958 m. su bendraautoriais išleista monografija „Lietuvos TSR fizinė geografija“, už kurią 1959 m. suteikta Lietuvos TSR valstybinė premija. 1965 m. pasirodė jos II dalis, kur pristatomi fiziniai geografiniai rajonai, išsamiai atskleidžiama jų paleogeografinė raida, geomorfologinės sąlygos, išskirti gamtiniai tipologiniai kompleksai – vietovaizdžiai. Jos pagrindu A. Basalykas 1966 m. apgynė geografijos mokslų daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją.
1977 m. pasirodė profesoriaus monografija „Lietuvos TSR kraštovaizdis“, kurioje pristatomi stambiausi Lietuvos gamtovaizdžio tipai – žemėvaizdžiai, teritorijos antropogenizacijos ypatumai ir daugiafaktorinės geografinės (determinuotos) kraštotvarkos nuostatos. 1979 m. už darbų ciklą „Lietuvos TSR gamtiniai teritoriniai kompleksai ir kraštotvarkos geografiniai aspektai“ A. Basalykui suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas ir paskirta antroji valstybinė premija.
1985 m. jis vis garsiau kalbėjo apie žmogaus atsakomybę prieš savo kraštą ir visą pasaulį. 1986 m. pasirodžiusiame straipsnyje „Kraštovaizdis – antropogeninės organizacijos sudėtingėjimo etapai“ jis pristato modernią integralaus kraštovaizdžio sampratą. 1986 m., paskutiniame savo straipsnyje, mini geosisteminio sudėtingėjimo, kultūrinį vektorių. Akcentuoja: kaip svarbu, jog mūsų gyvenamoji aplinka būtų tvarkoma išsaugant savastį ir vertybes. Knygoje „Žemė – žmonijos buveinė“ (I leidimas – 1985 m., II – 1999, III – 2008 m.) išsakė savo požiūrį į Žemės geografinį kraštovaizdį, gamtonaudą, etnogenezę.
Pasakodama apie jo 39 metų darbą VU, profesoriaus mokinė doc. dr. Regina Prapiestienė minėjo jį kaip didelės erudicijos iškilią asmenybę, smalsų, kruopštų, atsidavusį mokslui studentą, dėstytoją, baigiamųjų darbų vadovą, autoritetingą, atkaklų katedros vadovą, poliglotą, pasižymėjusį stereoskopiniu matymu, meniniu talentu, kuris leido sudėtingus dalykus vaizduoti įdomiai ir aiškiai. Ji paminėjo, kad A. Basalykas parengė ir dėstė 22 teorinius kursus, vadovavo 102 absolventams, rašiusiems diplominius darbus, neskaičiuojant kursinių, 10 jo vadovaujamų geografų apsigynė kandidato (daktaro) disertacijas. Jis paskelbė apie 120 mokslinių ir antra tiek mokslo populiarinamųjų straipsnių. Visą laiką dirbo ir leidybinį darbą: nuo 1955 m. buvo Lietuvos MA Geologijos ir geografijos instituto leidinio „Moksliniai pranešimai. Geologija, geografija“ redkolegijos narys, nuo 1962 m. – Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų žurnalų „Geografija ir geologija“ atsakingasis redaktorius, „Geografijos“ redkolegijos narys.
Lietuvos geografų draugijos prezidentas Vytaras Radzevičius, hidrogeologų vaikas, priminė, koks stiprus mokslinis autoritetas buvo A. Basalykas. Jis vadovavo Lietuvos geografų draugijai beveik 20 metų iki pat mirties. Dar tuomet iškelti draugijos siekiai – telkti geografinę bendruomenę mokslo žinių kūrimui ir sklaidai, pasisakyti aktualiais krašto tvarkymo klausimais – svarbūs ir dabar. Jis gerai suprato, kaip svarbu kalbėti apie kraštovaizdį, ryšius tarp žemės sferų, komponentų ne tik geografams, bet visiems suprantama kalba: paskutinė, visuomenei skirta vaizdi knyga „Žemė – žmonijos buveinė“ tapo įkvėpinu daugeliui.
