Cedrono tvenkinys (A. Rybakovo nuotrauka)
Nors Žemėje yra net 117 milijonų ežerų, tačiau jie užima tik nedidelę dalį, maždaug 3 % planetos žemyninio paviršiaus. Ekologinė ežerų svarba yra labai didelė ir apima įvairius aplinkos, biologinės įvairovės ir žmogaus gerovės aspektus. Konstatuojama, jog ežerai yra tinkamos buveinės daugeliui gyvūnų ir augalų rūšių, jie svarbūs reguliuojant gėlo vandens kiekį, maistinių medžiagų (pvz., azoto ir fosforo) apytakos ratą, dalyvauja klimato formavime ir pan. Be šių išvardytų svarbių aspektų, jie daro didžiulę įtaką žmonių bendruomenėms, nes yra svarbūs ekosisteminių paslaugų šaltiniai.
Be svarbios ekologinės reikšmės, ežerai taip pat atlieka praktines funkcijas – jie aprūpina geriamuoju vandeniu, padeda drėkinti žemės ūkio plotus ir suteikia sąlygas akvakultūros plėtrai. Ežerai prisideda ne tik prie gamtinės pusiausvyros, bet ir prie regioninės plėtros – jie naudojami kaip transporto arterijos, atsinaujinančios energijos šaltiniai, o jų pakrantėse įsikuriantys poilsio ir sveikatinimo centrai skatina vietos turizmą ir ekonomiką.
Vandens pagrindų direktyva (2000/60/EB) – tai vienas svarbiausių Europos Sąjungos aplinkosaugos teisės aktų, kuriuo siekiama apsaugoti ir atkurti vandens telkinių kokybę visoje Europoje. Direktyvoje numatytos ežerų stebėsenos gairės, padedančios įvertinti jų esamą ekologinę būklę bei žmogaus veiklos poveikio mastą.
Vis dėlto ežerų skaičius skirtingose šalyse labai nevienodas, todėl valstybės, turinčios daug vandens telkinių, dažniausiai stebėseną sutelkia į didesnius ežerus (pvz., ≥ 50 ha). Dėl to, daug mažesnių ežerų ir tvenkinių, ypač esančių šalia gyvenviečių, lieka už valstybinių stebėsenos programų ribų. Lietuvoje mažųjų ežerų priskaičiuojama apie 7000 – 8000.
Paradoksalu, tačiau būtent mažieji miestų ežerai dažnai yra intensyviau naudojami visuomenės ir teikia daugiau tiesioginių ekosisteminių paslaugų nei didieji vandens telkiniai. Todėl ypač svarbu vertinti ir tokių ežerų ekologinę būklę bei prognozuoti galimus pokyčius.
Šiuo metu vis dar trūksta patikimos mokslinės informacijos apie mažųjų ežerų biologinę įvairovę, taršos šaltinius, taršos pobūdį ir mastą – nors būtent ši tarša gali būti ypač pavojinga mažiems vandens telkiniams. Dėl didėjančio antropogeninio poveikio kyla realus pavojus, kad šie ežerai praras svarbiausias ekosistemines paslaugas, kurios yra gyvybiškai svarbios vietos bendruomenėms. Tai gali ne tik apriboti miestų ežerų rekreacinį naudojimą, bet ir turėti reikšmingą ekonominį, socialinį bei aplinkosauginį poveikį.
Siekiant išsaugoti šias ekosistemas, būtina parengti išsamesnes stebėsenos programas, periodiškai vykdyti detalizuotus taršos ir biologinės įvairovės tyrimus bei kurti ir įgyvendinti poveikio mažinimo priemones.
Lietuvoje atliekami mažųjų ežerų tyrimai, kuriuos vykdo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro (GTC) specialistai, suteikia galimybę kompleksiškai įvertinti vandens telkinių ekologinę būklę, analizuojant vandens kokybę, augalų ir gyvūnų biologinę įvairovę bei taršos šaltinius. GTC vykdomų regioninių ir tarptautinių projektų dėka siekiama užtikrinti tvarų mažųjų ežerų valdymą, mažinti taršą, skatinti ekosistemų atkūrimą bei išsaugoti šių vandens telkinių teikiamas ekosistemines paslaugas vietos bendruomenėms. GTC tyrėjai pastebi, kad stiprėjant visuomenės ekologiniam sąmoningumui, į mažųjų ežerų stebėseną ir valdymą vis aktyviau įsitraukia vietos bendruomenės, švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos bei pilietiški gyventojai. Vis dažniau piliečiai, pastebėję pažeidimus – neteisėtą žvejybą, tyrimų įrangos niokojimą, šiukšlinimą ar kitą žalingą veiklą – apie tai informuoja ir GTC mokslininkus. Tokiu būdu aktyviai prisidėdami prie mažųjų ežerų apsaugos ir mokslinių tyrimų sėkmės. Be to, visuomenės domėjimasis apie mažuosiuose ežeruose gyvenančias augalų ir gyvūnų rūšis stiprina ryšį tarp mokslininkų ir visuomenės, skatina žinių sklaidą ir padeda geriau pažinti vandens ekosistemas.
