Ugdant vaikus svarbu kuo anksčiau juos sudominti gamtotyra, skatinti norą keliauti, pažinti, atrasti, ugdyti praktinės veiklos įgūdžius. Šios nuostatos buvo gvildenamos XXII nacionalinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Gamtamokslinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje“. Tokią vaikams patraukią veiklą savo pranešime „Projekto „Miško mokykla“ įgyvendinimas Vilniaus Balsių progimnazijos 1-4 klasėse“ pristatė šios progimnazijos direktoriaus pavaduotoja pradiniam ugdymui Gintarė Jurgaitienė ir pradinių klasių mokytoja Silvija Kazakevičienė.
Pasak Vilniaus Balsių progimnazijos direktorės pavaduotojos Gintarės Jurgaitienės, nuo 2015-2016 m. m. projekte „Miško mokykla“ dalyvauja 7 klasės. Kartą per savaitę 1-4 klasių mokiniams organizuojamos pamokos lauke pagal integruotas temas ir atskirą tvarkaraštį. Siekiant mokyklos strateginių tikslų, tai daroma įgyvendinant „Erasmus+ Comenius“ programos pirmo pagrindinio veiksmo projektą „Besimokanti ir kurianti mokykla“. Šitaip organizuojant „Miško mokyklą“ įgyvendinama Didžiosios Britanijos outdoor learning (mokymasis lauke) mokyklų patirtis.
„Projektas „Miško mokykla“ skatina kūrybinę mokinių veiklą, savarankiškumą, padeda formuoti emocinį, vertybinį jų santykį su pasauliu. Nuo pirmųjų pamokų ugdomas poreikis pačiam tirti ir pažinti, keliauti, domėtis ir aktyviai veikti, puoselėjama meilė gamtai, – teigia pranešimo autorės. – Mokymasis lauko aplinkoje suprantamas kaip erdvė, kurioje vaikai būna, mokosi, bendrauja ir nuolat kuria tarpusavio santykius. Aplinka yra svarbi vaikų patirčiai, saviugdai, padeda formuotis jų pomėgiams, kultūrai, turi įtakos ugdymo rezultatams“.
Pristatant integruotų pamokų už klasės ribų programą „Miško mokykla,“ kalbėta apie matematikos, lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijos pamokų turinį. Matematikos pamokose nagrinėtos kelio, laiko, greičio, masės vienetų, matinių skaičių daugybos, dalybos ir kitos temos. Įdomios gamtoje lietuvių kalbos skaitymo ir eilėraščių kūrimo pamokos. Pasaulis pažįstamas nagrinėjant temas: „Aš esu stebėtojas“, „Kokius žinau garsius Lietuvos žmones“, „Ką sudėjau į giliuko skrynią?“, „Kurie gyvūnai gyvena šeimomis“, „Medžių dalys ir jų ieškojimas aplinkoje“, „Pušies amžiaus nustatymas“, „Gražiausio augalo įrėminimas“ ir kitos.
Dailės ir technologijos pamokose temos įvairios. Tarp jų pranešime paminėtos: „Atpažink mane“, „Gervė“, „Voras ir tinklas“, „Gyvūnai“. Be kita ko, pamokos gamtoje naudojamos bendravimui su gamtos mokslų specialistais.
„Miško mokyklos“ tiksluose įvardyta: suteikti galimybę natūraliomis gamtos sąlygomis visiems mokiniams tyrinėti ir analizuoti gyvosios ir negyvosios gamtos reiškinius, integruojant į kitus mokomuosius dalykus; turtinti mokinių meninę ir kalbinę raišką; sudaryti sąlygas stebėti ir tyrinėti gamtoje; grūdintis ir džiaugtis grynu oru.
Tarp „Miško mokyklos“ pranašumų paminėti: praktika siejama su teorija čia ir dabar; geresnis žinių įsisavinimas; išliekamumas; mokymasis kitose erdvėse kitaip; vaikų grūdinimas; buvimas gryname ore; bendradarbiavimas su kitomis klasėmis.
„Projekto „Miško mokykla“ veikla skatina geresnį mokinių praktinių įgūdžių formavimąsi. Vaikai, būdami gryname ore, geriau įsisavina naują medžiagą, gali čia ir dabar ieškoti atsakymų į jiems iškilusius klausimus, pateiktą teoriją iš karto derinti su praktika. Mokydamiesi gamtoje jie tampa drausmingesni, draugiškesni, išradingesni, vyksta tikslesnis, nuoseklesnis darbas grupėse“, – įsitikinusios pranešimo autorės.
Kad tai gryna tiesa, matyti iš gerėjančių mokinių mokymosi pasiekimų.
Apibendrinant „Miško mokyklos“ reikšmę teigiama, kad ši puiki idėja, vesti integruotas pamokas lauko aplinkoje, skatina mokinių norą keliauti, pažinti, atrasti, ugdyti praktinės veiklos įgūdžius. Mokiniai, atlikdami įvairią veiklą, plėtoja turimą patirtį ir įgyja naujos. Tokia veikla vaikams patraukli, įdomi, skatina juos savarankiškai ieškoti naujovių, tyrinėti, pažinti, atrasti, priimti sprendimus, eksperimentuoti, stebėti, bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, pasakoti, kalbėti, spręsti klausimus. Vaikai įgyja patirties ir prisiima atsakomybę už artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus.
„Vykdant pamokas lauko aplinkoje pagrindinis dėmesys skiriamas 1-4 klasių mokiniams. Mokydami žvelgiame iš vaiko pozicijų, jo akimis, aiškinamės, remiamės jo patirtimi. Lauko aplinka ir parinkti tinkami darbo metodai mokiniams suteikia minčių, veiksmų laisvę, moko gerbti draugų nuomonę ir skatina savarankišką požiūrį į mokymąsi“, – konstatavo G. Jurgaitienė.
Projektas „Miško mokykla“ – įdomus ir sektinas pavyzdys kitoms mokykloms, tačiau jį realizuoti nėra lengva.
„Vykdydami projekto veiklas lauko aplinkose, susiduriame su kliuviniais , kurie trukdo efektyviai organizuoti pamokas, – pastebima pranešime. – Pirmoji ir pagrindinė problema – tėvų atsakomybės ir rūpesčio stoka išleidžiant vaiką į mokyklą su netinkama apranga. Netinkamai aprengtas vaikas lauke organizuojamose pamokose dalyvauti negali. Antroji problema – atšilus orams pavojų kelia agresyvios erkės, gyvūnų ekskrementai, gausybė šiukšlių, kurias palieka žmonės. Trečioji – lauko priemonių stygius trukdo veiksmingai organizuoti pamokas lauke bet kokiu oru, bet kokiomis sąlygomis.“
Nepaisant „Miško mokyklos“ veiklos organizacinių sunkumų, moksleivių ugdymas lauko aplinkoje yra labai reikšmingas ir šio principo įgyvendinimui verta pritarti kitų mokyklų vadovams, mokinių tėvams ir visuomenei.
Gintarės Jurgaitienės archyvo nuotraukos