Rasa Ivanauskaitė-Jankaitienė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio skyriaus vedėja, palygino: „… esame lyg maži giliukai to ąžuolo, kuris galėtų būti prof. A. Basalykas. Kasdien rūpinamės Lietuvos saugomomis teritorijomis, sprendžiame praktines problemas, tačiau visad pamename, kad kraštovaizdžio geografijos mokslas yra tas pagrindas, ant kurio viską lipdome“.
Kraštovaizdžio architektas Regimantas Pilkauskas su A. Basalyku susipažino mokslo konferencijoje 1963 m. vasario 19 d. Ten jį užkalbinęs ir jo pranešimo kopiją gavęs, persirašęs pirmąjį profesoriaus straipsnį Regimantas sakė supratęs, kad kraštovaizdžio geografija gali būti puikus architektūrinių projektų sprendimus pagrindžiantis pamatas. Regimantas draugavo, konsultuodavosi su Alfonsu visą gyvenimą. Panoręs išklausyti VU geografų geomorfologijos kursą, jis buvo paprašytas skaityti jiems Želdynų projektavimo pagrindus. Taip katedrai vadovaujant A. Basalykui, 1974 – 1987 m. R. Pilkauskas tapo VU dėstytoju.
Dr. Kęstutis Švedas kalbėjo, kad profesorius buvo atsakingas ir tėviškai globojo savo doktorantus, važiuodavo su jais į tyrimus laukuose, patikėdavo svarbiose konferencijose pristatyti drauge atliktus tyrimus.
Geografė, žygeivė Etninės kultūros globos tarybos narė, vaidilė Nijolė Balčiūnienė minėjo, kad tūkstančius žmonių vedė per Lietuvą naudodamasi prof. A. Basalyko veikalais… ir norėtų, kad jos dovanojama profesoriaus knyga atitektų tam studentui, kuris tęsia ar tęs žygeivystę.
Geografijos mokytojas ekspertas, profesoriaus studentas Valentinas Padriezas 2004 m., per profesoriaus gimimo 80-metį, A. Basalyko vardu pavadino geografijos kabinetą Garliavos Jonučių progimnazijoje. Atskirtas nuo savo tėvų, Alfonsas mielai lankydavo žmonos tėvus Garliavoje, vaikštinėdavo po Jiesios slėnį ir molyną. Jis kalbėjo apie būtinybę įamžinti A. Basalyko atminimą, sakė, kad Garliavoje įteisinta nauja A. Basalyko gatvė, bet tokios daugiau niekur kitur, deja, nėra…
… Pagarbos ir bendrystės valandos bendraminčiams bėgo nepastebimai. Baigdama prisiminimų popietę, prof. D. Krupickaitė pakvietė visus dalyvauti ir kituose A. Basalyko atminimui skirtuose renginiuose.
Per profesoriaus gimtadienį, 2024 m. kovo 28 d. VU Geografijos ir kraštotvarkos katedra su Lietuvos geografų draugija ir Druskininkų miesto muziejumi organizavo visos dienos edukacinę išvyką „Smėlėtais prof. A. Basalyko keliais“, kurios metu aplankyta A. Basalyko tėviškė, dalyvauta Muziejaus rengiamame minėjime, o ir pamatytos atviros smėlio kopos, Stėglios stumbrynas, Liškiava…
Balandžio 12 d. – pasaulinės „Geografijos nakties“ renginys „Prof. A. Basalyko gyvenimo ir darbų takai Vilniuje“: 2 val. trukmės išvyka ir lankėme profesoriaus gyvenimo paženklintas vietas Vilniuje. Organizuoja ir veda G. Godienė.
Balandžio 27 d. 11 val. Garliavos Jonučių progimnazijos A. Basalyko geografijos kabinete – profesoriaus buvusių studentų sueiga „Balainės pušys ąžuolą pagimdė“. Organizuoja Valentinas Padriezas.
Gegužės15 d Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje – respublikinė jau 28-oji A. Basalyko aplinkotyros darbų konferencija, kurią organizuoja profesoriaus mokinė geografijos mokytoja Zita Talutienė.
Giedrės Godienės archyvo nuotraukos
